NEIŠKRAIPYTI IR NEAPKARPYTI ARVYDO JUOZAIČIO ATSAKYMAI DEBATUOSE (su video įrašais) 2019-04-18 LRT STUDIJOJE

Pokalbis prieš debatus

Dalyvavau Arvydo Juozaičio komandos sudėtyje, devynių kandidatų į Lietuvos prezidentus LRT studijoje antruosiuose rinkimų debatuose (2019-04-18), kurių metu buvo užduoti devyni klausimai susiję su grėsmėmis nacionaliniam saugumui.

Jau po vykusių debatų, susipažinus su žiniasklaidoje pateiktais aprašymais (kuriuose atsakymai pateikti gerokai sutrumpinti) ir ekspertų (kurių išvadose jaučiamas išankstinis angažuotumas) vertinimais, galima konstatuoti, kad rinkėjams formuojamas akivaizdžiai klaidingas įspūdis, jog šiomis temomis daugiausiai išminties ir kompetencijos pademonstravo tik buvusi Finansų ministrė, dabartinis Premjeras, ES komisaras ir bankų interesus gynęs analitikas. Priminsiu, kad aštuonių metų LR Seimo nario ir keturių metų Vidaus reikalų ministro patarėjo darbo patirtis, suteikia man galimybę gana kritiškai vertinti ne tik kai kurių pretendentų teiginius, bet ir nežinia kokiais kriterijais grįstas „ekspertų“*** išvadas.

Debatų metu stebėdamas „ministrės“, „premjero“, „komisaro“ ir „analitiko“ veidų išraiškas, įsitikinau, kad Arvydo Juozaičio teiginiai dažnai buvo jiems netikėti, o ir „ekspertų“*** nepaneigti, kaip netinkami ar neaktualūs, realiai vertinant grėsmes Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Atkreipiu dėmesį, kad LRT debatų aprašyme* pateikti tik septyni atsakymai iš 9-ių!

Kodėl nutylimi pretendentų atsakymai į šeštą ir septintą klausimus, kam jie nepatiko?! Atsakymo siūlau ieškoti ir rasti patiems, nes tik kritinis mąstymas padės apsispręsti, kuris iš pretendentų tinkamai vykdytų Prezidento pareigas, gindamas piliečių ir Lietuvos valstybės interesus.

Norintiems susipažinti su neapkarpytais Arvydo Juozaičio atsakymais, pateikiu video iškarpas, nes esu tikras, kad stebėti tiesioginę transliaciją ** daugeliui sutrukdė tuo metu vykusios krepšinio rungtynės, o viešai pateikiamas LRT video įrašas** ganėtinai nepatogus, norint pereiti nuo vieno epizodo prie kito. Kai palyginsite, tai ką pamatysite ir išgirsite Arvydo Juozaičio atsakymo video įraše, su tuo kas parašyta, patys įsitikinsite ar teisingai formuojama nuomonė rinkėjams.

 Atsakymas į pirmą klausimą – Ko pretendentai, būdami Prezidento vietoje imtųsi karo atveju?

„Debatų vedėjas Edmundas Jakilaitis kandidatų klausė, kaip jie išspręstų hipotetinę „žaliųjų žmogeliukų“ scenarijaus krizę. Situacija tokia: teisėsaugos ir saugumo institucijos prezidentui praneša, kad dešimtys nenustatytų asmenų kirto mažomis grupėmis Lietuvos-Baltarusijos sieną Varėnos rajone. Švenčionių rajono savivaldybę užėmė galimai ginkluoti asmenys ir joje užsibarikadavo, o pasienio kameros fiksuoja, kad kitame Nemuno krante, ties Pagėgiais, atgabentas pantoninis tiltas, greta fiksuotas didelis nenustatytų asmenų aktyvumas. Kandidatų buvo klausiama, kokių veiksmų jie imtųsi“ *.


