Už ką balsuoti?
Pastarosiomis dienomis šį klausimą man užduoda vis dažniau. Neturiu jokio noro apriboti Jūsų galimybės patiems vertinti ir pasirinkti savo atstovus savivaldybės taryboje bei išsirinkti priimtiniausią merą. Atkreipsiu tik Jūsų dėmesį, kad Jurbarko rajono savivaldybėje tiesiogiai rinktam merui, teks nepavydėtinai sunkus uždavinys – sutelkti bendram darbui savivaldybės Taryboje pakankamai skirtingų pažiūrų ir kompetencijos asmenis. Taigi, ieškant atsakymo už ką balsuoti, privalu įvertinti šią itin svarbią aplinkybę.
Nematau didelės prasmės šiuo metu Jums pateikti bent kiek išsamesnę politologinę siūlomų rinkiminių programų analizę, nes pastaruoju metu matau žiniasklaidos priemonių pagalba sukeltą ir palaikomą totalinį visuomenės nepasitikėjimą tiek partijomis, tiek komitetais. Mano bandymai vertinti, kas dėl to kaltas ir kuo tai gresia demokratiniais principais formuojamoms savivaldos struktūroms, nesulauktų bent kiek didesnio Jūsų dėmesio, nes tarpusavyje konkuruoja ne programinės idėjos, o neskaidrios polittechnologų ir viešųjų ryšių specialistų sumodeliuotos „kovos“ viešoje erdvėje.
Mano matyti bandymai surengti debatus tarp pretendentų į merus ir Tarybų narius, leidžia man teigti, kad moderatorių kandidatams kelti klausimai iš esmės klaidino rinkėjus, nes formavo klaidingą nuomonę apie savivaldybės realias galimybes spręsti ir gyventojams aktualias problemas. O tai, kaip kai kurie pretendentai uoliai į juos atsakinėjo, įrodo kad jie nėra dorai susipažinę su Vietos savivaldos įstatyme numatytomis mero, tarybos ir administracijos funkcijomis.
Tačiau negaliu nutylėti apie asmenis, kurie dar kartą bando patekti į Jurbarko rajono savivaldybės Tarybą ir net pretenduoja į mero vietą, nors savo konkrečiais veiksmais yra sukėlę pakankamai dideles grėsmes ne tik rajono mokesčių mokėtojų pinigams, bet ir grėsmes nacionaliniam saugumui Lietuvos valstybėje. Ar tai buvo jų piktavališki veiksmai, ar dėl kompetencijos stokos, nesiimsiu aiškintis, nes tai vėliau ar anksčiau turės sulaukti specialiųjų tarnybų ir teisėsaugos specialistų vertinimo. Bet apie jų buvusius veiksmus ir darbus jaučiu pareigą Jus informuoti jau šiandien, kad mažiau būtų apmaudo dėl netinkamai pasirinktų kandidatų šiuose savivaldos rinkimuose.
Suprantu, kad ne visi turėjo galimybę perskaityti ir įsigilinti į ganėtinai sudėtingų problemų esmę įgyvendinant projektą „Nemuno upės ekologinės būklės gerinimas, įrengiant nuotekų surinkimo ir valymo infrastruktūrą Skirsnemunės miestelyje Jurbarko r. (Lietuvos Respublika) bei Nemano mieste (Rusija)“ (toliau – Projektas). Jurbarko rajono savivaldybės partneris buvo Kaliningrado srities Nemano miesto administracija (Bendra projekto vertė – 17 275 079 eurų (Jurbarko rajono savivaldybės administracijos indėlis – 454 444 eurų ir Nemano savivaldybės indėlis – 8 680 579 eurų), apie kurias rašau savo portale www.slapenas.lt , todėl šiame straipsnyje pabandysiu aiškiai ir trumpai suformuluoti už kokius asmenis pavojinga balsuoti.
UŽ KĄ PAVOJINGA BALSUOTI?
Gal labai nenusidėsiu, primindamas visiems girdėtą biblijinę tiesą, kad kaip „medį pažinsi ne iš jo žiedų, o iš jo vaisių“, taip ir žmogų pažinsi ne iš jo kalbų ar pažadų, o pamatęs ir įvertinęs jo darbus ar veiksmus.
Pradėsiu nuo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąraše kandidato Nr. 1 – Donato Jackio, kuris savo veiksmais sukėlė realų pavojų savivaldybės gyventojams:
– 2012-2013 metais, eidamas Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas, tačiau neturėdamas tam jokių savivaldybės Tarybos įgaliojimų (o tai reiškia, kad viršijo savo įgaliojimus), padėjo savo parašus ant tarptautinių sutarčių, kurių labai tikėtina net nebuvo įdėmiai perskaitęs ir net šiandien gerai nesuprantantis, kad įgyvendinat šį Projektą, rajono mokesčių mokėtojams tai gali atnešti milijoninius nuostolius! Ar savivaldybės Taryboje reikalingas toks „specialistas“, kuriuo nesunku pasinaudoti ir juo manipuliuoti (bent jau man susiformavo toks įspūdis) – apsispręsti teks Jums patiems.
