Sauliaus Lapėno tinklaraštis Sauliaus Lapėno straipsniai ir pozicija.
Priedas oficialios ataskaitos specialiajai Komisijai, kurią parengė vicemeras Saulius Lapėnas (būdamas atsakingas už viešąjį saugumą, ekologiją ir investicijas) „Apie aplinkybes Jurbarko rajono savivaldybės Administracijai 2013 metais be Tarybos pritarimo, pasirašant finansinės paramos sutartį Grant Contract su Lenkijos ministerija“.
Priedo turinys:
Du straipsniai Jurbarko rajono laikraščiuose: „Projektas sujungs abi Nemuno puses“ (Šviesa) ir „Vardan bendro projekto sėkmės paaukota Veliuona“ (Mūsų laikas).
Paskirtis (įtraukimo į ataskaitą tikslas):
Laikraščių straipsniuose užfiksuotas pasirengimas Partnerystės sutarčių pasirašymui 2012 metais. Žurnalistų pateikti pasisakymai leidžia daryti šias išvadas:
– Apie tai, ką ir kodėl teko „vardan viso projekto sėkmės Veliuoną teko paaukoti.“
– Apie tai, kad projektas finansuoti „buvo nuspręsta be konkurso“ ir išvengiant Europos Komisijos Briuselyje dėmesio.
„Stambūs projektai nuo mažųjų skiriasi didesnėmis sumomis ir išrinkimo procedūromis. Skiriama suma – nuo 4 iki 10 mln eurų, sumos ir lėšos skirstomos ne konkurso tvarka, o programos komiteto priežiūros bendru susitarimu.
„Kadangi ne konkurso tvarka ir didelės pinigų sumos, stambūs projektai skiriasi tuo, kad paraiškas tvirtina Europos Komisija Briuselyje, tad visos procedūros vyksta ilgiau. Jurbarko atveju viskas remiasi į techninės dokumentacijos paruošimą. Esu įsitikinęs, kad Jurbarko rajono savivaldybė suspės”, – tikino D. Kontvainis.“ („Mūsų laikas”-2012.04.13)
Iš rusų pusės formuluota poziciją, kuri tikėtina ir tapo viena iš priežasčių pateikti Jurbarko rajono savivaldybei ikiteisminį reikalavimą 2018 metais Jurbarko rajono savivaldybei, gerai iliustruoja Kaliningrado srities Nemano miesto mero pasisakymas: „Mes nežadame taupyti pinigų, nes jie Europos Sąjungos, todėl pirmiausia esame suinteresuoti darbų kokybe„, – tvirtino S. Voskovčiukas.“ („Mūsų laikas” – 2012-04-13)
Be to, susidaro įspūdis, kad Jungtinis techninis sekretoriatas neatliko iki galo jam pavesto darbo. Ir prastūmė („lobavo“) šį Projektą, be detalios techninės dokumentacijos analizės ypač rengiamo statyti objekto Rusijos pusėje (kas sudarė palankias sąlygas panaudoti šį Projektą Baltijos AE poreikių tenkinimui):
„Jungtinio techninio sekretoriato Varšuvoje projektų vadovas D. Kontvainis […] stebėjosi, kad Nemano savivaldybė nuotekų valymo paslaugą planuoja teikti net 11 tūkst. gyventojų. Tačiau Nemano meras S. Voskovčiukas buvo nusiteikęs optimistiškai ir apie sumažinimą nenorėjo nei galvoti
.
„Kalbame apie bendrą projektą – jei ji įgyvendinsime bendrai, tai ir rezultatus skaičiuosime kartu, ir atsiperkamumas bus aukštesnis”, – tikino S. Voskovčiukas, draugišku nusiteikimu gerokai pradžiuginęs Jurbarko rajono merą R. Jušką.“ („Šviesa”-2012.04.14)
Be to, straipsniuose akcentuojama labai svarbi detalė:
„Už tarptautinio projekto įgyvendinimą bus atsakinga paraišką pateikusi Jurbarko rajono savivaldybės administracija, todėl Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus specialistams tiesiogiai teks dirbti su Nemano savivaldybės darbuotojais ir prisiimti atsakomybę už projekto partnerių atliktus darbus bei pateiktus dokumentus.“
(„Šviesa” – 2012-04-14)
Fotonuotraukose mes matome visus pagrindinius asmenis, dalyvavusius sutarčių pasirašyme ir įgyvendinant šį Projektą.
