Sauliaus Lapėno tinklaraštis Sauliaus Lapėno straipsniai ir pozicija.
Seimo rinkimų įstatymas nurodo, kad partija kandidatus į Seimą privalo pateikti ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų, tad likus tik kelioms dienoms iki šio termino ir kai Jurbarko skyriaus nariai, apsvarstę keturias kandidatūras, apsiprendė siūlyti mane dalyvauti rinkimuose į Seimą nuo LiCS, privalėjau apsipręsti ar sutinku dalyvauti.
Delsiau priimti šį sprendimą, nes buvau ir tebesu prisiėmęs pakankamai daug įsipareigojimų Jurbarkui ir šio krašto žmonėms, todėl nenorėjau kad mano darbas ar kita veikla būtų lengvu mostu priskiriami rinkiminės kampanijos eigai. Bandymai tai padaryti, neabejotinai, būtų sumažinę galimybes Jurbarkui turėti papildomos naudos. Daug ką pavyko padaryti per pusmetį, nuo pirmųjų bandymų mane įtraukti į galimų kandidatų sarašą dar sausio mėnesį. Na, o ko nespėjau, stengsiuosi padaryti jau po rinkimų
Einu į Seimą, nes žinau ką reikia daryti, kad Jurbarko ir Lietuvos gyventojai gyventų geriau. Kaip rodo praėjusių metų patirtis, mano darbo niekas kitas padaryti geriau už mane negali.
Einu į Seimo rinkimus su labai aiškiai suvokiamais tikslais. Juos esu ne vieną kartą deklaravęs sau ir visiems, kurie tuo domėdavosi užduodami man klausimus – ne tik sutikdami mane, bet ir užsukdami į www.slapenas.lt interneto svetainę, taip pat perskaitę straipsnius rajono laikraščiuose ar informaciniame portale DELFI.
Manęs netenkina beprotiškas kainų augimas, kurį sukėlė neapgalvota dabartinio Seimo politika. Svarbiausi sprendimai buvo priimti be rimtesnės analizės ir svarstymo. Buvo neatsižvelgta į objektyvius ekonominius dėsnius, pasaulinės krizės kontekste, Lietuva aktyviai stumiama prie Graikijos scenarijaus. Importas auga, eksportas krenta, o valstybės skolos augimas neparemtas jokiu planu kaip ją reikės mažinti. Tai sukuria sąlygas visiškai šalies priklausomybei nuo užsienio kapitalo.
Manęs netenkina, kad kova su augančia bedarbyste neatsispindi priimamuose įstatymuose. Nesukūrus palankios aplinkos smulkiajam verslui, sudaromos prielaidos mokesčių didinimui tik tam, kad būtų padengiami skolų aptarnavimo kaštai.
Manęs netenkina neteisybė, kai žmonės priimantys sprendimus dėl savo ateities, neturi galimybės suvokti visų šių sprendimų pasekmių. Nežinodami jie praranda ne tik indėlius ar investicijas, netenka bankams užstatyto savo būsto, bet ir netenka savanoriškai kaupiamuose pensijų fonduose investuotų savo pinigų. Ir tuomet nebegali tikėtis, kad dėl krizės nusavinta šių pensijų dalis bus sugrąžinta. Juk tai sutvarkius įstatymiškai, būtų galima tikėtis sumažinti nematančiųjų savo ateities Lietuvoje ir išvažiuojančiųjų į kitas šalis skaičių.
Matau, ko reikia ir kaip galima sėkmingai kurti taip geidžiamas darbo vietas, harmonizuojant rinkos santykius tarp smulkiausio ir vidutinio verslo, sudarant lengvatas mažiausiems rinkos dalyviams, daugiausiai prisiimantiems atsakomybę ir riziką už savo idėjų realizavimą.
Kodėl esu įsitikinęs, kad atliksiu šį darbą geriau nei bet kas kitas?
Po dviejų kadencijų darbo Seime, 2000 – 2008 metais, iki šiol dirbu Vidaus reikalų ministerijoje Ministro patarėju įvairiais ES finansuojamų struktūrinių fondų (Išorės sienų, Grąžinimo, Regioninės plėtros) klausimais. Įgavau puikios praktinio darbo patirties: turėjau galimybę būti šalia įvykių ir sprendimų, priimamų ne tik šioje ministerijoje, bet ir kitose ministerijose, departamentuose bei LR Seime. Tai didele dalimi lėmė dabartinę situaciją ir pokyčius Lietuvoje bei mūsų Jurbarko krašte. Beveik du metus, būdamas Jurbarko rajono savivaldybės tarybos nariu, kasdieniniame darbe skyriau nemažai dėmesio šiam kraštui, kuriame ir toliau matau savo šeimos ilgalaikę ateitį.
Šis darbas ir mano žinios apie realias regiono problemas – stiprus pagrindas kokybiškam darbui Seime vardan visų gyventojų gerovės.
Daug dėmesio numatau skirti Investicijų skatinimo priemonių plano įgyvendinimui ir investicijų pritaikymui Jurbarko krašte. Tai padaryti įmanoma sutelktai dirbant kartu su savivaldybės specialistais, tarybos nariais ir nekeičiant pasirinktos krypties bent keletą metų iš eilės. Puikiai pamenu 2005 ar 2006 metais išsakytas kai kurių žmonių abejones dėl būsimų projektų, kurie šiandien jau virtę realybe. Atsimenu kaip daugelį ir mane patį žeidė Jurbarko probleminės teritorijos statusas. Tačiau ar nebuvo įgyvendintas Jurbarke projektas „Senojo miesto naujos galimybės“ Kauno gatvėje ir prie Nemuno, dviračių takų trasos, daugiabučių renovacija dėkingomis gyventojams sąlygomis, daugelio seniūnijų centruose esančių miestelių sutvarkymas, sporto aikštynai ir t.t.? Vien per pastaruosius metus Jurbarko kraštas kaip probleminė teritorija sulaukė beveik 60 mln. Lt (beveik pusę šių investicijų administravo VRM) investicijų ir tai tęsėsi po 2008 metais prasidėjusios krizės. Ar ne todėl šiandien tik aklas nemato tų pokyčių, kurių galėjo ir nebūti, jei būtume laukę rankas sudėję, kol kas nors, ką nors, kada nors paduos ant lėkštutės?
Būtent todėl aš matau prasmę raitytis rankoves ir eiti į Seimą, kad savo konkrečiu darbu, patirtimi ir žiniomis realiai padėčiau žmonėms. Tiems, kurie dar turi vilties ir likę savo Tėvynėje nori čia gyventi ir dirbti, duoti jai naudą, sukurti darbo vietas, kurie dar tiki liberaliomis žmogiškosiomis vertybėmis. Noriu padėti savo kraštui ir visai šaliai, kol dar nevėlu.
Kas, jeigu ne mes? Kada, jeigu ne dabar?
Visada su Jurbarko kraštu,
Saulius LAPĖNAS
2012 rugpjūčio mėn. 1 d.