„Arvydas Juozaitis pabrėžė, kad turėtų būti reaguojama itin greitai. Esą kariuomenė žino, ką turėtų daryti. „Prezidentas turėtų panaudoti galią, kurios nepanaudojo A. Smetona“, – sakė kandidatas. Jo nuomone, visi šalies gyventojai turėtų stoti į kovą, kartu su ginkluotomis pajėgomis ir specialiosiomis tarnybomis.“ – citata iš LRT aprašymo.*                                                                  

Klausimas iš pirmo žvilgsnio pasirodė net juokingas, nes mano darbo Vidaus reikalų ministerijoje metu, atvejų susijusių su nelegaliais migrantais ar kontrabandininkais buvo tikrai ne vienas ir pagal tokias pradines sąlygas, būtų reikėję skelbti karinę padėtį, bent kartą per savaitę. O ką jau kalbėti, prisimenant ginkluotų asmenų incidentą Pagėgiuose, kai nušaunamas pasieniečių tarnybinis šuo… O jei vertinti rimtai, tai vienintelis Arvydas Juozaitis įvardino būtinumą kuo greičiau informuoti gyventojus apie galimą pavojų ir pasitelkti juos galimos grėsmės atrėmimui.

Atsakymas į antrą klausimą, kaip spręsti Lietuvos apginamumo problemas?

„A. Juozaitis pabrėžė, kad šiandien pagrindinė saugumo problema – „dvigubos pilietybės klausimas“, už kurį esą dabar agituojama. Jis taip pat išskyrė Suvalkų koridoriaus pažeidžiamumą ir Lietuvos energetinį nesaugumą. „Niekur neakcentuojama, kad Rusija yra paruošusi antrą atominį gigantą Niemane“, – sakė kandidatas minėdamas Rusijos atominę elektrinę Karaliaučiuje.“ – citata iš LRT aprašymo.*

Turiu pastebėti, kad Arvydas Juozaitis vienintelis iš pretendentų atkreipė dėmesį į nepavydėtiną Lietuvos padėtį, kai ne tik Astravo, bet ir Baltijos atominė elektrinė, kurios statybai buvo panaudotos ES fondo lėšos, jau šiuo metu kelia grėsmę piliečių ir Lietuvos valstybės saugumui. Plačiau apie tai pasiskaityti ir su konkrečiais faktais susipažinti galite mano portale publikuotuose straipsniuose („Pagal kieno dūdelę šoko buvusio mero Ričardo Juškos administracija? (I)“ ir „Pagal kieno dūdelę šoko buvusio mero Ričardo Juškos administracija? (II)„). Esu tikras, kad apie šių dviejų objektų potencialią grėsmę Lietuvos žmonėms dar ne kartą bus kalbama.

Atsakymas į trečią klausimą, koks Lietuvos Šaulių sąjungos vaidmuo?

„A. Juozaičio nuomone, būtina į šalies gynybą integruoti ir medžiotojus, bet Šaulių sąjunga yra geriausiai integruota. Kandidato nuomone, privaloma įvesti karinį rengimą aukštesnėse mokyklų klasėse.“ – citata iš LRT aprašymo.*

Atsakymas į ketvirtą klausimą, ar ES reikalinga strateginė autonomija gynybos srityje?

„A.Juozaitis sakė, kad „Bandymas sukurti bendras Europos karines struktūras yra nulinis“. Jo nuomone, visi bandymai tėra biurokratija ir realūs veiksmai suskaldytų sąjungininkus. „Dvigubos pilietybės įstatymas mums yra labai pavojingas, nes negalime nustatyti, kas atliktų karinę prievolę“, – sakė kandidatas.“ – citata iš LRT aprašymo.*

Atsakymas į penktą klausimą kokia apimtimi turėtų būti vykdomas Konstitucijoje numatytas privalomas šaukimas į Lietuvos kariuomenę ir ar turėtų būti šaukiamos moterys?

