Sauliaus Lapėno tinklaraštis Sauliaus Lapėno straipsniai ir pozicija.
Kaip ir kitos Tauragės apskrities savivaldybės, taip ir Jurbarko rajono savivaldybė, gavo kvietimą iš Ukrainos dalyvauti tarptautiniame Ternopilio investuotojų forume „TERNOPILSHCHYNA INVEST 2018”.
Kiekvienam aišku, kad savivaldybė neturi nei finansinių, nei teisinių galimybių pati investuoti ar realiai pritraukti investicijas. Pagal galiojančius Lietuvoje įstatymus savivaldybės ribotai tenkina net ir kasdieninius gyventojų poreikius, teikdama jiems tik viešąsias paslaugas. Tačiau savivaldos atstovų dalyvavimas panašiuose forumuose padeda užmegzti ryšius ir parengti prielaidas būsimiems santykiams tarp šalių.
Kaip pavyzdį pateiksiu mano 1990 metais pasirašytą broliavimosi ir bendradarbiavimo sutartį su Kriulenio rajono savivaldybe Moldovoje, kuri padėjo mūsų rajonui išgyventi sovietinės blokados nepriteklius. Šiandieninė sudėtinga situacija Ukrainoje reikalauja solidarumo iš mūsų pusės, palaikant brolišką tautą kovoje su kremlišku imperializmu jei ir ne finansiškai, tai bent jau moraliai.
Tokiu būdu, mes dalyvaudami forume, turėjome du tikslus.
Pirmas tikslas – ekonominis.
Vokiečių naujienų agentūros Deutsche Welle publikacijose pranešama, kad „Ukrainoje dirba 2,5 tūkst. Vokiečių įmonių, kurios sukuria apie 35 tūkst. Darbo vietų.“
„Mes turime vokiečių investitorių, dirbančių Ukrainoje, sėkmės istorijas. Mes galime ilgalaikėje perspektyvoje tikėtis pritraukti ir naujas vokiečių kompanijas į ukrainietišką rinką“ – pasakė Elena Stachurskaja, dirbanti Vokiečių – Ukrainos paramonės pekybos rūmuose.“ – http://p.dw.com/p/2yKdT
Jei jau vokiečiai mato Ukrainoje galimybes investuoti, tai neblogai būtų sužinoti daugiau apie šią patirtį iš pirmų lūpų, ir užmegzti ryšius, kad šia patirtimi galėtų pasinaudoti mūsų verslininkai.
Taigi, pirmiausiai, vykau į Ternopilio sritį Ukrainoje su konkrečiu tikslu – pamatyti savo akimis, kuo daugiau sužinoti ir išsiaiškinti apie esamą padėtį šioje valstybėje, kad galėčiau tinkamai reaguoti į galimus pasiūlymus savivaldybei ir mūsų krašte dirbantiems verslininkams.
Antras tikslas – politinis.
Aš manau, kad būtina bet kokiais būdais palaikyti pozityvius politinius procesus Ukrainoje, vykstančius šiais metais.
Manau svarbu čia svarbu yra žinoti apie realią politinę situaciją Ukrainoje, kuri susiklostė mums išvykstant į Ternopilio forumą.
Tikėtina, daugelis esate girdėję, apie vykstantį karą Ukrainoje, kad 2014 metais Rusija aneksavo Krymą ir kad pasaulio bendruomenė visomis išgalėmis stengiasi sustabdyti agresorių, įvesdama ir taikydama sankcijas Kremliui.
Taigi, itin keista, kad žiūrint iš Ukrainos valdžios oficialios pozicijos – nėra jokio karo, ir jo nebuvo. O iki šių metų Ukraina tęsė bendradarbiavimą su Kremliumi pagal Nepriklausomų šalių sutartį ir toliau vykdė Draugystės ir partnerystės sutartį su Rusija.
Galų gale 2018 sausio mėn. 18 d. Ukrainos Parlamentas priėmė Donbaso ir Krymo reintegracijos įstatymą, kuriame Rusija pirmą kartą oficialiai įvardinta valstybe-agresoriumi. „Tačiau deputatai atsisakė palaikyti pataisas, kurų autoriai siūlė karinius veiksmus Donbase įvardinti karu.“ („Закон о реинтеграции Донбасса: войны нет, Россия – страна-агрессор“ – http://p.dw.com/p/2r5oW
Be to „pataisa dėl diplomatinių santykių nutraukimo tarp Kijevo ir Maskvos nesulaukė pritarimo Ukrainos parlamente. Už tai prabalsavo 72 iš 226 minimaliai būtinų.“ (http://p.dw.com/p/2qzai )
Politinė šizofrenija?
Štai kaip šią situaciją komentuoja Deutsche Welle ukrainiečių korespondentas Sergejus Rudenko: „ Po 2018 sausio mėn. 18 d. atsiranda nauja realybė. Rusija pripažįstama šalimi- okupante iš vienos pusės, o iš kitos – ji lieka geru kaimynu, draugu ir broliu. Jokio rusų diplomatų išsiuntimo, taikiai dirba pasiuntinybės ir konsulatai, Rusijos federacijos kultūros centrai, rusiškas verslas visose, tame tarpe ir strateginėse ukrainietiškos ekonomikos sferose. Hibridinio karo, kurį primetė Ukrainai Rusija, pasekmėje, Kijevas bando išsaugoti su Maskva hibridinę diplomatiją. Nors ši diplomatija vis labiau primena šizofreniją: laikant Rusiją agresore, toliau su ja draugauti.“ – http://p.dw.com/p/2r4eD
Procesas prasidėjo – įvykių kronika, pagal Deutsche Welle šaltinius (publikacijas).
2018 kovo mėn. 14 d. Ukrainos užsienio reikalų ministerija (toliau – URM) ėmėsi Draugystės ir bendradarbiavimo sutarties su Rusija, parengė keletą pasiūlymų, tarp kurių buvo ir galimybė pilnai ar dalinai pristabdyti šio dokumento veikimą. „Šio dokumento veikimas automatiškai pratęsiamas kas 10 metų. Eilinis dešimtmetis baigiasi 2019 metų balandžio mėnesį. „Apie savo ketinimą pristabdyti sutarties veikimą, šalis privalo pranešti prieš 6 mėnesius iki dekados pabaigos, t. y. iki 2018 spalio 1 dienos, todėl URM pradėjo diskusijas aukštuose lygiuose“, – DW papasakojo ukrainiečių analitinės grupės Geostrategy ekspertas, politologijos daktaras Sergejus Danilenko.“ – http://p.dw.com/p/2uRtG
2018 kovo mėn. 21 d. Ukrainos ministrų kabinetas nusprendė nutraukti ekonominio bendradarbiavimo su Rusija programą. „Tarp šalių kurios kariauja, negali būti nei prekybinių-ekonominių, nei karinių, nei politinių santykių“, – įsitikinęs URM eks-ministras Vladimiras Ogryzko. Vyriausybės apsisprendimą nutraukti ekonominio bendradarbiavimo sutartį su Rusija jis vadina „paguodžiančia naujiena“, tačiau mano, kad toks žingsnis turėjo būti padarytas gerokai anksčiau.“ – http://p.dw.com/p/2umPC
2018 gegužės mėn. 20 d. Ukrainos prezidentas Piotras Porošenko pareiškė ketinimą peržiūrėti sutartis sudarytas Nepriklausomų šalių sandraugos rėmuose: „Mes ryžtingai išeiname iš Rusijos įtakos. Dabar mes dėmesingai peržiūrėsim visas sutartis sudarytas Nepriklausomų šalių sutarties pagrindu, ir išeisime iš tų, kuriose pastebėsime bent mažiausius neatitikimus mūsų ukrainietiškiems nacionaliniams interesams“.
„Išvakarėse Piotras Porošenko pranešė, kad pasirašė atstovų atsisakymo Nepriklausomų šalių sandraugos institucijose įsaką. Ten mums nebėra ką veikti – mes kartu judame į Europą“ – gegužės mėn. 19 d., švenčiant Europos dieną Vinicoje, pasakė prezidentas.“ – http://p.dw.com/p/2y1kI
Išvados
Net nedidelė dalis citatų leidžia suprasti, kokios permainos vyksta Ukrainoje nuo šių metų pradžios, ir koks milžiniškas Ukrainos liaudies ryžtas, tegu ir praėjus keturiems metams nuo priešiškų veiksmų iš Rusijos pusės, judėti į Europą, tai yra pas mus.
Ir suprantama iš savo pusės, mes paprasčiausiai privalome palaikyti ši teisėtos Ukrainos valdžios naują kursą.
Priešingu atveju, kaip buvo užsiminta vienoje iš ankstesnių citatų, lyg ir per klaidą, kad nebūtų netyčia automatiškai pratęsta Draugystės, bendradarbiavimo ir partnerystės tarp Ukrainos ir Rusijos sutartis.
P.S. – Trumpai apie kelionę.
Ternopilio bendrija (veikianti daugiau kaip 10 metų ir vienijanti 17 fizinių asmenų) bei Jurbarko, Šilalės, Pagėgių, Tauragės savivaldybės – gavusios kvietimą iš Ternopilio srities gubernatoriaus Stepan Barna administracijos, pasiuntė savo atstovus gegužės 24–25 dienomis dalyvauti tarptautiniame Ternopilio investuotojų forume „TERNOPILSHCHYNA INVEST 2018”.
Fotonuotraukos pirmos eilės centre – Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos ambasadorė ypatingiems pavedimams Gitana Grigaitytė ir Lietuvos Respublikos ambasadorius Ukrainoje Marius Janukonis.
Su Tauragės apskrities atstovais kartu vyko ir Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos ambasadorė ypatingiems pavedimams Gitana Grigaitytė, o Ternopilio forume mus sutiko Lietuvos Respublikos ambasadorius Ukrainoje Marius Janukonis. Jurbarko rajono savivaldybę be manęs atstovavo Darius Juodaitis, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas ir Algirdas Gudaitis – savivaldybės tarybos finansų, biudžeto ir rajono plėtros komiteto pirmininkas.
Susitikimai vyko draugiškoje darbinėje aplinkoje. Norintys susipažinti forumo organizatorių pasiūlymais investuoti į jų rajonus, gali kreiptis į Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Investicijų ir strateginio planavimo skyrių arba asmeniškai į mane.
Oficialus forumo portalas: http://www.te-invest.com/
Ukrainos Prekybos ir pramonės rūmų portalas (deja tik ukrainietiškai, nes anglų kalba puslapis neužsikrauna): https://ucci.org.ua/events/podiyi-partneriv/ternopilshchina-invest-2018
P.S.2 – Trumpai apie informacijos šaltinį.
Deutsche Welle (veikia nuo 1953 metų gegužės 3 d.) pateikia vokišką ir europietišką požiūrį į pasaulyje vykstančius įvykius pasaulyje, Rusijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Centrinėje Azijoj ir Pietų Kaukaze. Deutsche Welle finansuojama iš Vokietijos valstybės biudžeto, orientuota į užsienio auditorijas ir laidas transliuoja trisdešimčia kalbų.
DW aktyviai ir efektingai kovoja su netikromis naujienomis („fake news“), jas demaskuodami.
http://www.dw.com/de/themen/s-9077
http://www.dw.com/de/unternehmen/profil/s-30626
http://www.dw.com/en/about-dw/profile/s-30688 i
—
Daugiau informacijos apie vykusį forumą Ternopilio srityje galima rasti:
http://www.gazeta-misto.te.ua/mizhnarodnyj-investytsijnyj-forum/
https://www.facebook.com/352733891843478/videos/451920365258163/
Publikuota:
https://www.minfo.lt/pasaulis/straipsnis/ukraina-politines-sizofrenijos-pabaiga
http://www.pozicija.org/saulius-lapenas-ukraina-politines-sizofrenijos-pabaiga/