Lietuvos Socialdemokratų darbo partijos keliamų kandidatų sąraše Nr.2 Arūnas Čepulis savo veiksmais 2012-2015 metais kėlė realų pavojų savivaldybės gyventojams:
– Vykdydamas Investicijų skyriaus vedėjo pareigas ir būdamas atsakingas už Partnerystės sutarties parengimą ir svarstymą 2012-2013 metais savivaldybės Tarybos posėdžiuose, savo veiksmais sudarė prielaidas pasirašyti sutarties anglų kalba tekstą, kuris iš esmės skiriasi nuo lietuviško teksto (kuris buvo svarstomas ir kuriam buvo pritarta Jurbarko rajono savivaldybės Tarybos posėdžių metu);
– netinkamai ir neatsakingai vadovavo viso Projekto įgyvendinimo grupei, kuri neužtikrino nei jo įgyvendinimo kontrolės, nei tinkamo ir savalaikio Projekto užbaigimo (nors už tai gavo ne tokias jau mažas pajamas);
– o įvertinus Projekto geopolitinį kontekstą ir viešai deklaruotą šio asmens požiūrį į Stalino ir Berijos nusikaltimus, kyla dar daugiau klausimų dėl „žaliųjų žmogeliukų“ galimybių įtakoti vietos savivaldos sprendimus;
Ar toks savivaldybės Tarybos narys, norės ir gebės ginti ne tik Jurbarko krašto gyventojų interesus, turiu pagrindo labai rimtai abejoti, bet tai lems tik Jūsų balsai.
Visuomeninio rinkimų komiteto „K. Šimkaus komanda „Už Jurbarko kraštą“ keliamų kandidatų sąraše Nr.2, kandidatuojantis Petras Vainauskas savo veiksmais sukėlė realų pavojų savivaldybės gyventojams:
– 2012-2013 metais eidamas Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas ir neturėdamas tam savivaldybės Tarybos įgaliojimų, rengiant ir įgyvendinant Projektą, padėjo savo parašus ant tarptautinių sutarčių, kurių labai tikėtina net nebuvo perskaitęs arba labai tikėtina net nesupratęs, kad rajono mokesčių mokėtojams tai gali atnešti milijoninius nuostolius!
– 2012 metais vykdydamas Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas neužtikrino projekto įgyvendinimo kontrolės modernizuojant ir rekonstruojant Futbolo stadioną Jurbarko mieste. Tuo metu skubotai atliktus darbus teko perdaryti ir tai biudžetui papildomai kainavo dešimtys tūkst. eurų. („Apie futbolo ir regbio stadioną Jurbarke“ rašiau 2015-06-30);
– 2011-2015 metais atstovaudamas Jurbarko rajono savivaldybės interesus Tauragės RATC valdyboje (buvo valdybos tikruoju nariu) nesiėmė tinkamų veiksmų apginti Jurbarko rajono savivaldybės gyventojų interesus ir balsavo, kad nuostoliai būtų padengti iš rajono savivaldybės biudžeto. Klausimus apie šias problemas uždaviau ir publikavau dar 2015-08-25 straipsnyje „Klausimai buvusiam merui ir administracijos direktoriui“;
Na o šį Jurbarko rajono gyventojams ypatingai „nusipelniusių asmenybių“ sąrašą baigsiu Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio keliamu kandidatu į merus Ričardu Juška, kuris savo veiksmais sukėlė ne tik realų pavojų savivaldybės gyventojams, bet ir Lietuvos valstybei:
– Eidamas Jurbarko rajono savivaldybės mero pareigas ir būdamas tiesiogiai atsakingas už Tarybos darbo organizavimą, jis neužtikrino pagal Lietuvos Respublikos įstatymines nuostatas 2012-2013 metais savivaldybės Tarybos posėdžiuose Partnerystės sutarties su Nemano administracija parengimo ir svarstymo, sudarė prielaidas pasirašyti anglų kalba sutarties tekstą, kuris iš esmės skiriasi nuo lietuviško teksto;
– Eidamas Jurbarko rajono savivaldybės mero pareigas ir būdamas tiesiogiai atsakingas už Tarybos darbo organizavimą, 2011-2013 metais nesilaikė Lietuvos Respublikos įstatymų ir savaip interpretuodamas Jurbarko rajono savivaldybės sutarčių sudarymo tvarką, neatsakingai (o gal net ir nusikalstamai) pasielgė, be svarstymo Taryboje ir be įgaliojimų suteikimo, sudarydamas sąlygas administracijos vadovams pasirašyti Projekto finansavimo Grant Contarct sutartį, Taip sukeldamas didelę grėsmę rajono biudžetui (mokesčių mokėtojų pinigų saugumui);
– 2011-2015 metais atstovaudamas Jurbarko rajono savivaldybės interesus Tauragės RATC valdyboje (buvo valdybos tikruoju nariu) nesiėmė tinkamų veiksmų apginti Jurbarko rajono savivaldybės gyventojų interesus ir balsavo, kad nuostoliai būtų padengti iš rajono savivaldybės biudžeto. Klausimus apie šias problemas uždaviau ir publikavau dar 2015-08-25 straipsnyje „Klausimai buvusiam merui ir administracijos direktoriui“, deja jau 2015-11-06 savo straipsnyje turėjau konstatuoti, kad „Buvęs meras Ričardas Juška reikalauja, kad jurbarkiečiai susimokėtų už jo klaidas“;
– 2012 metų referendume, pritardamas uždaryti Ignalinos atominę elektrinę, nepakluso Lietuvos liberalų ir centro sąjungos programinėms nuostatoms ir man susidarė įspūdis, kad tokiais savo veiksmais galimai protegavo Kaliningrado srities interesus.
