Sauliaus Lapėno tinklaraštis Sauliaus Lapėno straipsniai ir pozicija.
Susiję straipsniai
KSS-SL SĄRAŠO Nr. 10 RINKIMINĖ AGITACIJA SUKURTA RINKIMINĖS KAMPANIJOS DALYVIO IR SKIRTA PLATINTI NEATLYGINTINAI
Interviu su Sauliumi Lapėnu, Kartų solidarumo sąjungos – SANTALKOS LIETUVAI pirmininko pavaduotoju ir rinkiminio štabo vadovu.
Liepos 4 d. startuoja Kartų solidarumo sąjungos – SANTALKOS LIETUVAI rinkiminė kampanija, kaip esate pasirengę ir kiek turėsite kandidatų į LR Seimo narius?
Mūsų partijos pasirengimą demonstruoja augantis Kartų solidarumo sąjungos – SANTALKOS LIETUVAI (sutr. KSS-SL, – red.pastaba) teritorinių skyrių skaičius ir juose esančių narių kiekis. Šiuo metu turime 25 skyrius rajonų savivaldybėse ir po kelis skyrius didžiuosiuose miestuose. Pastarosiomis savaitėmis, vos ne kasdien gauname pasiūlymus iš teritorinių skyrių su pavardėmis konkrečių asmenų, kuriuos prašoma įtraukti į KSS-SL daugiamandatį sąrašą.
Turime nemažą pretendentų sąrašą ir į vienmandates rinkimines apygardas. Tačiau ne visose bus keliami mūsų partijos nariai, nes esame pasirengę vykdyti nekonkuravimo susitarimus su bendro veikimo deklaraciją pasirašiusiomis partijomis. Reikia pripažinti, kad daugelį gąsdina beveik dvigubai išaugęs (palyginus su 2016 metais) užstato, sumokamo į VRK komisijos sąskaitą dydis iki 1 359 eurų, kurio atgavimas sietinas su sąlyga surinkti nemažiau, kaip 3 proc. rinkėjų balsų, konkrečioje vienmandatėje apygardoje, nepriklausomai nuo visos partijos surinktų procentų.
Na o galutinė padėtis eiliškumas daugiamandatiniame sąraše paaiškės, kai gausime raštiškus patvirtinimus apie sutikimus dalyvauti ir apie pateiktas gyventojų pajamų bei turto deklaracijas.
Nuo ko priklausys KSS-SL rinkiminės kampanijos sėkmė?
Rinkiminės kampanijos sėkmė pirmiausiai priklausys nuo to ar mūsų keliamos idėjos bus priimtinos rinkėjams. O kad šios idėjos pasiektų rinkėją reikės susitelkimo, atsakomybės ir gebėjimų iš kiekvieno šios kampanijos dalyvio, kuris realiai prisiims naštą dirbti vardan bendrų tikslų komandoje ir tikėti KSS-SL pergale.
Priklausys ir nuo to ar tapsime piliečių finansuojama politine jėga, nes negaudami finansavimo iš biudžeto, kreipiamės į piliečius su prašymu paremti partijos rinkiminę kampaniją pervedimais į KSS-SL rinkimų sąskaitą iki 12 eurų (šiuo atveju nereikia deklaruoti asmens pajamų ir turto)
Nuo sukauptų pinigų kiekio priklausys ir mūsų galimybės supažindinti rinkėjus su KSS-SL rinkimine programa ir jos reklama. Tačiau ir šis uždavinys yra įveikiamas, jei tik bus dirbama sutartinai ir kryptingai, išnaudojant asmeninius kontaktus ir socialinių tinklų galimybes, skleidžiant informaciją iš lūpų į lūpas.
Pasitaiko tvirtinimų, kad mažosioms partijoms, surinkusioms po 1 ar 2 proc. rinkėjų balsų ir nepavykus peržengti 5 proc. minimalią ribą, visi balsai atiteks didžiosioms partijoms. O jungiantis į koaliciją, tektų peržengti net 7 proc. ribą?
Abejojantiems siūlau neužsižaisti pranašystėmis, o įdėmiau pasižiūrėti į 2016 m. Seimo rinkimų rezultatus, kai norint peržengti 5 proc. kartelę, partijoms teko surinkti apie 63 tūkst. rinkėjų balsų. 2019 metų Prezidento rinkimuose Arvydas Juozaitis, surinko 67 tūkst. rinkėjų balsų. Šiuose Seimo rinkimuose Arvydas Juozaitis dalyvauja jau kaip KSS-SL pirmininkas ir neabejotinas lyderis, realiai telkiantis panašias vertybes pripažįstančias partijas bendram veikimui. Todėl 7 proc. slenkstis neturėtų mūsų bauginti, tuo labiau, kad juntamiems pokyčiams Valstybės valdyme ir įstatymų leidyboje, Seime privalome ir tikimės sutelkti gerokai didesnę nei iš 7 ar 10-ies Seimo narių frakciją.
Kelių partijų suformuotas koalicinis sąrašas dar nereiškia vieningos ir stabilios frakcijos Seime. Ar nemanote, kad šios grėsmės būtų pavykę išvengti, jei šios partijos būtų susijungusios į vieną politinę organizaciją gerokai anksčiau?
Tokie bandymai, pasibaigus prezidentiniams rinkimams, buvo ir ne vienas. Priminsiu, kad dar 2019 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais, buvo išplatintas 2019-08-16 Manifestas-kvietimas, kuriame Arvydas Juozaičio iškėlė esminę sąlygą: „Vienijimasis po pavadinimu „Lietuva yra čia“, tai nėra vienos partijos ar judėjimo lyderystės įprasminimas. Tai tik bene paskutinė galimybė patriotinėms ir nacionalinius interesus ginančioms partijoms bei pavieniams piliečiams susitelkti vardan Lietuvos valstybės išsaugojimo ir jos sėkmingo vystymosi užtikrinimo“.
Nors šis Manifestas-kvietimas, išsiųstas daugiau kaip dešimčiai partijų ir keletui asociacijų ir pozytyviai atsiliepė net penkios partijos, tačiau tik Kartų solidarumo sąjunga išreiškė tvirtą poziciją ir šių metų sausio mėnesio 18 d. priėmė atitinkamus nutarimus, kurie sudarė sąlygas Arvydo Juozaičio judėjimo „Lietuva yra čia“ komandos nariams susilieti į bendrą SANTALKĄ LIETUVAI.
Kaip keliais žodžiais apibūdintumėte dažnai minimą sąvoką – SANTALKĄ LIETUVAI?
Reali SANTALKA LIETUVAI įmanoma tik per giliai įsisąmonintą poreikį pasiekti realų kartų solidarumą tarp piliečių – šeimos santykiuose, bendruomenėje, ekonomikoje ir kultūroje, perimant ir perduodant per šimtmečius sukauptą patirtį ir žinias apie gebėjimą išgyventi Tautai. Jei bus išsilavinusi, kūrybinga ir kultūringa Tauta – suklestės ir Lietuvos valstybė.
Piliečių-rinkėjų primityvus skirstymas pagal interesus į atskiras socialines grupes – senus ir jaunus, dirbančius ir socialiai remtinus, darbdavius ir dirbančiuosius, tikinčius ir kitatikius – prisideda tolesnio tautos supriešinimo ir lemia tautos susiskaldymą, kuriuo sėkmingai naudojasi stambiosios korporacijos ir ypač dideles finansines galias įgavusios struktūros, diktuojančios savo „žaidimo“ taisykles!
Klestėjimo ir gerovės siekiančioje valstybėje gyvybiškai būtina harmonija tarp visų socialinių grupių įmanoma, kai tarp pačių piliečių atsiranda suvokimas jog viena ar kita socialinė grupė daro įtaką likusioms ir atvirkščiai. Nepasirūpinus pensininkais, niekas neįtikins nei jaunimą, nei dirbančiuosius, kad Lietuvoje įmanoma tikėtis orios senatvės sąlygų. Kol jaunimas matys ir girdės nusiskundimus iš savo tėvų ir senelių, tol visos pastangos susigražinti juos iš sėkmingiau besivystančių šalių bus bevaisės. Iš kitos pusės, kol nesukursime sąlygų jaunimui dirbti ir užsidirbti Lietuvoje, pasekmės bus panašios.
Kada ir kaip tikitės realizuoti bendro veikimo deklaracijoje įvardintą siekį sudaryti bendrą sąrašą su kitomis partijomis, deklaruojančiomis tas pačias vertybes?
LR Seimo rinkimų įstatymo ir VRK nustatyti terminai diktuoja aiškias datas – iki liepos 20 d. registruojami rinkiminės kampanijos dalyviai, o iki rugpjūčio 7 d. privalome VRK-jai pateikti vienmandatėse apygardose ir daugiamandatiniame sąraše dalyvaujančių nuo KSS-SL pretendentų pareikštinius dokumentus.
Nuo liepos mėn. 20 d. iki rugsėjo 6 d. kelios partijos turi galimybę sujungti savo kandidatų sąrašus, kaip ir teisę atšaukti rinkimų pareikštinius dokumentus. Paskutinė galimybė VRK-jai priimti sprendimą dėl kandidatų sąrašo registravimo yra rugsėjo 10 d. O rugsėjo 11 d., likus mėnesiui iki rinkimų dienos, bus traukiami rinkiminio sąrašo numeriai.
Tikiuosi galutinį atsakymą turėsime anksčiau nei iki rugsėjo mėnesio 6 dienos. O kaip tai pavyks padaryti, priklausys nuo bendrų pastangų ir suvokimo, kad SANTALKA LIETUVAI iš tiesų yra „bene paskutinė galimybė patriotinėms ir nacionalinius interesus ginančioms partijoms bei pavieniams piliečiams susitelkti vardan Lietuvos valstybės išsaugojimo ir jos sėkmingo vystymosi užtikrinimo“.
***
Publikuota KSS-SL naujienlaiškyje Nr. 1 2020-07-04 2-ame puslapyje:
