KAS IMPORTUOJA “JUODĄSIAS TECHNOLOGIJAS” Į LIETUVĄ?

Susiję straipsniai

„PARTIZANO RAUDA“ pagal Leonard Cohen atliekamą dainą „THE PARTISAN“

2019-05-19

KONCESIJOS SUTARTIES PRATĘSIMAS GALIMAS TIK PANAIKINUS 72 p. IR PARENGUS NAUJĄ REDAKCIJĄ!

2019-03-27

Pagal kieno dūdelę šoko buvusio mero Ričardo Juškos administracija? (II)

2019-03-12

            Žurnalistinio tyrimo patirtis

Prieš dvi savaites manęs pažįstamas pasiteiravo, kodėl laikraštyje paskelbtame rinkiminiame plakate atrodau toks liūdnas ir susirūpinęs. „Tu apie ką? – paklausiau, manydamas, jog rinkiminė kampanija dar neprasidėjo.

Bet kai atverčiau laikraščio puslapį, tapo akivaizdu, kad jis buvo teisus. Ant elegantiškos juodos juostos kažkokie tai paslaptingieji „fanai“ patalpino, mano ir kolegų nuotraukas. Kad būtų tikroviškiau, po kiekviena iš jų pateikta įstojimo į partiją data. Žemiau patalpintas ryškus biurokratiškos išvaizdos jaunuolio atvaizdas, žvelgiantis į šalia esantį užrašą: „Ar jis jau žino už ką turi balsuoti rinkimuose?“.  Pradžioje pamaniau, kad tai ne itin sėkminga kompozicija apie pramiegojusį ir nespėjusį į rinkimus pilietį. Bet šalia pamačiau dar vieną užrašą, kuris užbaigdamas šią reklaminę mišrainę, priminė apie du iš darbo atleistus valstybės pareigūnus. Nebuvo nei reklamą užsakiusios partijos pavadinimo, nei telefono numerio, kuriuo galima būtų perduoti savo atsakymą į minėtą klausimą ir už tai gauti kokį nors prizą. Tik mažytis užsakymo numeris liudijo, kad tai užsakyta ir kažkieno apmokėta reklama. Viena buvo aišku, kad kūrybingieji „fanai“ turėjo tikslą kažką piktai apkaltinti. Bet taip ir liko neaišku ką ir kuo? Tuos kuriuos atleido? Ar mane, kad jų neatleidau?

Reklama?

Reklama dažniausiai siekia pozityvaus tikslo – pranešti apie Jūsų galimybes, apie tai kaip jomis pasinaudoti ir į ką kreiptis. Ir tai labai gerai. Politinė reklama padeda rinkėjams sužinoti apie dalyvaujančių kandidatų siekius, planus, bei rinkiminius pažadus, kurie būtų vykdomi gavus valdžią į rankas. Ir tai suprantama, nes mes rinkėjai turime žinoti ką rinkti ir iš ko pareikalauti atsakomybės už pažadų nevykdymą. Mes ne tik turime teisę sužinoti politikų tikslus, bet ir finansuojame tai iš savo valstybei sumokamų mokesčių. O partijos ne tik privalo atsiskaityti Vyriausiajai rinkiminei komisijai, kam ir kaip juos panaudojo, bet yra įsipareigojusios reklamai nenaudoti pinigų iš „juodos kasos“ ar kitų šaltinių. Įstatyme numatyta, kad bet kuri rinkiminė agitacija turi būti pasirašoma, nurodant kas ir iš kokios sąskaitos už ją apmoka.

Akivaizdu, kad aptartas skelbimas laikraštyje nėra nei komercinė nei įstatymu numatyta politinė reklama. Joje nėra nei siūlomų prekių, nei priešrinkiminių pažadų. Jei tai kokios nors partijos užsakymas, tai susidaro įspūdis, kad mums rinkėjams kažkas tikslingai „pudrina smegenis“, už mūsų pačių pinigus, versdami mus spręsti kvailus galvosūkius. Kas nors gali paprieštarauti – „tai reklama prieš jūsų partiją kaip bausmė už tai, kad ministras atleido savo pavaldinius. Ši reklama turi priversti žmones jūsų nekęsti!” Jei su tuo sutinkame, tai vienintelis šios reklamos tikslas – skatinti neapykantą.

Apie „juodųjų technologijų“ virtuvę.