APGAULĖ, NET IR SEIMO NARIO LŪPOSE, NEVIRSTA TIESA
„Mes žinome, jog niekas neima valdžios tam,
kad jos paskui atsisakytų.“-
Džordžas Orvelas
Jau ne vieną kartą teko išgirsti LR Seimo nario Ričardo Juškos apgaulingus (o gal net ir tikslingai melagingus) teiginius, kurie laiku nepaneigti (pagal nutylėjimą), vėliau dažnai pateikiami, kaip abejonių nekelianti tiesa. Tai sukuria gyventojus klaidinančią iliuziją, kad Seimo nario „žodis taps kūnu“, nes niekas tam viešai nedrįso paprieštarauti ir nepaneigė. O iš kitos pusės toks „politkorektiškumas“ sukuria atmosferą, kurioje bet kuris meluojantis jausis dar drąsesnis ir nebaudžiamas už manipuliavimą faktais ir dokumentais nepagrįstais teiginiais.
Ilgą laiką buvau linkęs manyti, kad tai pernelyg didelio dėmesio neverta problema, tačiau kuo toliau, tuo labiau įsitikinu, kad lietuvių patarlė „duok durniui kelią“ – virsta dar didesne grėsme „įsileisti kiaulę į bažnyčią…“, o jos išvarymui, net ir keturių metų kadencijos neužteks (net jei visi rinkėjai bus perskaitę Džordžo Orvelo knygą „Gyvulių ūkis“ *)
Jūsų dėmesiui pateiksiu tik keletą naujausių šio Seimo nario viešumoje išsakytų teiginių, kuriuos teko išgirsti kandidatų į merus debatų metu „DELFI TV“ ir pamatyti Balticum TV laidos „Jurbarko žinios“ ir politinės stebėsenos platformos „Žinau ką renku“ facebook subpuslapio (https://www.facebook.com/zinaukarenku/videos/699323347131292/ ) videoįrašų užfiksuotuose epizoduose
Šio renginio tiesioginė transliacija yra publikuota ir išsaugota laikraščio „Šviesa“ e-portale: http://www.jurbarkosviesa.lt/Naujienos/Aktualijos/Kandidatu-i-merus-debatai-tiesiogine-transliacija
Akivaizdžiai iš piršto laužtas teiginys apie 1,2 mln. eurų „paleistų per kaminą“ tuštėjančiose rajono mokyklose nuskambėjo iš Seimo nario Ričardo Juškos lūpų: „Aš jau esu minėjęs „Delfi“ studijoje, negi niekas nesupranta, kad jeigu 1,2 mln. eurų švietimo srityje yra paleidžiama per kaminą, dėl per didelio ploto patalpų, mažėjant mokinių skaičiui […], tai reikia priimti ryžtingus sprendimus“.
Kokiu informacijos šaltiniu ar išskirtinai savo vizijomis remiasi Seimo narys, tai teigdamas ir tuo pačiu kaltindamas savivaldybę, lieka visiškai neaišku, tačiau pažvelgus į savivaldybės patirtas išlaidas per 2018 metus komunalinėms paslaugoms apmokėti, matome kad bendra suma nesiekia 952 tūkst. Eurų. O žinant, kad švietimui ir ugdymui metiniame biudžete skiriama apie 42 proc. iš kurių didžioji dalis tenka atlyginimams, tai galima tik stebėtis Seimo nario gebėjimu traukti skaičius nežinia iš kur, o gal net galima įtarti tikslinga rinkėjų apgaule?
