Sauliaus Lapėno tinklaraštis Sauliaus Lapėno straipsniai ir pozicija.
„Programa Lietuvos pasienio regionams ir Kaliningrado sričiai teikia ekonominę naudą ir sudaro galimybes plėtoti dvišalį bendradarbiavimą, bet FSB veiksmai apsunkina programos projektų įgyvendinimą ir trukdo palaikyti kaimynyste grįstus santykius.“ – GRĖSMIŲ NACIONALINIAM SAUGUMUI VERTINIMAS
„POLONIJUS į šalį: – Nors tai beprotybė, bet esama joje nuoseklumo.“ – Viljamas Šekspyras – HAMLETAS [1] Ši citata anglakalbiams reiškia kvietimą, dėmesingiau žvelgti į kažkieno tai keistų veiksmų motyvus.
Europos Sąjunga keletą metų organizuoja ir vykdo abipusiai naudingą programą bendradarbiavimui pasienyje. Ši programa draudžia panaudoti lėšas objektų statybai, kurie gali padaryti žalą mūsų regiono ekologijai. [2] Todėl oficialus šios 2007-2013 metų programos lėšų panaudojimas Baltijos atominės elektrinės (BAE) nuotekų valymo įrenginių statybai, nuotekų patenkančių į Nemuno upę (tuo pačiu faktiškai patenkančių į Lietuvos teritoriją), būtų praktiškai neįmanomas. Tačiau tai įvyko, ir, kaip tapo žinoma, tokia nuotekų apvalymo įrenginių paskirtis buvo numatyta projektavimo metu. Šios aplinkybės kiekvienam Lietuvos patriotui kelia eilę svarbių klausimų:
1. – Kokiu būdu rusams pavyko apeiti visus saugiklius, visus ES institucijų apsaugos mechanizmus, Lietuvos Vyriausybę, Savivaldybės Tarybą? Tai labai svarbu, nes tai liečia nacionalinį saugumą. Prezidentas, Premjeras, Vyriausybė ir LR Seimas vienareikšmiškai sako „ne“ Lietuvos dalyvavimui Baltijos AE (BAE) statyboje, o kažkas vykdomosios valdžios lygyje, be sąžinės graužaties taria „taip“ ir aktyviai imasi padėti rusams? Taip netoli iki pagalbos, statant rusų karinius objektus, kuriuose raketos nukreiptos į mus. (DIDŽIAUSIA GRĖSMĖ LIETUVAI – „naudingi idiotai ” ir neapginta ekologija (I)) Tarp kitko, ar galime būti tikri, kad šie nuotekų valymo įrenginiai nebus panaudoti karinių objektų poreikiams – kokių nors pavojingų ginklų saugojimui ir panašiai. Jei niekas šio objekto statybos eigos dorai nekontroliavo, tai kas gali garantuoti, kad buvo ir bus laikomasi visų saugumo reikalavimų, apvalant tokių objektų nuotekas?
2. – Kaip tai galėjo įvykti? Kas matė šį projektą? Kas pritarė tinkamam lėšų panaudojimui? Kas kontroliavo statybą? Kokie oficialūs asmenys, dalyvaujantys projekto įgyvendinime, žinojo kad jis susijęs su BAE statyba? O jei žinojo, tai kodėl apie tai neinformavo Jurbarko rajono savivaldybės Tarybos narių, rajono gyventojų ir Lietuvos specialiųjų tarnybų? Ir kaip iš viso pavyko tokią statybą nuslėpti nuo visuomenės, kas dalyvavo faktų nutylėjime? Kas, net kai „yla išlindo iš maišo“ ir toliau stengiasi, kad nuslėptų tiesą?
3. – Ir galų gale, ar liko bent kiek savigarbos? Ar turime bent kiek elementaraus išdidumo ir natūralaus net gyvūnams, instinktyvaus poreikio išlikti? Ar liko pas mus laisva nuo rusų įtakos spauda? Štai nuoroda į, įvykusią 2018-10-17 spaudos konferenciją LR Seime [3], kurioje buvo pateikti esminiai faktai. Ir kai į ją žiūrėsite, atkreipkite dėmesį kiek spaudos ir kovotojų „žaliųjų“ už ekologiškos aplinkos išsaugojimą, kiek LR Seimo narių ir kt. sėdi salėje… Nejaugi abejingumas Lietuvos likimui, tapo mūsų nacionaliniu bruožu?