Matyt, sąžininga politika tampa nebemadinga, nes atėjo laikas „juodoms technologijoms“. Pasirodo egzistuoja tokios partijos, kurios neturi ką pasakyti apie savo planus rinkėjams. Jos nenori nieko žadėti ir tuo labiau ką nors įgyvendinti. Šios partijos eikvoja pinigus „juodoms rinkiminėms technologijoms“, kaip atsilikusiose šalyse, kur rinkėjus laiko kvailiais ar „runkeliais“. Kai politikai bijo savo tautos, kai jaučia savo silpnumą, kai nebeturi jokių argumentų, kai sąžiningame dialoge nebegali įrodyti savo teisumo, jie panaudoja šias juodas technologijas, kurių tikslas – įžiebti beribę neapykantą politiniams konkurentams. Nesvarbu, kad kaltinimai be pagrindo ir absurdiški, svarbu į žmonių sąmonę įterpti neapykantos daigus. Kaip reikia nekęsti savo tautos, kad pasirinktumei šį kelią?

Iki šiol teko tik girdėti, kad Rusijoje gana populiarios šios „juodosios rinkiminės technologijos“. Ten dirba ištisos „polittechnologų“ komandos, pagal iškvietimą atvykstančios į bet kurią pasaulio šalį. Girdėjau ir kad tokios paslaugos gana brangiai kainuoja. Galvojau, kad tokie triukai vyksta ten, kažkur toli, ir mūsų šalyje vargu ar gali ką nors paveikti… Juk esame civilizuoti žmonės. Bet pirmą kartą akivaizdžiai susidūręs su šia patirtimi, nutariau pasidomėti šių technologijų virtuve interneto pagalba… Kaip ir tikėjausi, nežiūrint į tai, kad Amerika buvo pirmoji šalis kur jos buvo panaudotos, būtent rusiškuose internetiniuose puslapiuose itin gausiai siūlomos „juodųjų technologijų“ paslaugos ir įvairiausi patarimai.

„Juodieji technologai“ tarsi teigia, kad nėra prasmės įtikinti rinkėjus savo idėjomis, nes paprasčiau yra juos apgauti. Todėl visų purvinų rinkiminių technologijų pagrindas yra manipuliavimas visuomenine nuomone. Tai visuma abejotinų priemonių, kurios vykdomos neoficialiai – anonimiškai arba per tarpininkus. Dažniausiai „juodosios technologijos“ nukreiptos prieš pagrindinius rinkiminės kampanijos favoritus, prieš kuriuos panaudojami bet kokie neleistini melo metodai.

Pateikiu vieną iš dažniausiai pasitaikančių rekomendacijų pradedantiems „juodųjų technologijų“ naudotojams, rastą viename internetiniame puslapyje:

„Jei jūsų konkurentas sąžiningas ir neturite kuo jį apkaltinti, sudarykite iliuziją, kad kaltė vis dėlto yra. Šiuo tikslu per tarpininkus paskelbkite keletą reklaminių skelbimų. Maketuose panaudokite ne itin geros kokybės savo konkurentų fotografijas. Tikroviškumą sustiprinsite, panaudoję tikrus vardus ir pavardes, gimimo datas. O apačioje ar viršuje, uždėkite emocingą užrašą su dideliu klaustuku: „kaip ilgai tai mes kentėsime?“ Darbas atliktas. Dauguma žmonių tiki spausdintu žodžiu. Po kurio laiko jie net užmirš apie ką buvo rašoma šiame skelbime ir ar buvo kokia nors prasmė jame, bet pasąmonėje pasiliks neigiamas vertinimas, galintis turėti įtakos rinkimų metu. Kitaip sakant, niekas ir neprisimins, „ar jis pavogė ar iš jo pavogė“, bet pasėta nuosėda liko…“

Jums tai nieko neprimena?

Apie atleidimus ir įstatymą

Įsivaizduokite, sandėlyje įvyko dešros vagystė, o Jūs esate šio sandėlio vedėjas. Kol teisėsaugininkai lėtai, bet teisėtai, vykdo tyrimą, Jūs apklausiate bendradarbius, kad nutrauktumėte tolimesnį grobstymą. Kaip Jūs manote ar galite atleisti sandėlio sargą, jei pokalbio su juo metu gaunate argumentus, kad jis kažką slepia? Ar lauktumėte kol bus išvogtos visos likusios sandėlyje dešrų atsargos? Ko gero, turite visus įstatyminius pagrindus atleisti  tokį darbuotoją, net be didelio priežasčių paaiškinimo. Galų gale, darbuotojas visada gali kreiptis į teismą, kad, esant svariems argumentams, būtų sugražintas atgal į darbą arba gautų kompensaciją.

