Sauliaus Lapėno tinklaraštis Sauliaus Lapėno straipsniai ir pozicija.
Susiję straipsniai
Benjaminas Franklinas kadaise yra pasakęs, kad gyvenime yra neišvengiami tik du dalykai: mirtis ir mokesčiai. Lengviau šią tiesą priimti, kai nebandai išvengti to kas neišvengiama. Bet kai yra pagunda būti atleistam nuo kai kurių prievolių, pradedi kitaip žiūrėti į neišvengiamus dalykus.
Juk mokesčiai turi papildyti jau anksčiau suplanuotą rajono biudžetą ir savivaldybės tarybos nariai privalome atsakingai pasverti, kiek atleidžiame ir ar galėsime tas negautas pajamas kompensuoti kitomis. Nemažai įmonių ir gyventojų siekia susimažinti mokestinę naštą. Bet tai padaroma tik kitų mokesčių mokėtojų sąskaita.
Todėl atleidimas nuo mokesčių visada turi būti kuo aiškiau reglamentuotas, nes šiandien susidaro vaizdas, kad norint būti atleistam nuo privalomų mokesčių tereikia parašyti pareiškimą savivaldybės administracijai. Atleidimas nuo mokesčių turėtų būti daugiau argumentuotas ir pagrįstas, nei bandymas tai pagrįsti padidėjusi žemės nuomos kaina ar parašant sparnuotą frazę: „pablogėjus materialinei padėčiai“.
Tokia praktika, kai kiekvienas verslininkas ar gyventojas be jokių argumentų prašo savivaldybės tarybos svarstyti ir skirti mokestines nuolaidas, nėra gera. Tai verčia ir kitus verslininkus rikiuotis į eilę prie savivaldybės durų su viltimi irgi kažką gauti kitų mokėtojų sąskaita.
Nustačius aiškią tvarką, dėl kokių priežasčių galima sumažinti mokesčius – politikams nereikėtų siekti kam nors įtikti, ir verslininkai žinotų, ko gali tikėtis iš savivaldybės. O kai kalbam apie investicijas ir darbo vietų išsaugojimą ar naujų sukūrimą, tikslinga būtų sudaryti išankstinę savivaldybės administracijos ir įmonės sutartį, kurioje būtų įvardinamos numatytos lengvatos ir jos būtų siejamos su įmonės siekiamais rezultatai. Tada atsirastų galimybė nepasiekus lauktų rezultatų, tokią sutartį nutraukti ir taip apsisaugoti nuo nepagrįstų prašymų.
Manau verslininkai ir gyventojai tokiam aiškumui pritartų, todėl artimiausiu metu inicijuosiu atitinkamo sprendimo parengimą ir siūlysiu kuo greičiau traukti į būsimo savivaldybos posėdžio darbotvarkę.
Daugiau informacijos laikraštyje „Šviesa„:
(Daivos Bartkienės straipsnis 2011-11-21):
Mokesčių lengvatoms reikia aiškesnės tvarkos
2011-11-21
Tarybos narys Gintaris Stoškus (kairėje) neprieštaravo Sauliaus Lapėno pasiūlymui nustatyti aiškesnę lengvatų taikymo tvarką, nes ir pats mano, kad verslininkas neturi tapti prašytoju.
Spalio pabaigoje posėdžiavusi savivaldybės taryba per keletą minučių suteikė visą šūsnį mokestinių lengvatų, dėl kurių savivaldybės biudžetas neteko kelių tūkstančių litų pajamų. Lengvai priimti sprendimai sukėlė politikų diskusiją apie tai, kad atleidimas nuo mokesčių turėtų būti kur kas aiškiau reglamentuotas ir argumentuotas.
Sumažinti žemės nuomos mokesčius kelinti metai iš eilės savivaldybės tarybos prašo tos pačios įmonės – UAB „Jualdė”, „Jurbarko Jursa” bei Saugaus eismo centras, Giedrių kaime nuomojantis žemę autodromui. Ir priežastys visų bene tos pačios – padidėjus žemės sklypo vertei, apskaičiuotai pagal verčių žemėlapius taikant vidutinę rinkos kainą, smarkiai išaugo žemės nuomos mokestis.
Pavyzdžiui, UAB „Jauldė”, pernai gavusi 3055 Lt žemės nuomos mokesčio sąskaitą, šiemet jau turėjo sumokėti dvigubai daugiau – 6200 Lt. UAB „Jurbarko Jursa” žemės nuomos mokestis išaugo nuo 393 Lt iki 2422 Lt, todėl jau dveji metai iš eilės savivaldybės taryba šiai įmonei suteikė 75 proc. mokestinę lengvatą.
Vienintelis saugaus eismo centras, prieš keletą metų Giedrių kaime įsirengęs autodromą ir už jam skirtą žemę turintis sumokėti 1651 Lt žemės nuomos mokesčio, lengvatų anksčiau nebuvo gavęs, nors pernai jų ir prašė. Kai kurie tarybos nariai ir šiemet buvo tos pačios nuomonės, nes bene tiek pat Saugaus eismo centre kainuoja vieno vairuotojo mokymas.