Balticum TV laidos „Jurbarko žinios” 2019-02-22 videoįraše galite išgirsti Seimo narį Ričardą Jušką, tariant ir tokius žodžius: „Aš pagal galimybes, mano tikslas, jei žmonės prašo grįžti – 2021-2027 metai ES finansinis laikotarpis – finansiniame laikotarpis, neleisiu smukti, kaip dabar keturis metus į prarają, neteikiant paraiškų, nerašant ir nedalyvaujant jokiuose projektuose, kad rajonas pasiimtų 2021-2027 metais tas kas priklauso.“
Šią Seimo nario viešai skleidžiamą netiesą paneigia viešai prieinamos publikacijos ne tik savivaldybės tinklalapyje, ne tik faktai kasmetinėse mero ir administracijos teikiamose gyventojams ataskaitose, bet ir faktai apie Jurbarko rajono savivaldybės projektų teikimą, vykdymą ir įgyvendinimą 2014-2020 metų ES finansiniame laikotarpyje, pateikti Tauragės regiono plėtros tarybos sekretoriato ataskaitos iliustracijose:
Žinant šio Seimo nario „nuopelnus“, vadovaujat Jurbarko rajono savivaldybei daugiau kaip septynis metus, pagrįstų abejonių kyla, kokius jis savo privalumus mato, išsakydamas tokius teiginius: „kompetencija, patirtis ir realūs darbai“, „todėl, kad aš nedalinu pažadų“, „170 projektų man dirbant kas padaryta – vandenvala, vandentvarka“, bet lai tai lieka jau jo paties sąžinei, kol to galutinai neišnagrinės atitinkamos kompetentingų institucijų specialistai ir komisijos.
Neužmirškime įvairiomis spėlionėmis apaugusią istoriją apie šio Seimo nario žadėtus gauti 5 milijonus eurų… Daugelis dalyvavę Raudonės pilyje vykusiame renginyje, girdėjo Seimo nario viltingą pažadą Vertimų bendruomenei išasfaltuoti apie 4 km žvyrkelį iš LR Vyriausybės rezervo paskiriant 5 mln. eurų. Jei tai įvyktų, tai būtų precedento neturintis atvejis, kai oponuojančiai Seimo daugumai – Liberalų sąjungos frakcijai priklausantis Seimo narys, kažkokiu mistiniu būdu paįtakojo Premjerą, o šis savo valia privertė LR Vyriausybę tai padaryti. Deja jokių dokumentų ar Vyriausybės nutarimų, patvirtinančių Seimo nario pažadus Jurbarko rajono savivaldybė nėra gavusi, o ir Vertimų bendruomenė apie yra linkusi nutylėti… Tad ko gero tik laiko klausimas, kada ir šis teiginys taip pat bus demaskuotas.
Baigdamas, dar kartą atkreipsiu dėmesį, kad visus šiuos savo pastebėjimus galiu pagrįsti dokumentais, viešai išplatintais pareiškimais ir konkrečiais faktais, tačiau tai nėra bandymas neginčijamai įvardinti ir nustatyti ar tai buvo jų piktavališki veiksmai, ar dėl kompetencijos stokos, nes tai vėliau ar anksčiau turėtų sulaukti specialiųjų tarnybų ir teisėsaugos specialistų vertinimo.
Neturiu noro ir ką nors gąsdinti, bet jaučiu pareigą Jus laiku įspėti apie tikėtinas pasekmes. Ne tik teisininkai ir kriminalistai naudoja sąvoką: „modus operandi“, apibūdinant pasikartojimą nusikalstamų veiksmų, kurių pobūdis leidžia identifikuoti ne tik nusikaltimą padariusį asmenį, bet ir prognozuoti jo tikėtinus veiksmus ateityje.
=======
Nuorodos:
*- Džordžas Orvelas (George Orwell) (1903 m. birželio 25 d. – 1950 m. sausio 21 d.) – tikras vardas Erikas Artūras Bleras (Eric Arthur Blair). Anglų rašytojas ir žurnalistas. Pasižymėjo komentuodamas politiką ir kultūrą, buvo vienas skaitomiausių XX a. anglų apybraižininkų, labiausiai žinomas už totalitarizmo ir stalinizmo kritiką romanuose „Gyvulių ūkis“ ir „1984-ieji“. Savo darbuose Georgas akcentuoja socialinę neteisybę, revoliucinį protestą prieš totalitarizmą ir išreiškia viltį demokratiniu socializmu. Rašytojo knygos išverstos į daugiau nei 70 pasaulio kalbų. „Gyvulių ūkis“ publikuotas 1945 m.
**- 2019-02-22 Balticum TV laidos „Jurbarko žinios” visą videoįrašą, galite pamatyti YouTube portale: https://www.youtube.com/watch?v=U_gSZS8_aaU
***- Tyrimas: ES investicijoms atviriausių rajonų penketuke – ir Jurbarkas