Papildomai:
Iliustracija, paaiškinanti kokiam tikslui Baltijos atominei elektrinei yra reikalingas vanduo ir nuotekų valymo į Nemuno upę įrenginiai (schema paimta iš vaikiškos „Atominės abėcėlės“, vienos iš besistatančios rusiškos atominės elektrinės. Reaktoriaus tipas tas pats, kaip ir Baltijos AE). – http://ecoatominf.ru/knig.html )
STRAIPSNIŲ TEKSTAI
1. Šviesa – 2012 metų balandžio 14d., šeštadienis, Nr. 29 (7652)
„Projektas sujungs abi Nemuno puses“
Antradienį Jurbarko rajono meras Ričardas Juška priėmė Kaliningrado srities Nemano miesto merą Sergejų Voskovčiuką ir Europinių projektų centro Jungtinio techninio sekretoriato Varšuvoje projektų vadovą Darių Kontvainį. Tai pirmasis susitikimas įgyvendinant abi Nemuno puses sujungsiantį tarptautinį vandentvarkos projektą.
2007-2013 metų programai „Lietuva-Lenkija-Rusija (Europos partnerystės ir kaimynystės iniciatyvos)” savivaldybė parengė ir pateikė septynias paraiškas, tačiau kol kas sulaukta pritarimo tik dviems tarptautiniams projektams: 8,9 mln. Lt planuojama skirti Jurbarko dvaro bei Kaliningrado miesto Makso Ashmanno parkams sutvarkyti ir 28,1 mln. Lt – Nemano miesto ir rajono (Rusijos Federacija) bei Skirsnemunės ir Raudonės miesteliu nuotekų surinkimo ir valymo infrastruktūrai Įrengti.
Jungtinio techninio sekretoriato Varšuvoje projektų vadovas D. Kontvainis susitikęs su Jurbarko savivaldybės vadovais bei Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus darbuotojais pripažino, kad Nemuno upės ekologinės būklės gerinimo projektą finansuoti buvo nuspręsta be konkurso.
„Tai vienas iš septynių mūsų programos projektų, atrinktų be konkurso. Keturios finansavimo sutartys jau pasirašytos, jūsų paraiškos juodrašti jau peržiūrėjome, dabar kuo greičiau turite pradėti derinti partnerystės su Nemano savivaldybe sutartį. Projekto dokumentų lauksime iki spalio 15 d., tačiau kaip ir kitus projektus jį turėsite suspėti įgyvendinti iki 2014 metų pabaigos”, – abiejų miestų meru Įspėjo D. Kontvainis.
Nemano miesto merui S. Voskovčiukui tai sukėlė nuostabą: svečio nuomone, sutartį galima būtų pasirašyti iškart, nes tai tėra formalus dokumentas, juo labiau kad jai nėra nustatyta jokių konkrečiu reikalavimu. Tačiau D. Kontvainis siūlė sutartį rengti kūrybiškai ir gerai pagalvoti, kam suteikti prioritetus.
Nors lenkai ir gerokai užtęsė paraiškų vertinimą, pasak S. Voskovčiuko, Nemano savivaldybė jau nemažai padarė, kad projektas būtų sklandžiai įgyvendinamas. Parengtas ir valstybinei ekspertizei atiduotas techninis projektas, todėl birželio mėnesį gali būti parengti visi dokumentai.
„Jūs mus gerokai aplenkėte„, – pripažino Jurbarko rajono meras R. Juška.
Nemano meras domėjosi lietuvių patirtimi per viešuosius konkursus renkantis ne mažiausią kainą, o ekonomiškai naudingiausią variantą pasiūliusią įmonę.
„Mes nežadame taupyti pinigų, nes jie Europos Sąjungos, todėl pirmiausia esame suinteresuoti darbų kokybe”, – tvirtino S. Voskovčiukas.