Tačiau savivaldybės tarybos Ūkio, verslo, kaimo reikalų ir ekologijos komiteto posėdyje įmonės vadovas Česlovas Blažys teigė, kad jokios savivaldybės paramos negaunanti įmonė daug investavo ne tik įrengdama autodromą, bet ir statydama šaudyklą, kurioje vyksta net tarptautinės varžybos. Tokie renginiai reikalingi ne tik Saugaus eismo centrui. Į juos suvažiavę dalyviai ir svečiai duoda nemažą naudą miesto verslininkams, o jie visi moka mokesčius į savivaldybės biudžetą.
Komiteto nariai sutiko, kad investicijos Jurbarkui reikalingos, todėl nusprendė siūlyti tarybai šiemet atleisti Saugaus eismo centrą nuo žemės nuomos mokesčio. Tik liberalcentristams atstovaujantis tarybos narys Saulius Lapėnas išdrįso atvirai pasakyti, kad tokiais atvejais, kai verslininkai investuoja ir tikisi paramos iš savivaldybės, turėtų būti sudaryta sutartis, aiškiai įvardijanti, kokių rezultatų siekiama.
Stebėdamas, kaip lengvai mokesčių lengvatos dalijamos žemės nuomos mokesčio negalinčioms susimokėti įmonėms, S. Lapėnas neiškentė nepasakęs savo nuomonės ir tarybos posėdyje. Politikas įsitikinęs, kad atleidimas nuo mokesčių turėtų būti argumentuotas kur kas rimčiau nei padidėjusi žemės nuomos kaina.
„Žinodami, kad tie mokesčiai turi papildyti jau anksčiau suplanuotą rajono biudžetą, privalome atsakingai pasverti, kiek atleidžiame ir ar galėsime tas negautas pajamas kompensuoti kitomis”, – sakė S. Lapėnas.
Tarybos narys mano, kad praktika, kai kiekvienas verslininkas yra priverstas individualiai prašyti tarybos nuolaidų, nėra gera. „Tai vers ir kitus verslininkus rikiuotis į eilę prie savivaldybės durų”, – mano S. Lapėnas.
Pasak Liberalų ir centro sąjungos atstovo taryboje, Tauragės politikai nusprendė visiems verslininkams sumažinti mokesčius, dėl to nustatė sumažintą 1 proc. žemės nuomos mokesčio tarifą.
S. Lapėnas siūlė nustatyti aiškią tvarką, kam ir dėl kokių priežasčių galima sumažinti mokesčius – tada ir politikams nereikėtų siekti kam nors įtikti, ir verslininkai žinotų, ko gali tikėtis iš savivaldybės.
O kai kalbama apie investicijas, pasak S. Lapėno reikalinga išankstinė savivaldybės ir įmonės sutartis, kurioje būtų numatytos lengvatos ir įmonės siekiami rezultatai. „Tokiu atveju, kai savivaldybės netenkina rezultatas, sprendimą galima būtų ir atšaukti”, – įsitikinęs S. Lapėnas.
Visiškai kitokią nuomonę tarybos posėdyje išsakė Gintaris Stoškus.
„Verslininkas neturi tapti prašytoju ir negali būti pastatomas į tokią padėtį. O šiandien kaip tik taip ir yra”, – mano G. Stoškus.
Politikas įsitikinęs, kad dėl smarkiai išaugusios valstybinės žemės vertės ir didelių mokesčių kalta žemės mokesčio apskaičiavimo metodika, paremta penkerių metų senumo duomenimis. Ekonomikos pakilimo laikotarpiu žemės ir nekilnojamojo turto vertė buvo smarkiai išaugusi, todėl ir mokestis, naudojant to laikotarpio duomenis, yra nepagrįstai didelis. G. Stoškus įsitikinęs, kad jei mokesčiai būtų skaičiuojami pagal sunkmečio duomenis, problemų nekiltų.
„Bet kad darom lengvatą, aš nesutinku. Manau, kad sumažindami mokesčius mes tik atstatom teisingumą – grąžinam juos į pradinį lygį. Pajamos tose įmonėse nepadidėjo, todėl jei verslininkai prašo sumažinti mokesčius – tai ne dėl to, kad jų išvengtų, o kad galėtų išgyventi”, – teigė G. Stoškus.
Išklausęs nuomones, rajono meras Ričardas Juška pareiškė, jog parengti atleidimą nuo mokesčių reglamentuojančią tvarką – labai sveikintina iniciatyva. „Tokį sprendimo projektą mielai svarstysime, gal numatysime mūsų verslininkams daugiau lengvatų ir bus visiems geriau, jei mūsų tarpusavio santykiai bus aiškesni”, – įsitikinęs R. Juška.
Tokiu pasiūlymu džiaugiasi ir verslininkai, labai dažnai suabejojantys, ar savivaldybės politikai neproteguoja savų.
Daiva BARTKIENĖ