Aš puikiai suprantu rusų pusės norą „užspausti“ šią temą (kaip ir norą, neafišuoti tęsiamos BAE statybos – „Baltijos AE statybos Lietuvos pašonėje nenutrūko“(2017), „Kritusį Astravo AE reaktoriaus korpusą „Rosatom“ ketina panaudoti Baltijos AE“ (2017)), kaip jie sako, kad „nekurstyti tarptautinių istorijų“ (Kaip dėl milijono eurų… 2019 metais ) Jie turi norą ir ateityje pasienio regionų bendradarbiavimo skatinimui skirtą programą panaudoti savo tikslams. Juk tai ideali priedanga! Juk vien tik užuomina apie ES programų ir investicijų panaudojimą, lietuvį biurokratą paverčia nuolankiu, paklusniu, paslaugiu vykdytoju.
Rusams belieka visa tai suvesti į piniginį „kvailos ir mažos“ lietuvių rajono savivaldybės interesą; bet tam reikia nuolankios vietinės žiniasklaidos ir gyventojų tylos; o be to jiems reikia parankių (naudingų) politikų, teikiančių, kaip ir anksčiau naudingas paslaugas…
Neperdedu. Peržvelkim faktus:
2009-07-26 SEIMO NARIUS IŠGĄSDINO RUSIJOS PLANAI
Seimo komitetų vadovai stebisi nauja pasirodžiusia informacija, kad planuojamoje statyti Kaliningrado atominėje elektrinėje prie Lietuvos sienos ketinama naudoti Nemuno vandenį.
Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas, vertindamas informaciją, kad Kaliningrado elektrinėje reaktoriams aušinti gali būti naudojamas Nemuno vanduo, politikas sakė, kad tai sunkiai įgyvendinama.
Parlamentaro teigimu, Seimo aplinkos apsaugos komitetas kol kas neturi informacijos apie planuojamas statybas Kaliningrade prie Lietuvos sienos, bet sakė manąs, kad visas žinias būtina atidžiai sekti. „Negalime laukti to momento, kai įkas pirmąją kapsulę”, – svarstė Seimo narys
Vienas Kaliningrado srities visuomeninės ekologinės organizacijos „Ekozaščita!” („Ekogynyba!” – rus.) vadovų Vladimiras Slyvakas tvirtina, jog naujoji elektrinė turėtų būti gana galinga, o jos reaktoriams aušinti numatoma naudoti Nemuno vandenį.
Sumanymas naudoti Nemuno ir Šešupės vandenį, kuris paskui į upes bus grąžintas sušilęs maždaug šešiais laipsniais, pasak „Ekozaščitos!” vadovo, kelia didelę grėsmę gamtai. Būtina išanalizuoti ir galimą projekto poveikį Klaipėdos uostui, kuriame gali nusekti vanduo.
2010-02-10 Lietuvos Prezidentė D. Grybauskaitė pranešė atmetusi atkaklų V.Putino įkalbinėjimą drauge statyti naują atominę elektrinę Kaliningrade. „Taip, kvietė, praktiškai įtikinėjo, kad atominė elektrinė Kaliningrade yra svarbi, neišvengiama, ir kad Lietuvai būtų naudinga tame projekte dalyvauti. Aš labai aiškiai suformulavau, kad Lietuva statys savo elektrinę ir kad mes neplanuojame dalyvauti elektrinės Kaliningrade statyboje“, – po susitikimo kalbėjo D.Grybauskaitė. (BNS „Lietuvos žinios“ – https://www.alfa.lt/straipsnis/10314765/istorinis-grybauskaites-ir-putino-susitikimas-helsinkyje-papildyta )
2010 m. kovo 26 d. premjeras A.Kubilius atmetė V.Putino pasiūlymą dalyvauti Kaliningrado AE statybose
„Dalyvavimo kituose branduolinės energetikos projektuose regione nesvarstome. Svarbiausi Lietuvos tikslai – Baltijos šalių elektros rinkos sukūrimas bei jos integracija į Europos elektros sistemą. Siekdami šių tikslų, pradėjome įgyvendinti trečiąjį ES energetikos paketą bei jame numatytą nuosavybės atskyrimo principą tiek elektros, tiek ir dujų srityje”, – pažymėjo A. Kubilius.
V. Putinas teigė, kad Rusija gerbia tokius ambicingus Lietuvos planus, tačiau dar kartą kviečia bendradarbiauti naujos Rusijos AE statyboje Kaliningrado srityje. Į tai A. Kubilius atsakė, kad Lietuva yra labai susitelkusi ties savo energetiniais planais ir neturi ketinimų dalyvauti kitų šalių projektuose. Be to, Lietuvos premjeras išsakė didelį susirūpinimą dėl galimos grėsmės Kuršių nerijos gamtai ir apskritai dėl ekologinės taršos iš Kaliningrado pusės. „Mums tikrai labai svarbu aplinkosauginiai aspektai”, – sakė A. Kubilius. Rusijos Vyriausybės vadovas pažadėjo atsižvelgti į aplinkosaugines pastabas.
…
„Akivaizdu, kad šiame susitikime Lietuva labai aiškiai suformulavo principinę poziciją dėl Lietuvos energetinės nepriklausomybės kūrimo. Jei premjeras V. Putinas iki šiandien dar turėjo kokių abejonių dėl mūsų siekių rimtumo, tai šis susitikimas jas tikrai turėjo išsklaidyti”, – sakė A. Kubiliaus patarėjas. (https://www.delfi.lt/verslas/energetika/akubilius-atmete-vputino-pasiulyma-dalyvauti-kaliningrado-ae-statybose.d?id=30432019 )
2011 m. rugpjūčio 7 d. Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis Kaliningrado gubernatoriui išsakė nuogastavimus dėl statomos atominės elektrinės.
„Pasak A. Ažubalio, Lietuvos gyventojai yra ypač susirūpinę šio projekto aplinkosaugos ir branduolinės saugos užtikrinimo aspektais. „Lietuvoje turi būti surengti viešieji klausymai, kaip to reikalauja Espo konvencija. Kaliningrado atominės elektrinės branduolinės saugos klausimas tapo dar aktualesnis po neseniai Sankt Peterburge statomoje analogiškoje atominėje elektrinėje įvykusio incidento”, – Užsienio reikalų ministerijos pranešime cituojamas ministras.“
Galvojate, kad Seimo narių, Lietuvos Prezidentės, Premjero, Užsienio reikalų ministro, ekologų ir Europos Komisijos nuomonė Lietuvoje yra svarbi ir reikšminga? Ko gero ne visiems.
Paskaitykit ką rašo buvęs meras R. Juška savo atsakyme dabartiniam merui Skirmantui Mockevičiui (klausimai jam buvo publikuoti laikraštyje „Mūsų laikas“ 2018 m. spalio 12 d. „Savivaldybės interesų gynybai būtini TEISINIAI ARGUMENTAI.”).
Buvo užduotas klausimas: „4. Kokie motyvai ar asmenys lėmė viso projekto apimties padidinimą nuo 9,004,111,45 eurų iki 17,275,042,44 eurų (akivaizdžiai pažeidžiant „veidrodiškumo“ principą ir visą atsakomybę dėl projekto finansavimo bei kontrolės, paliekant Jurbarko rajono savivaldybei? Ar buvo vertinamos galimos neigiamos pasekmės Jurbarko rajono savivaldybės biudžetui, jei savo įsipareigojimų dėl kokų nors priežasčių nevykdys partneris Rusijoje?“
O štai kelios charakteringos citatos iš buvusio mero, o dabar jau LR Seimo nario Ričardo Juškos atsakymo, leidžiančios geriau suprasti vyravusias nuotaikas prieš pasirašant sutartis:
– „Ar šis mano prisiminimas Jums teisiškai tikrai svarbus?“
– „Dėl visų užduotų klausimų nelogiškumo, įžvelgiu politinius Jūsų veiksmus nukreiptus prieš mane. Tačiau primenu ką girdėjau pokalbiuose, kad apimtys padidėjo dėl atominės elektrinės statybos…“
– „Kodėl tam turėjo prieštarauti Lietuva arba EK, nekalbant apie savivaldybę. Klausimas taip pat ne man.“
Merui laikantis tokių nuostatų, ar verta stebėtis, kad jo vadovaujama administracija 2013 metais elgėsi „kažkaip keistai“?
Kas tai? Prasta buvusio mero klausa? Ar tai reiškia, kad jis negirdėjo ką apie tai kalbėjo Prezidentė, Premjeras ir, kad Lietuva jau keletą metų siekia sustabdyti šią grėsmingą statybą nacionaliniam šalies saugumui? Tačiau, išgirdęs „pokalbiuose, kad apimtys padidėjo dėl atominės elektrinės statybos“, tuoj skubiai ėmėsi padėti rusams ir pateikė Tarybos narių svarstymui, net neįspėjęs jų apie tokią svarbią aplinkybę. Tai kam jis iš tiesų dirba?
O gal tai susiję su asmeniniais įsitikinimais, kuriuos jis nuosekliai deklaruoja?
Atkreipkite dėmesį, kokius argumentus R. Juška išsako, duodamas interviu 2012 metais (laikraštyje „Mūsų laikas“ 2012-10-19), kai aiškina, kodėl balsavo prieš Atominės elektrinės statybą Lietuvoje (būtinos, stiprinant Lietuvos energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos).
„- Sakėte, kad balsavote prieš atominę elektrinę. Kodėl? Partijos (LiCS) vadovybės pozicija priešinga – jie aktyviai pasisakė už.
– Esu ekonomistas, tad svarsčiau ekonominę pusę, kiek turėjau informacijos, kiek pavyko jos surinkti. Domėjausi. Balsavau prieš vien todėl, kad atominė elektrinė dar labiau įstumtų Lietuvą į skolas, nežinant galutinio rezultato kaip tai bus pasiekta. Techninė pusė visiškai netenkino. Pagaminti trečios kartos reaktoriai ir norima vieną iš modernizuotų statyti Lietuvoje, kai net Kaliningrado srityje statomas ketvirtos kartos reaktorius. Žiūriu į priekį. Ne atgal.“
Jam ko gero neteko girdėti, kad atominės energetikos ekspertai senai įrodė, kad taip vadinami „kartos reaktoriai“ – parastas reklaminis rusų triukas, skirtas priversti žmones užmiršti Černobilio tragediją (https://bellona.ru/2008/05/27/kaliningradskaya-aes-budet-tak-zhe-opas/ ).
Tarp kitko, susidaro įspūdis, kad balsuodamas referendume, jis nežinojo, kad referendumas buvo dėl branduolinės energetikos tęstinumo, o ne dėl konkretaus projekto.
„Referendumo balsavimo biuletenyje buvo pateiktas teiginys: „Pritariu naujos atominės elektrinės statybai Lietuvos Respublikoje“, o žmonės gali pasirinkti vieną iš dviejų atsakymų: „taip“ arba „ne“. „ (lrytas.lt) [4]
Ir jokių “kartos reaktorių” balsavimo biuletenyje nebuvo. Tai iš kur tai randasi jo galvoje? Tuo labiau, kad savo pareiškimais buvęs meras įsigudrino perspjauti net melagingą rusišką propagandą. Nes „ketvirtos kartos“ reaktorių pasaulyje iš viso nėra!
Štai profesoriaus B.G. Gordono citata iš 2017 metų publikacijos „Apie atominių reaktorių kartų numeravimą“: „Istoriškai susiklostė ir visuotinai pripažintas atominių reaktorių suskirstymas į tris kartas, ir šiuo metu aktyviai diskutuojama apie sąlygas, pagal kurias galėtų atsirasti ketvirta karta.“
Ir netgi propagandiniame rusų portale atomic-energy.ru nurodoma, kad jie gali atsirasti tik 2040 metais [6] :
Tarp kitko, atominės energetikos lobistai buvo priversti pripažinti, kad net pagal jų abejotinas „ekspres-apklausas“ tik 29 procentai Nemano miesto (Kaliningrado srityje) gyventojų aktyviai pritaria Baltijos atominės elektrinės statybai. Tai ar verta stebėtis, kad iki šiol vykdoma aktyvus darbas su vietiniais gyventojais. Štai nesenas pranešimas iš atomic-energy.ru portalo:
2019.02.11 – „Besimokantys Sovietsko miesto licėjuje Nr. 10 įsisavina naują įrangą, gautą, įgyvendinant „Atominė klasė“ (Атомкласс) projektą, kurį remia „Rosenergoatom“ ir Baltijos atominė stotis. Ši programa apima ir įgyvendinama daugiau kaip 30-yje mokyklų.“ – (http://www.atomic-energy.ru/news/2019/02/11/92426 ).
Esu tikras, net jei Lietuvos piliečiai 2012 metų referendume nepritarė naujos Atominės elektrinės statybai, tai nereiškia, kad tai yra leidimas mūsų politikams, bet kokia forma dalyvauti tiesiogiai ar netiesiogiai bendruose Baltijos atominės elektrinės statybos projektuose šalia Nemano miesto.
Suprantama, galima nepritarti Atominės elektrinės statybai Lietuvoje. Bet kodėl rizikuojama rajono gyventojais, padarant juos abejotinos statybos Rusijoje įkaitais, man visiškai nesuprantama. O gal buvęs meras R. Juška tapo rusiškos propagandos auka? Ko gero ne veltui 2011 metais Baltijos AE įvaizdžiui gerinti rusai skyrė 1,85 mln. litų. (O kaip pranešė BNS, ši suma tapo dar didesnė 2013 – „Lietuvos žiniasklaidai – išbandymas „Rosatom” pinigais“) [5]
O kaip mes viską gerai prisimename, tuo metu Baltijos AE statybos vyriausiu propagandistu mūsų rajone buvo Nemano miesto administratorius Sergejus Voskavčiukas, su kuriuo ir buvo pasirašyta Partnerystės sutartis.
(smulkiau apie pasirašymą: „7 PRIEDAS. PIRMOSIOS UŽUOMINOS SPAUDOJE APIE PARTNERYSTĖS SUTARTĮ SU RUSAIS”)
Kremliaus agentas?
2013-10-04 Jurbarko miesto šventėje Sergejus Voskavčiukas, nugalėtojo išvaizda stovi už Ričardo Juškos nugaros. Ir turi kuo didžiuotis. Visos sutartys pasirašytos, o savivaldybės Administracija slaptai nuo Tarybos prisiėmė rizikingus įsipareigojimus pačiame stambiausiame (17 mln. eurų) projekte ir tarp pasienio savivaldybių bendradarbiavimo istorijoje. Ir tuo pačiu, iš karto juos sulaužė (apie tai šiek tiek vėliau). Šios aplinkybės suteikė rusams plačias šantažo galimybes… Nuo šio momento S. Voskavčiukas tapo padėties šeimininkas. Tik nuo jo veiksmų priklausė, kokia sumą bus įrašyta ikiteisminiame lenkų ministerijos reikalavime, kurį vėliau ar anksčiau gaus Jurbarko rajono savivaldybės administracija.
Tais metais Sergejus Voskavčiukas mūsų kraštuose buvo dažnas svečias. Savo ryškiais (visomis prasmėmis – ne tik dėl ekstravagantiškų kostiumų) dalyvavimais, reklaminėmis akcijomis, jis agitavo vietinį verslą pasinaudoti Baltijos AE statyba (tai pirmoji Rusijos Atominė elektrinė, kviečianti ir siūlanti prisidėti prie jos statybos užsienio investuotojams). Man susidarė įspūdis, kad tai atviras kvietimas ignoruoti tvirtą Prezidentės, Premjero, Vyriausybės ir Lietuvos piliečių valią. Laimei, ne visi pakluso jo įkalbinėjimams.
Sergejaus Voskavčiuko aktyvūs veiksmai, lobuojant rusų valstybinės korporacijos „Rosatom“ interesus Lietuvoje, neliko be dėmesio.
Kaip buvo rašoma rusiškuose portaluose, būtent po vieno iš tokio S. Voskavčiuko agitacinio desanto, mūsų spectarnybos Lietuvos pasienyje iš jo atėmė Šengeno vizą.
Gaila, bet man nepavyko surasti šios informacijos patvirtinimų lietuviškoje žiniasklaidoje.
Tačiau!
Gal tai ir atsitiktinis sutapimas, tačiau būtent nuo šio momento nacionalinių grėsmių Lietuvai ataskaitose atsirado teiginiai apie rusų spectarnybų agentų bandymus verbuoti rajono politikus, savivaldybės administracijos tarnautojus ir bandymus papirkinėti žiniasklaidos atstovus (visiems žinomas faktas apie tai, kad visame pasaulyje žurnalistams dažnai mokama gerokai daugiau už tai, kas nespausdinama, nei už reklaminius straipsnius.)
„2013 m. Rusijos žvalgybos tarnybų veikla prieš Lietuvą išliko aktyvi. […] Pagrindiniai Rusijos žvalgybos tarnybų taikiniai Lietuvoje: […] politikai, savivaldybių vadovai ir administracijų darbuotojai; […] žurnalistai ir kiti viešos nuomonės formuotojai“ [8] (https://www.slapenas.lt/?p=7601 )
O 2018 metų Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimo išvadose tiesmukai užsimenama, kad tais metais:
„Nustatyta, kad „Rosatom“ 2012–2013 m. parengė ir mėgino įgyvendinti planą – kartu su Lietuvos bendrovėmis įkurti bendrą įmonę, kuri, išnaudodama esamas ir numatomas nutiesti elektros perdavimo jungtis su Kaliningrado sritimi, ateityje prekiautų Kaliningrado srityje ir Baltarusijoje statomų atominių elektrinių pagaminta elektros energiją…“
„Pagal pažymą, „Rosatom“ veiksmai Lietuvoje siekiant įtraukti vietinius verslininkus į bendrus projektus, tikintis jiems padedant užsitikrinti politinę paramą „Rosatom“ projektų įgyvendinimui, yra tradicinė Rusijos korporacijos veikimo schema, naudojama įvairiose Europos Sąjungos valstybėse narėse.
Gundė Lietuvos įmones viliojančiais pasiūlymais
„Rosatom“ pasiūlymų Lietuvos verslui paketas apėmė plataus bendradarbiavimo galimybes: nuo smulkių energetinių projektų Lietuvoje, rangos darbų „Rosatom“ projektuose, finansinės institucijos, per kurią būtų finansuojami projektai, įsteigimo iki stambių projektų – prekybos elektra, realizuojant „Rosatom“ statomose atominėse elektrinėse pagamintą elektros energiją, ir infrastruktūros projektų (elektros jungčių su Kaliningrado sritimi) įgyvendinimo.“
(Skandalingas tyrimas atskleidė, kaip Rusijos čiuptuvai skverbėsi į Lietuvą – 2018 m. gegužės 30 d. ) [9]
Kad tai „yra tradicinė Rusijos korporacijos veikimo schema“ patvirtino ir publikacija „Europarlamentarai prašo įvertinti, ar Baltarusija nenaudoja ES paramos Astravo AE statybai“ (Publikuota: 2017 balandžio 6d.). Parlamentarai „neslėpė galvų smėlyje“ ir iškėlė labai konkrečius klausimus:
„Europos Parlamentas, ketvirtadienį pasmerkęs Baltarusijos ir Rusijos atsaką į šiose šalyse nuvilnijusius protestus, kartu išreiškė savo nuogąstavimą, jog ES parama Baltarusijai gali būti naudojama Astravo atominės elektrinės statyboms finansuoti.
Priimtoje rezoliucijoje europarlamentarai paragino Europos Komisiją įvertinti, ar statant Astravo AE laikomasi aukščiausių saugos standartų, taip pat ar ES parama Europos investicinio banko (EIB) paskolų pavidalu netaps vienu iš šios jėgainės finansavimo šaltinių. EP nariai paprašė įvertinti, ar tokia parama neprieštarautų ES taikomoms sankcijoms Rusijai.“
(Europarlamentarai prašo įvertinti, ar Baltarusija nenaudoja ES paramos Astravo AE statybai ) [10]
Padarykim tarpines išvadas.
Pirmoje šio straipsnio dalyje (https://www.slapenas.lt/?p=7797 ) konstatavome, kad Jurbarko rajono savivaldybės administracija 2013 nešoko pagal Tarybos užsakymą.
Dabar, visiškai akivaizdu, kad iš galimų atsakymų į straipsnio pradžioje užduotus klausimus, galime drąsiai išbraukti Lietuvos Prezidentę, Seimą ir Vyriausybę. Akivaizdu, kad savivaldybės administracija nešoko pagal Europos Sąjungos ir Europos komisijos užsakymu.
Tai iš kur atsirado tie lenkai su savo ikiteisminiu reikalavimu? Ir kiek pagrįsti jų reikalavimai? O gal tai paprasti telefoniniai sukčiai?
Prie šios temos mes dar sugrįšime.
——
[1] Iš anglų kalbos vertė Alfonsas Nyka-Niliūnas [2] Projektų atrankos procedūra – http://www.lt-pl-ru.eu/lt,1,26 [3] Lietuvos Respublikos Seimas – 2018-10-17 Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Algirdo Endriukaičio spaudos konferencijaLietuvos
Nepriklausomybės Akto signataro Algirdo Endriukaičio spaudos konferencija „Dėl
ekstremalių aplinkybių, susijusių su projektu „Nemuno upės ekologinės būklės
gerinimas, įrengiant nuotekų surinkimo ir valymo infrastruktūrą Skirsnemunėje,
Jurbarko rajone (Lietuvos Respublika) bei Nemano mieste (Rusija)“, pagal
2007–2013 m. Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės (EKPP) Lietuvos,
Lenkijos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programą.
Spaudos konferencijoje dalyvauja Jurbarko rajono savivaldybės mero pavaduotojas
Saulius Lapėnas.
Referendumas įvyko, bet elektrinės statyboms žmonės nepritarė (dar papildyta) https://lietuvosdiena.lrytas.lt/aktualijos/2012/10/15/news/referendumas-ivyko-bet-elektrines-statyboms-zmones-nepritare-dar-papildyta–5196904/
[5] 2011-09-05 – Baltijos AE įvaizdžiui gerinti rusai skyrė 1,85 mln. litų2013 -05-08 – Lietuvos žiniasklaidai – išbandymas „Rosatom” pinigais (BNS)
„Lietuvos
pašonėje Karaliaučiaus srityje Baltijos atominę elektrinę statanti Rusijos
bendrovė „Rosatom” skirs daugiau nei ketvirtį milijono litų
informacijos apie šią atominę sklaidai kaimyninių Lenkijos ir Lietuvos
žiniasklaidoje.“
https://www.delfi.lt/verslas/medija/lietuvos-ziniasklaidai-isbandymas-rosatom-pinigais.d?id=61338795
Инновационные ядерные системы IV поколения.
IV поколение (2040 год) – atomic-energy.ru http://www.atomic-energy.ru/technology/34307
[7] „24.10.2012 – У главы администрации Неманского района Сергея Восковщука литовцы аннулировали визуИсточник близкий к администрации Неманского района сообщил, что в первой половине октября, глава администрации Неманского муниципального района Сергей Восковщук выезжал в Литву на встречу. Тема встречи была – строительство БАЭС в Калининградской области. На встрече, Сергей Восковщук всячески поддерживал строительство атомной электростанции, рекламируя это грандиозное строительство только с положительной стороны. На этой встрече присутствовал депутат литовского Сейма, который категорически был не согласен со всеми приводимыми доводами Сергеем Восковщуком, насчет необходимости строительства атомной электростанции в Неманском районе Калининградской области. По возвращению Сергея Восковщука домой, на литовском пропускном пункте у него была аннулирована литовская шенгенская виза. Причина этого действия ему не была озвучена. Стоит только гадать, что такого мог нарушить Сергей Восковщук в Литовской республике, что так поспешно он был лишен законно выданной визы, оформленной в литовском консульстве Калининградской области?!“
VSD
paskelbė, į ką ir kaip taikosi Rusijos žvalgyba
https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/vsd-paskelbe-i-ka-ir-kaip-taikosi-rusijos-zvalgyba.d?id=64292408
