GYVENTOJAS, ŪKININKAS AR VERSLININKAS TURI ŽINOTI UŽ KĄ MOKA ATLIEKŲ SURINKĖJUI

Valstybės mastu nusprendus įgyvendinti griežtai centralizuotą ir visuotinai privalomą atliekų tvarkymą, buvo sukurtos prielaidos kurtis monopolinėms struktūroms regiono atliekų tvarkymo centrų pagrindu, kurie vykdo atliekų saugojimo, perdirbimo utilizavimo funkcijas ir už tai turi gauti pagrįstą atlygį.

Jau pačioje Tauragės RATS steigimo sutartyje apskrities savivaldybės įsipareigojo:
-atliekų surinkimą ir tvarkymą finansuoti iš tiesiogiai ir netiesiogiai surenkamų lėšų, pagal vieninga atsiskaitymo už atliekų tvarkymo paslaugas sistemą.
-nustatys savo administruojamose teritorijose vienodus regione, ekonomiškai pagrįstus užmokesčio už surinktų ir sutvarkytų komunalinių atliekų kiekio vienetą (toną) tarifus (rinkliavas), kad surenkamos lėšos padengtų visas atliekų tvarkymo sistemos sąnaudas, tačiau paslaugų teikimas nevirstų pelno siekiančia veikla.
-įmokų už atliekų tvarkymą lėšos numatomos naudoti tik atliekų tvarkymo sistemai finansuoti.

Siūlau su Lietuvos savivaldybių asociacijos pritarimu kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, dėl kainų nustatymo metodikos parengimo. Priešingu atveju sunku tikėtis surasti objektyvių ir pagrįstų kriterijų pagal kuriuos mes tarybos nariai galėtume priimti sprendimą dėl rinkliavų dydžių. Daugiau skaidrumo būtų, jei šį klausimą nagrinėtų Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Tada bus paprasta atsakyti paprastam miesto gyventojui, ūkininkui, žemdirbiui – už ką jis realiai turi mokėti. Ar mokestis už tariamą atliekų kilogramą, ar už solidarumą. Šios komisijos misija yra derinti vartotojų ir įmonių interesus, nustatant valstybės reguliuojamas kainas: elektros, gamtinių dujų, šilumos, geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo ir transporto sektoriuose, vykdant
kitas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos teisės aktais nustatytas funkcijas, remiant konkurenciją, siekiant užtikrinti įmonių finansinį stabilumą, skatinant racionalų išteklių naudojimą, kokybišką paslaugų teikimą. Nustatydama valstybės reguliuojamų kainų lygį ar derindama bazines kainas, Komisija įvertina reguliuojamų įmonių sąnaudas ir kainose pripažįsta tik visuomeniškai būtiną jų dalį.

Apie viską plačiau laikraštyje „Mūsų laikas„.

Tai pat žiūrėkite

UŽ KĄ BALSUOTI, O UŽ KĄ GALI BŪTI ITIN PAVOJINGA!

Už ką balsuoti?             Pastarosiomis dienomis šį klausimą man užduoda vis dažniau. Neturiu jokio noro …

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *