LENKŲ MAŽUMĄ SUDARANTYS GYVENTOJAI, PIRMIAUSIAI YRA LIETUVOS PILIEČIAI

Kaip jau esu rašęs savo straipsnyje „Tikrų kovu debatuose nebuvo, kaip ir pačių debatų“, taip ir šiame renginyje kurį suorganizavo  „TVP Vilnius“ Lenkijos kultūros namuose Vilniuje (Naugarduko g. 79), nei kovų nei debatų nesitikėjau. Tačiau pasidalinti įspūdžiais mane paskatino visai ne kovos debatuose troškimas, o noras atskleisti Lietuvos piliečiams tam tikrus panašių renginių subtilumus, kurie nėra nei matomi ir nei tuo labiau įvertinami.

                      Taigi, turėjau įgaliojimą atstovauti Kartų solidarumo sąjungos – SANTALKOS LIETUVAI pozicijas „TVP Vilnius“ organizuotame renginyje, kuriame visų rinkimuose į LR Seimą dalyvaujančių partijų atstovams buvo pasiūlyta galimybė per 60 sekundžių atsakyti į keturis renginio vedančiosios klausimus ir 30 sek. kreiptis į lenkiškai kalbančius Lietuvos piliečius. Atrodytų viskas parasta – susikaupei, atpyškinai 4:30 min. ir misija atlikta 😊.

                      Tačiau jau po tiesioginės transliacijos, peržvelgęs publikacijas internete apie šį renginį ir pastebėjęs akivaizdžius neatitikimus tarp to ką kalbėjau ir to kaip tai pateikiama aprašymuose, labai apsidžiaugiau galimybe tai sulyginti su publikuotais video įrašais. Ir tikrai nuoširdžiai sakau, galiu tik pagirti ir pripažinti puikų „TVP Wilno“ vertėjų profesionalumą ir puikų gebėjimą sinchroniškai tiksliai versti iš lietuvių į lenkų kalbą. Tai drįstu teigti, nes ne tik suprantu, skaitau, bet ir gana laisvai kalbu lenkų kalba.

                      Tai gi, pastebėjęs, kad „TVP Wilno“ publikuojami sutrumpinti tekstai, ne visai tiksliai atspindi tai apie ką kalbėjo prelegentai ir tai nėra vertėjų stenografinės citatos, nusprendžiau jums pateikti savo atsakymus į klausimus video ištraukomis kartu su savo kalbos citatomis teksto pavidalu.

Pirmas atsakymas į klausimą: „Kaip išspręsti lenkų mažumos problemas ir palaikyti gerus Lenkijos ir Lietuvos santykius?“

„Problemy mogą być rozwiązane w prosty sposób – musimy posiadać wspólny cel, ponieważ nic tak nie zbliża obywateli jak wspólna wizja przyszłości Litwy“ – powiedział Saulius Lapėnas z Związku Solidarności Pokoleń – Zjednoczenia na rzecz Litwy. Uważa on, że interesy Polski i Litwy są bardzo zbieżne i jest to dobra przesłanka, aby rozwiązać problemy.

„Problemas galima išspręsti paprastai – turime turėti bendrą tikslą, nes niekas nesuartina piliečių, kaip bendra Lietuvos ateities vizija“, – kalbėjo Saulius Lapėnas iš Kartų solidarumo sąjungos. Jis mano, kad Lenkijos ir Lietuvos interesai yra labai panašūs ir kad tai yra gera prielaida problemoms spręsti.“ (citatos iš PTV Wilno portalo vertimas į lietuvių kalbą – S.L. past.)

Na o kiek šis tekstas atitinka tai ką kalbėjau video įraše, palieku jūsų, kaip žiūrovo ir skaitytojo vertinimui.

Antras atsakymas į klausimą: „Ar Lietuva sėkmingai kovoja su pandemija? Ar tai gerai sušvelnina poveikį? Kokio sprendimo dabar reikia sveikatos tarnybai ir ekonomikai?“

Przedstawiciel Związku Solidarności Pokoleń – Zjednoczenie na rzecz Litwy Saulius Lapėnas, powiedział, że nie jest zadowolony z decyzji rządu, oskarżył go o manipulacje cyframi (danymi). Przypomniał słowa ministra zdrowia, który w jednym z wywiadów powiedział, że świat nie wie co robić z osobami, które chorują bezobjawowo. Zdaniem S. Lapėnasa świadczy to o braku kompetencji ministerstwa, ponieważ „nawet uczniowie wiedzą, że bezobjawowe przypadki są zawsze powiązane z immunologią”.

„Solidarumo sąjungos kartoms – sąjungos Lietuvai“ atstovas Saulius Lapėnas sakė, kad jo netenkina vyriausybės sprendimai ir įžvelgia manipuliavimą statistiniais duomenimis. Jis prisiminė sveikatos apsaugos ministro žodžius, kai viename interviu jis teigė, kad pasaulis nežino, ką daryti su besimptomiais pacientais. Pasak S. Lapėno, ​​tai rodo ministerijos kompetencijos stoką, nes „net mokiniai žino, kad besimptomiai atvejai yra sietini su įgyjamu imunitetu“ (citatos iš PTV Wilno portalo vertimas į lietuvių kalbą – S.L. past.)

Čia atkreipsiu dėmesį, kad rėmiausi šia publikacija DELFI portale: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/antroji-banga-veryga-vardina-koronaviruso-simptomus-i-kuriuos-specialistai-ragina-atkreipti-demesi-pirmiausiai.d?id=85326975&fbclid=IwAR1X56O_PFZiJZkFJo8aKPZlKrpUYbi9ADmo0Akqp7zGwivKjig-ulj8Dnw

https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/antroji-banga-veryga-vardina-koronaviruso-simptomus-i-kuriuos-specialistai-ragina-atkreipti-demesi-pirmiausiai.d?id=85326975&fbclid=IwAR1X56O_PFZiJZkFJo8aKPZlKrpUYbi9ADmo0Akqp7zGwivKjig-ulj8Dnw

Po publikacijos mano veidaknygėje rugsėjo 25 d., ši citata iš straipsnio buvo pašalinta, tačiau galiu pasiremti šiuo fiksavimu savo veidaknygėje.

O kai visi dalyviai baigė savo pasisakymus, pasinaudojau galimybę replikuoti, atkreipiant dėmesį į tam tikrą manipuliavimą statistiniais duomenimis:

Deja per 30 sekundžių nespėjau pasakyti visko, ką norėjau. Rėmiausi informacija, kurią radau šioje DELFI publikacijoje:

Pagal kol kas naujausius paskelbtus NVSC duomenis, šeštadienį buvo nustatyta 104 naujų koronaviruso atvejų. Buvo ištirta 3419 ėminių. Kol kas rekordinis koronaviruso atvejų skaičius buvo nustatytas ketvirtadienį, spalio 1 dieną, – 172 atvejai. Tą dieną buvo ištirti 6424 ėminiai.“ – https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/veryga-jau-siomis-dienomis-spresim-del-dvieju-nacionalinio-lygmens-ribojimu.d?id=85404061&fbclid=IwAR2YGMssvqd3wevqkWI8RG8ebKeO0JPT3mZy-pfCHft-U-OX3-1eOYS0-84  

Atlikus nesudėtingus aritmetinius veiksmus, galima teigti, kad „šeštadienį“ buvo nustatyta 3 proc. , o „rekordinį… ketvirtadienį“ 2,7 proc. galimai užsikrėtusių asmenų, nuo viso patikrintų asmenų skaičiaus atitinkamai tomis dienomis. Tai parodo gana logišką dėsningumą – didinant tyrimų kiekį, didėja galimai užsikrėtusių skaičius, o procentinė išraiška tikėtina svyruoja nuo 2,7 iki 3 proc., bet taip ir NEĮVARDINANT TIKSLIAI, KIEK TAME TARPE YRA BESIMPTOMIŲ ATVEJŲ?!

Kaip vertinti tokius nutylėjimus, jei ne manipuliavimą statistiniais duomenimis? Ar tai neliudija noro naudoti tik tuos duomenis, kurie padeda išsaugoti baimę žmonėse? Palaikyti baimės atmosferą, kuri verčia paklusti valdžios nurodymams, net nesusimąstant ar tai pagrįsti reikalavimai ir adekvačios priemonės kylančioms grėsmėms? Nereikia būti psichologu ar psichiatru, kad suprastumei elementarią tiesą: BAIMĖ KYLA IŠ NEŽINOJIMO! Neabejoju, kad anksčiau ar vėliau paaiškės, kas ir kodėl naudojosi ir tebesinaudoja žmonių neišprusimu. Apie tai pakalbėsim dar ne vieną kartą.

Trečias atsakymas į klausimą: „Kokią politinę strategiją Lietuva ir kitos regiono šalys turėtų priimti, atsižvelgdamos į Baltarusijos padėtį, ir kokią poziciją turėtų laikyti Rusijos atžvilgiu?“

Kandydat Związku Solidarności Pokoleń – Zjednoczenie na rzecz Litwy Saulius Lapėnas negatywnie ocenia działania Litwy na Białorusi. Polityk uważa, że państwo musi posiadać warunki i układy pokojowe z sąsiadami i nie powinno narzucać własnego porządku.

„Solidarumo tarp kartų sąjungos“ kandidatas į Lietuvą Saulius Lapėnas neigiamai vertina Lietuvos veiksmus Baltarusijoje. Politikas mano, kad valstybė turi turėti sąlygas ir taikos sutartis su kaimynais ir neturėtų įvesti savo tvarkos.“ (citatos iš PTV Wilno portalo vertimas į lietuvių kalbą – S.L. past.)

Ketvirtas atsakymas į klausimą: „Kokį modelį jūsų partija palaiko remiant šeimą ir pensininkus?“

Zdaniem Sauliusa Lapėnasa, przedstawiciela Związku Solidarności Pokoleń-Zjednoczenie na rzecz Litwy, indeksacja emerytur powinna być szybsza, by rozwiązać problemy emerytów, ale także osób pracujących i młodych. Mówił również o sile nabywczej społeczeństwa i stopniowym zmniejszaniu podatku od towarów i usług.

„Pasak „ kartų solidarumo sąjungos“ atstovo Lietuvai Sauliaus Lapėno , pensijų indeksavimas turėtų būti greitesnis, siekiant išspręsti pensininkų, bet ir dirbančių bei jaunų žmonių problemas. Jis taip pat kalbėjo apie visuomenės perkamąją galią ir laipsnišką prekių ir paslaugų mokesčio mažinimą.“ (citatos iš PTV Wilno portalo vertimas į lietuvių kalbą – S.L. past.)

Na ir 30 sek. pasisakymui tiesioginės transliacijos pabaigoje:

„Drodzy obywateli Litwy dzisiaj jak nigdy od państwa głosów zależy jaką drogą i w jakim kierunku Litwa będzie szła w najbliższych latach, czy ona będzie tylko pojęciem geograficznym, która traci swoich obywateli i czy w końcu stworzy dobre warunki dla swoich mieszkańców” – powiedział Saulius Lapėnas ze Związku Solidarności Pokoleń – Zjednoczenia na rzecz Litwy.

„Mieli Lietuvos piliečiai, šiandien labiau nei bet kada, tik nuo jūsų balsavimo priklauso, koki kryptimi Lietuva eis per ateinančius metus, ar ji liks geografinė sąvoka, kuri praranda savo piliečius, ar pagaliau sukurs geras sąlygas jos gyventojams“, – sakė Saulius Lapėnas. Kartų solidarumas – sąjunga Lietuvai. (citatos iš PTV Wilno portalo vertimas į lietuvių kalbą – S.L. past.)

TAIGI PALIEKU JŪSŲ DĖMESIUI IR VERTINIMUI SAVO PASISAKYMUS IR MINTIS.

     Ir pabaigoje, atkreipsiu jūsų dėmesį į neįtikėtinai puikiai parengtą studiją, kurioje buvo suteikta galimybė vienu metu dalyvauti net 17-ai rinkiminės kampanijos dalyvių. To deja nepadarė ir ko gero, net nebandė daryti nei komercinės TV, nei nacionalinis transliuotojas LRT TV ☹

***

16-os iš 17-os partijų pozicijų pristatymui skirta tiesioginė transliacija truko truko 1:45 val. (nuo 19:15 val. iki 21 val.). Tad „TVP Vilnius“ studijoje praleistos 4:40 val. parodo tikrąsias laiko sąnaudas, kurios kiekvieno dalyvio buvo paaukotos, vardan 4:30 min. tiesioginio eterio.

            Visų dalyvių pasisakymus ir jų aprašymus lenkų kalba galima pamatyti ir trumpus aprašymus perskaityti: https://wilno.tvp.pl/50226327/zobacz-cala-debata-parlamentarna-tvp-wilno-juz-na-stronie

Baigiamas kalbas galima pamatyti ir sutrumpintus aprašymus perskaityti: https://wilno.tvp.pl/50224369/debata-parlamentarna-podsumowanie

Tai pat žiūrėkite

TIKRŲ KOVŲ DEBATUOSE NEBUVO, KAIP NEBUVO IR PAČIŲ DEBATŲ

KSS-SL rinkiminio sąrašo Nr.10 RINKIMŲ AGITACIJA, sukurta kampanijos dalyvio ir platinima neatlygintinai. Vis neapleidžia mintis, …

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *