Sauliaus Lapėno tinklaraštis Sauliaus Lapėno straipsniai ir pozicija.
Susiję straipsniai
IV-asis menų festivalis kaip aidas pasklido po Lietuvą, nešdamas kūrybingumo skatinimo idėjas ir atradimus į Klaipėdą, Telšius, Kauną, Vilnių… Tai miestai, iš kurių atvyko daugiausia festivalio dalyvių, norinčių pajusti meno ir kūrybos džiaugsmą. Įvairių žanrų muzika persipindama su Vilniaus Dailės akademijos studentų ir dėstytojų įkurtų menų dirbtuvių garsais Panemunės pilies kieme netilo visą savaitgalį.
Nepaisant gamtos išdaigų, pirmąjį festivalio vakarą ketvirtadienį pradėjusi jaunimo pamėgta šokių muzika buvo puiki įžanga į tolimesnius „Pilies aido“ renginius. Jau penktadienio pavakare Panemunės pilies kiemą drebino jaunimo muzikinės grupės: „Menthal boost“ iš Veliuonos, „Gazas“ iš Tauragės, „Midula“ iš Vilniaus ir „BASI“ iš Elektrėnų.
Iškart po jų, susirinkusių žiūrovų laukė žurnalisto R. Bružo knygos „Bikerstory.Lt. Motociklizmo istorija Lietuvoje 1918 – 1945“ pristatymas.
O tada, festivalio antrąją dieną „oficialiai“ atidarė Jurbarko Kultūros centro vaikų ir jaunimo teatro grupė „Vaivorykštė“ parodydama improvizaciją „Susitikimai“. Jaunieji teatralai įvairių reginių ir garsų lepinamus žiūrovus lydėjo viso festivalio metu, skatindami nieko nepraleisti ir sudarydami progą savo nuomonei pareikšti.
„Pilies kieme susirinkęs, kūrybinės laisvės ištroškęs jaunimas, legendinė grupė „ANTIS“, naujam gyvenimui atgimstanti renovuota Panemunės pilis – mums visiems suteikia galimybę atgimti. Kūrybingas žmogus geba išspręsti bet kokias iškylančias problemas.“ – pasveikinau festivalio dalyvius ir svečius.
Po pristatymo Panemunės pilies kiemo scenoje „nusileido“ legendinė roko grupė „ANTIS“, skrendanti šią vasarą per visą Lietuvą.
Po griausmingo „ANTIES“ pasirodymo, jaunimo teatro grupė „Vaivorykštė“ pakvietė publiką pasižiūrėti tautiniais motyvais romantiškomis-komiškomis situacijomis sudėliotą vaidinimą apie tikrąją lietuvišką didelę meilę. „Vaivorykštės“ kolektyvo nariams kūrybai ribų nėra, kaip ir bet kuriam žmogui nevaržančiam savos fantazijos…“ – komentavo jaunųjų aktorių pasirodymą režisierė Birutė Šneiderienė
Vakarą užbaigė muzikos grupė „RasaBasa“, kurios muzikavimo stilių sunku aprašyti žodžiais, tai reikia išgirsti ne tik ausimis, bet ir širdimi.
Šeštadienio rytas pilies kieme budo aidint kūjų dūžiams – tai Vilniaus Dailės akademijos studentų įrengtos kūrybinės dirbtuvės po atviru dangumi. „Vaivorykštės“ jaunieji aktoriai gyvai pristatinėjo jaunuosius menininkus, kalbino bandančius atrasti papuošalų kūrimo, keramikos žiedimo, kalvininkystės paslaptis.
„Nors ne šventieji puodus lipdo, bet kantrybės ir užsispyrimo šiam užsiėmimui tikrai reikia turėti. Puikią galimybę pabandyti sukurti kažką dailaus turėjo ir suaugę ir vaikai“ – džiaugėsi festivalio režisierius G. Zareckas.
Įdienojus, vis gausiau besirenkanti publika, galėjo užsukti ir į pačią pilį, bei apžiūrėti ten įrengtas meno darbų ekspozicijas. Ir ne tik apžiūrėti, bet ir dalyvauti kūrybiniame procese. Štai Vaidos Tamoševičiūtės kuriama insatliacija „Pilies veidai“ kvietė palikti ir savo ženklus pilies rūsio asloje…
Netrukus mažojoje scenoje prasidėjo akademinės bardų valandos. Pirmasis su žiūrovais bendravo labiausiai Jurbarko kraštui artimas kompozitorius, kūrėjas, muzikas Kęstutis Vasiliauskas su dukrele Monika.
Vėliau, „akademines valandas“ pratęsė Keistuolių teatro aktoriai A. Kaniava ir A. Giniotis. Nuoširdūs jų pasirodymai nepaliko abejingų. Šių aktorių kūrybai kiekvienas surastų skirtingų apibūdinimų, tačiau viską pasako žiūrovų „priekaištai“ organizatoriams, kad akademinėje valandoje telpančios 45 minutės buvo tikrai per trumpos.
Į „akademiko“ titulą neabejotinai galėjo pretenduoti ir perkusininkas-multiinstrumentalistas T. Dobrovolskis. Jis tiesiog įjungė visą publiką į neįprastas muzikines dirbtuves. Kiekvienas galėjo pasijusti muzikinės improvizacijos dalimi. Ir vėliau Tomas nesiliovė stebinti. Ko vertas vien varinis senos lempos gaubtas, kuris gali skleisti pačius įvairiausius garsus ir net atstoti elektrinę gitarą…
Pilies kieme vykstančiais renginiais džiaugės ir Vilniaus Dailės akademijos rektorius Audrius Klimas, besižvalgydamas į savo studentus. Šiemet Vilniaus dailės akademija į festivalį delegavo visą būrį savo studentų, lydymų dėstytojų. Vilniaus fakulteto Fotografijos ir video meno katedros studentų darbus pristatė docentas Audrius Mickevičius. Kauno fakulteto keramikus, savo darbus demonstruojančius pilies kieme ir gyvai žiedžiančius, lipdančius, atlydėjo keramikos katedros vedėjas R.Sederevičius.
Pilies menėse buvo eksponuojami Kauno fakulteto studentų tapybos darbai. Telšių fakultetą atstovavo ir savo amatą bei menus demonstravo Metalo plastikos katedros studentai, vadovaujami dėstytojo Albero Gedvilo. Telšiškiai atsivežė nemažą kalvystės ir juvelyrikos ekspoziciją, demonstruojančią aukštą studentų paruošimo lygį.
Netikėtas atradimas apsilankiusiems festivalyje buvo – Telšių fakulteto studentų alternatyvios mados projektai, sužadinę išskirtinį publikos dėmesį. Tai savotiškas metalo šou ir alternatyvios mados demonstravimas su rūbais iš popieriaus.
„Žodžiais nusakyti tai, kas vyko Panemunės pilies kieme, festivalio metu, labai sunku ir besidomintiems įvairiomis meno šakomis tai turėtų būti paskata atvykti ir patiems viską išvysti kitais metais“ – kalbėjo Jurbarko kultūros skyriaus vedėja Daura Giedraitienė.
Vakare scenoje pasirodė klaipėdiečių grupė „Atika“. Grupės lyderis, Darius Žvirblis, ne kartą jau išgąsdinęs savo gerbėjus galimais grupės iširimais, teigė, jog būtent tokie renginiai kaip festivalis „Pilies aidas“ vis verčia atgimti, nenuleisti rankų ir kurti toliau, nes klausytojai laukia muzikinių naujienų.
O po „Atikos“ it žaibas trenkė roko muzikantai „Thundertale“. Simboliška, bet savo pasirodymą jie baigė visiems puikiai žinoma daina „Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos“, kuriai muziką sukūrė ne kas kitas, o pirmasis festivalio „akademikas“ K. Vasiliauskas.
Po koncerto, „Vaivorykštės“ teatro studijos narys ir vienas iš festivalio vedančiųjų, Tadas pakvietė visus nusileisti iš pilies kiemo prie tvenkinių, kuriuos nušvietė tris dienas skulptorių A. Ermino, M. Skudžinsko, R. Milkinto, V. Chaladausko, A. Kasparavičiaus. S. Udrio, J. Budzinausko kurtos degančios skulptūros. Joms baigiant degti nakties skliautą nutvieskė ir festivalį uždarė fejerverkai padovanoti firmos „OKSALIS“. Nors buvo jau gerokai po pusiaunakčio, publika skirstėsi nenoriai, tikėdamiesi, kad „Pilies aidas“ nenustos skambėjęs ir kitais metais sugrįš į Panemunės pilį jau V-ąjį kartą.
Festivalio organizatoriai Gintaras Zareckas, Daura Giedraitienė, Darius Kalinauskas, Birutė Šneiderienė, Vladas Vainauskis, – tai žmonės kuriems dalyvavusi publika pelnytai dėkojo ir reiškė viltį, kad tokio festivalio tradicija bus tęsiama. Jurbarko rajono savivaldybės, Vilniaus dailės akademijos ir LR Kultūros ministerijos Kultūros rėmimo fondo ir privačių įmonių parama buvo labai reikšminga tokio festivalio surengimui.
Neįkainojamą pagalbą festivaliui suteikė savanoriai, be jokio atlygio rūpinęsi atvykstančiais į festivalį dalyviais ir žiūrovais, spręsdami visus organizacinius rūpesčius. Už jų pastangas esu labai dėkingas.
Na ir dar viena labai didelė padėka nuo visų mūsų organizatorių ir festivalio dalyvių yra Pilies kaimo gyventojams už pakantumą neiprastai dideliam garsui net ir nakties metu, už toleranciją atvykusių žmonių automobilių spūstims ir sukeltiems laikiniems nepatogumams.
Nematau priežąsčių kodėl tai galėtų neįvykti. Poreikis tokiam festivaliui akivaizdus ir visi prisidėję prie šio festivalio surengimo mato ilgalaikę perspektyvą bei abipusę naudą. Jurbarko rajono savivaldybė suinteresuota atvykstančių turistų skaičiaus didinimu, Vilniaus dailės akademija suinteresuota tokių renginių pagalba viešinti savo akademinio jaunimo pasiekimus ir generuoti papildomas pajamas Panemunės pilies infrastruktūros išlaikymui. Tikimės iki šių metų pabaigos įvyks pilies operatoriaus konkursas ir bus su kuo pradėti spręsti jau penktojo menų festivalio „PILIES AIDAS“ surengimo detales.
Prieš keletą metų Panemunės kaimo gyventojų bendruomenės susirinkime buvau įpareigotas imtis užgulusių šią vietovę problemų sprendimo, kad Panemunės kaime prie Panemunės pilies atsirastų daugiau prasmingos veiklos žmonėms, norintiems čia dirbti ir gyventi. Tikiuosi, kad vis sparčiau artėjame prie šios užduoties realizavimo.