Tai normali praktika demokratinėje visuomenėje. O dabar įsivaizduokite, kad atleistas „paslaptingas“ apsaugininkas, vietoje to, kad elgtųsi pagal įstatymą, pasinaudodamas „juodosiomis technologijomis“ ima organizuoti „masines liaudies manifestacijas“, su reikalavimu ne tik sugražinti jį prie dešros saugojimo, bet ir atleisti Jus iš pareigų. Šalia jo atsiranda visagaliai rėmėjai, kurie visomis nuodėmėmis kaltina ne tik Jus, bet ir šalia gyvenančius Jūsų kaimynus… Keistai tai atrodo? Tuo labiau, kad visi šie reikalavimai prieštarauja sveikam protui ir nėra pagrindžiami jokiais teisės aktų numatytais pagrindais. Akivaizdus tik grupelės žmonių tikslas viską pakeisti pagal savo norus ir nubausti Jus už padarytus teisėtus sprendimus.

O jei  kalbame ne apie gabalą dešros, o apie šalies saugumą, apie mokesčių mokėtojų milijonus litų, kurie priklauso žmonėms, rinkimuose atidavusiems savo balsus. Tokiu atveju, manau ir jūs būtumėte pasiruošę stovėti iki galo, ginti piliečių interesus netgi prarasdami savo asmeninę gerovę. Tame glūdi visa esmė. Visa kita – pigus politikavimas ir „juodųjų technologijų“ triumfas. Ir, tarp kitko, iš kokių pinigų tai buvo apmokama?

Ko, mes rinkėjai, galime sulaukti ateityje ?

Kaip suprantate, šios „juodosios rinkiminės technologijos“ pirmųjų kregždžių pasirodymu nesibaigs ir artėjant rinkimams mūsų laukia nauji išbandymai. Tai galima suprasti, kai susipažįsti su visu siūlomų standartinių „juodųjų technologijų“ paslaugų sąrašu Rusijos internetiniuose puslapiuose.

Be įvairiausių „karuselių“ panaudojimo ir tiesioginio rinkėjų papirkinėjimo siūlomi ir gerokai radikalesni (efektyvesni) teroristiniai metodai nukreipti prieš pačius gyventojusi. Patys „nekalčiausi“ iš jų:

– reguliarūs naktiniai skambučiai prie durų arba telefonu su kvietimu prabalsuoti už konkurento partiją – išankstinis žmonių pykčio modeliavimas…

– tariamai konkurentų reklaminės medžiagos paskleidimas, kurioje siūlomi absurdiški, keliantys neapykantą priešrinkiminiai pažadai.

– konkurentų plakatų išklijavimas su nenuplaunamais klijais ant automobilių stiklų ir gyventojų namų durų. Tikslas paprastas – sukėlti pyktį dėl patiriamų valymo sunkumų ir rinkmų dieną prabalsuoti prieš tariamus kaltininkus ir t.t.

Vertinant visą šį priemonių arsenalą, manau, mums laisvos Lietuvos piliečiams laikas išsiaiškinti, kas importuoja „rusiškas juodasias technologijas“ ir kas mums ruošia tokius „linksmus rinkimus“.

Nesu detektyvas ir neturiu galimybės atlikti pilno šio įvykio tyrimo, kad išsiaiškinčiau iš kokios partinės ar „juodos kasos“ buvo apmokėti šie skelbimai, pasirodę Jurbarko krašte. Tuo tikslu jau kreiptąsi į kompetetingas institucijas. Belieka palaukti tyrimo rezultatų

Bet kiekvienas iš Jūsų, kuriam brangus savas kraštas ar bent jau turimas turtas ir ramybė, turi įsijungti į kova su gastroliuojančiomis „juodosiomis rinkiminėmis technologijomis“. Visai nesvarbu už kokią partiją atiduosite savo balsus, svarbu siekti sąžiningų rinkimų. Būtina laiku užkirsti kelią politiniam terorizmui, sustabdyti kol jis neišsiliejo į mūsų gatves ir miestus, kol nepadarė žalos ne tik Jurbarko bet ir visos Lietuvos piliečiams.

P.S.: Atminkite, jei susidūrėte su bandymais papirkinėti ar kitomis „juodosiomis technologijomis“, nedelsdami kreipkitės į Vyriausiąją rinkimų komisiją telefonu: +370 5 239 6969. Na, o jei pastebėsite klijuojamus lapelius ant automobilio stiklo, nepraeikite abejingai, priduokit „juodąjį technologą“ policijai.