Jurbarkas kol kas dar neturi parengęs techninio projekto, nes tik kovą buvo paskelbtas konkursas jam rengti, o laimėtojas geriausiu atveju paaiškės tik gegužę. Derinant sąlygas teko keisti planus iš to paties projekto lėšų įrengti vandentvarkos infrastruktūrą Veliuonoje, nes darbai buvo numatyti kultūros paveldo teritorijoje.
Europinių projektų centro Jungtinio techninio sekretoriato Varšuvoje projektų vadovas D. Kontvainis pritarė, kad rengiant technini projektą pats laikas keisti darbų apimtis, nes vėliau to padaryti nebus galima. Kaip ir kitiems vandentvarkos projektams būtina numatyti tikslinę grupę žmonių, į kurią bus orientuoti atlikto darbo rezultatai. Jurbarkiečiai, jau spėję patirti, kad gyventojai neskuba jungtis prie nuotekų valymo tinklų ir dėl to ketinantys sumažinti naudos gavėjų skaičių, stebėjosi, kad Nemano savivaldybė nuotekų valymo paslaugą planuoja teikti net 11 tūkst. gyventojų. Tačiau Nemano meras S. Voskovčiukas buvo nusiteikęs optimistiškai ir apie sumažinimą nenorėjo nei galvoti.
„Kalbame apie bendrą projektą -jei ji įgyvendinsime bendrai, tai ir rezultatus skaičiuosime kartu, ir atsiperkamumas bus aukštesnis„, – tikino S. Voskovčiukas, draugišku nusiteikimu gerokai pradžiuginęs Jurbarko rajono merą R. Jušką.
Už tarptautinio projekto įgyvendinimą bus atsakinga paraišką pateikusi Jurbarko rajono savivaldybės administracija, todėl Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus specialistams tiesiogiai teks dirbti su Nemano savivaldybės darbuotojais ir prisiimti atsakomybę už projekto partnerių atliktus darbus bei pateiktus dokumentus.
Susitikime su D. Kontvainiu jurbarkiečiams labiausiai rūpėjo, kokia ateitis laukia rezerve paliktų paraiškų. Išgirdę, kad netrukus turi būti priimtas sprendimas ir paskirstyti likę pinigai, savivaldybės darbuotojai apsidžiaugė, kad vis dar yra viltis gauti lėšų miesto stadionui rekonstruoti.
Kiti projektai, tarp jų didelių vilčių suteikęs Naujamiesčio vidurinės mokyklos bendradarbiavimo švietimo srityje projektas, kuriuo buvo siekiama gauti lėšų mokyklos remontui užbaigti, buvo prasčiau įvertinti ir į 2007-2013 metų programos „Lietuva-Lenkija-Rusija (Europos partnerystės ir kaimynystės iniciatyvos)” finansavimą nepretendavo.
Daiva BARTKIENĖ
===
2. Mūsų laikas – 2012 m. balandžio 13 d. Nr. 29
„Vardan bendro projekto sėkmės paaukota Veliuona“
Vardan viso projekto sėkmės Veliuoną teko paaukoti. Iš Jurbarko ir Nemano (Rusijai bendradarbiavimo naudos turės ne trys miesteliai, kaip buvo planuota, o du – Raudonė ir Skirsnemunė.
Kita žinia ta, kad Nemano savivaldybė europiniams pinigams gauti nuveikusi daugiau namų darbų nei Jurbarko.
Tokios naujienos nuskambėjo antradienį Jurbarko rajono mero Ričardo Juškos kabinete, kur Jurbarko rajono vadovai, administracijos specialistai susitiko su Nemano savivaldybes meru Sergejumi Voskovščiuku bei jį lydinčia delegacija. Susitikime dalyvavo ir Jungtinio techninio sekretoriato Varšuvoje projektų vadovas Darius Kontvainis, kuris atsakinėjo į aniems pusėms rūpimus klausimus – terminus, sąlygas, reikalingus atlikti namų darbus.
Jurbarkas ir Nemanas yra bendro europinio vandenvalos projekto partneriai, kurie siekia gauti europinių pinigų iš EKPP bendradarbiavimo per sieną programos.
Nauda iš bendradarbiavimo – apie 15 mln Lt. Tokia pati suma vandentvarkai tektų ir Nemano savivaldybei. Už to projekto įgyvendinimą tame pačiame Nemanė bus atsakinga Jurbarko rajono savivaldybė.
Pirminė Jurbarko rajono savivaldybės idėja buvo rengti vandentvarkos projektą trims miesteliams – Skirsnemunei, Raudonei ir Veliuonai – čia įrengti vandentiekio ir kanalizacijos tinklus, pastatyti nuotekų valymo įrenginius.
Pasak Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus atstovų, Veliuonos teko atsisakyti, nes šis miestelis yra kultūros paveldo objektas ir dėl to užtruktų techninės dokumentacijos rengimas, derinimas, kas turėtų įtakos visam bendram projektui. Be to, neužtektų pinigų – kainuotų archeologiniai tyrimai.
NEMANAS JURBARKĄ APLENKĖ
Nemano meras susitikime pranešė, kad jų pusė jau parengusi techninį projektą – vyko konkursas, buvo išrinktas techninio projekto rengėjas.
Tikisi, kad iki birželio mėnesio jiems bus pristatyta visa reikalinga dokumentacija. Jurbarko rajono savivaldybė su nuveiktais darbais kiek atsilieka. Pernai parengė galimybių studiją, kovo mėnesį paskelbė konkursą techniniam projektui rengti ir gegužės mėnesi numatoma plėsti vokus ir sužinoti techninio projekto rengėją.
Jurbarkas atsilieka ir su paraiškos parengimu. „Matėme jų paraišką. Su pačia paraiška pasistūmėję, ji neblogos kokybės, tačiau jiems (Jurbarko rajono savivaldybei, – aut. past.) lieka techninė dokumentacija”, – sakė „Mūsų laikui” D. Kontvainis.
Jurbarko ir Nemano projektas priskiriamas prie stambių projektų, kurių iš viso yra septyni. „Tikimės, kad iki balandžio pabaigos turėsime penkias paraiškas iš septynių. Ta prasme Jurbarkas šiek tiek atsilieka”, – sakė jis.
TARP PROJEKTŲ – IR TILTAS Į SOVETSKĄ
Europinių pinigų siekia ir kiti partneriai – Sopotas (Lenkija) ir Mamonovas (Rusija); Slavskas (Rusija) kartu su Šilute ir Šilale bei kt. Tarp projektų – tiltas į Sovetską, lietaus nutekamųjų įrenginių statyba Sopote (Lenkija) bei šalia esančiame Tolkmicko miestelyje; valymo įrenginiai Mamonove; vandentiekio ir kanalizacijos tinklai, nuotekų valymo įrenginiai Šilalėje bei Šilutėje; kelio tvarkymas Lenkijoje (nuo Olštino iki Rusijos sienos). Planuose – dar vienas tvarkomas kelias nuo Kaliningrado link Gdansko.
Europinių pinigų siekia tokie partneriai kaip Sopotas (Lenkija) ir Mamonovas (Rusija). Slavskas (Rusija) kartu su Šilute ir Šilale siekia gauti lėšų taip pat vandentvarkai.
Stambūs projektai nuo mažųjų skiriasi didesnėmis sumomis ir išrinkimo procedūromis. Skiriama suma – nuo 4 iki 10 mln eurų, sumos ir lėšos skirstomos ne konkurso tvarka, o programos komiteto priežiūros bendru susitarimu.
„Kadangi ne konkurso tvarka ir didelės pinigų sumos, stambūs projektai skiriasi tuo, kad paraiškas tvirtina Europos Komisija Briuselyje, tad visos procedūros vyksta ilgiau. Jurbarko atveju viskas remiasi į techninės dokumentacijos paruošimą. Esu įsitikinęs, kad Jurbarko rajono savivaldybė suspės”, – tikino D. Kontvainis.
„Mūsų laikas”