„A.Juozaičio nuomone, pirmiausiai būtina priimti įstatymą, kuris numatytų išplėsti karinę tarnybą atliekančių žmonių skaičių. Kandidatas pareiškė, kad 80 proc. moksleivių nori išvykti iš Lietuvos vos baigę mokslus, todėl nebūtų kam tarnauti kariuomenėje. Moteris šaukti jis siūlytų „pagal pageidavimą“.“ – citata iš LRT aprašymo.*

Atsakymas į šeštą klausimą, kokių matote glaudesnio Baltijos šalių ir kitų regiono valstybių bendradarbiavimo gynybos srityje galimybių?

Arvydo Juozaičio, kaip ir kitų pretendentų į prezidentus atsakymai, lieka nutylėti ne tik LRT debatų aprašyme*, bet neteko matyti ir kitose žiniasklaidos publikacijose…

Atsakymas į septintą klausimą, kokie yra ilgalaikiai dabartinės Rusijos vadovybės tikslai Lietuvos atžvilgiu ir kaip vertinate Estijos pasiūlymą atnaujinti ES ir Rusijos bendradarbiavimą?

Atsakymo, kodėl nebuvo LRT aprašyme* pateikto Arvydo Juozaičio ir kitų pretendentų pastebėjimų, siūlau ieškoti ir rasti patiems, nes tik kritinis mąstymas padės apsispręsti, kuris iš pretendentų tinkamai vykdytų Prezidento pareigas, gindamas piliečių ir Lietuvos valstybės interesus!

Ir priminsiu, kad apie pasitraukimo iš BREL žiedo problemas ir grėsmes Lietuvos piliečiams ir valstybei galite rasti „LRT „PANORAMA“ APIE NAUJAS GRĖSMES JURBARKO IR LIETUVOS GYVENTOJAMS„. Kadangi tai oficialus šaltinis, tai tenka tik apgailestauti, kad Vyriausybės vadovas, buvusi finansų ministrė, ES komisaras ir parlamentarai, Seimo nariai nelinkę vertinti to rimtai ir atsakingai.

Atsakymas į aštuntą klausimą, kokie Lietuvos veiksmai skatins JAV ryžtą ginti Lietuvą?

   „A. Juozaičio nuomone, būtina vykdyti įsipareigojimus ir konkrečiai stiprinti specialiųjų operacijų pajėgas, vietoje karinės technikos įsigijimų, kurie kainuoja itin brangiai, bet neatneša apčiuopiamos naudos.“ – citata iš LRT aprašymo.*

Čia pastebėsiu, kad ypač audringai sureagavo bankininkų interesus atstovavęs „analitikas“, pabandęs viešai apkaltinti Arvydą Juozaitį netiesos sąkymu, tačiau jau po debatų ir pats mano akivaizdoje pripažino, kad už haubicas vis dėlto buvo permokėta.

Atsakymas į devintą klausimą, kokios didžiausias grėsmes nacionaliniam saugumui?

 „Nepasakyta svarbiausia – tokios valstybės kaip Lietuva, sugriūva iš vidaus“, – pridėjo A. Juozaitis. Jis priminė, kad XVIII a. Abiejų Tautų Respublika esą pirmiausiai žlugo iš vidaus. Pasak kandidato, šiandien vyksta tas pats, nes lietuvių kalba praranda svarbą, lietuviai nebesididžiuoja savo šaknimis, todėl Rusija esą gali daryti ką nori netrukdoma.“ – citata iš LRT aprašymo.*

Ši citata tikrai verta net tik Karo akademijos specialistų dėmesio, žinant kas parašyta metodinėje medžiagoje „ŠALIES SAUGUMAS IR GYNYBA“ (GENEROLO JONO ŽEMAIČIO LIETUVOS KARO AKADEMIJA. 2016). Ten įvardintos grėsmės nacionaliniam saugumui skirstomos pagal nacionalinio saugumo sektorius: karinės, politinės, ekonominės, socialinės, ekologinės, informacinės, kibernetinės.

Tačiau atkreipsiu dėmesį į kelias citatas, kurios pagrindžia Arvydo Juozaičio įžvalgų aktualumą:

„Visi išvardyti nacionalinio saugumo sektoriai turi savo veiklos sritį ir savo problemas, tačiau jie neveikia atskirai. Visi sektoriai yra glaudžiai susiję, kaip susijusios grėsmės, kylančios nacionaliniam saugumui, ir problemos, trukdančios jį užtikrinti. Todėl norint pasiekti atskiro sektoriaus saugumo užtikrinimo tikslus, yra būtina numatyti visas vieno saugumo sektoriaus sąsajas su kitais.“ (16 psl.)
Siekiant kiekybiškai įvertinti grėsmes, stengiamasi nustatyti, kokia yra grėsmės pasireiškimo tikimybė ir kokio dydžio nuostolius grėsmė gali sukelti. Įvertinus grėsmes pagal jų tikimybes ir daromą žalą, galima sudaryti tam tikrą pasaulio, šalies ar atskiros bendruomenės grėsmių suvestinę (grėsmių lauką).“ (19 psl.)
„…nacionalinio saugumo prioritetus nustato žmonės ar jų grupės pagal savo vertybių sistemą arba atsižvelgdami į grėsmių vienoms ar kitoms vertybėms pobūdį. Todėl viena iš svarbiausių nacionalinio saugumo politikos problemų – vertybės ir jų prioritetai asmens, valstybės ir tarptautinio saugumo požiūriu. Kaip teigia daugelis mokslininkų (Arnoldas Wolfersas, Walteris Lippmanas, Amosas Jordanas, Williamas Tayloras), vertybės gali tapti nacionalinio saugumo garantu, bet gali būti ir grėsme nacionalinio saugumo sistemai, nes vertybės gali konsoliduoti visuomenę, skiepyti pagarbą ir pasitikėjimą šalies valdžios institucijomis, stiprinti valstybės politinę sistemą ir gali veikti atvirkščiai. Jų nuomone, valstybė, kurios prioritetais tampa tokios demokratijos vertybės kaip tolerancija, piliečių teisės ir laisvės, yra daug atsparesnės išorinėms ir vidinėms grėsmėms. Todėl nacionalinio saugumo tikslų ir už-davinių įgyvendinimo sėkmė tiesiogiai susijusi su teisingai pasirinktais prioritetais vertybių sistemoje.“ (15 psl.)

Na ir pabaigai noriu pasidalinti keletu fotoakimirkų, kurios buvo užfiksuotos debatams pasibaigus.

Nuorodos:

*- LRT debatuose susirėmę kandidatai – apie tai, ką darytų, jei pultų „žalieji žmogeliukai“ 2019.04.18 21:19 – Antrieji kandidatų į prezidentus debatai. (https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1050765/lrt-debatuose-susireme-kandidatai-apie-tai-ka-darytu-jei-pultu-zalieji-zmogeliukai

**- LRT debatų video įrašas mediatekoje (https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013717428/kandidatu-i-lietuvos-respublikos-prezidentus-debatai-lietuvos-gynyba-kokiu-veiksmu-imtusi-busimas-prezidentas?jwsource=cl)

***- Ekspertų verdiktas: kuris kandidatas į prezidentus laimėjo antruosius LRT debatus https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1050900/ekspertu-verdiktas-kuris-kandidatas-i-prezidentus-laimejo-antruosius-lrt-debatus

                                                              

Tai pat žiūrėkite

JUDĖJIMAS „LIETUVA YRA ČIA“ SAVO VEIKLĄ KETINA TĘSTI

„Visuomeninis judėjimas „LIETUVA YRA ČIA“ turi realią galimybę tęsti savo veiklą, išnaudodamas įvairias galimas juridines …

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *