Pagal kieno dūdelę šoko buvusio mero Ričardo Juškos administracija? (I)

  „Savivaldybės administracijos direktorius pavaldus savivaldybės tarybai, atskaitingas savivaldybės tarybai ir merui.“ (29 straipsnis.1)
            „Savivaldybės tarybos sprendimai, neviršijantys tarybos kompetencijos, privalomi savivaldybės administracijai, visoms savivaldybės teritorijoje esančioms įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms, gyventojams.“  (54 straipsnis.2) – LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMAS. [1]
            „Tarybos sprendimų įgyvendinimą ir įgyvendinimo kontrolę organizuoja meras. (217) Apie savivaldybės tarybos sprendimų įvykdymą savivaldybės administracijos direktorius atsiskaito merui. (222) Savivaldybės tarybos sprendimas laikomas įvykdytu, kai yra išspręsti visi jame pateikti klausimai. (223)“ – JURBARKO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS VEIKLOS REGLAMENTAS. PATVIRTINTA Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. T2-135. [2]

Pagal Lietuvos įstatymus savivaldybės administracija pavaldi Tarybai (t. y. gyventojų valia, išrinktiems Tarybos nariams) ir gali daryti tik tai, kas jai oficialiai nurodoma arba pavedama vykdyti. Kai kilo problema su Lenkijos ministerijos reikalavimu, rengiantis įgyvendinti bendradarbiavimo tarp pasienio regionų projektą, peržiūrėjau visą esamą dokumentaciją ir pastebėjau, kad mūsų savivaldybės taryba NIEKADA ir NIEKAM nesuteikė teisės pasirašyti Paramos sutartį (Grant Contract) su kokia nors Lenkijos ministerija (kuri dabar mums pateikė ikiteisminį reikalavimą) ir ant rajono gyventojų sprando suversti kažkieno prisiimtus šiame projekte finansinius įsipareigojimus.

Projektas už 17 mln. eurų – tai ne smulkmena. Ir jei kažkas veikė be Tarybos leidimo, tai kyla natūralus klausimas – pagal kieno dūdelę (kas tokią melodiją užsakė) šoko buvusio mero Ričardo Juškos administracija?

            Galimų variantų ne tiek jau daug:

– užsakė Jurbarko rajono savivaldybės Taryba?

– užsakė Europos komisija?

– užsakė LR Vidaus reikalų ministerija?

– užsakė rusai? (gal net specialiosios tarnybos – kaip apie tai ne vieną kartą buvo teigiama Nacionalinio saugumo ataskaitosehttps://www.slapenas.lt/?p=7779 ?

– užsakė grupė sukčių, sumaniusių pasipelnyti iš bendradarbiavimo tarp pasienio regionų programos?

            Žiūrim į faktus ir formuojame nuomonę apie versijas.

            O koks skirtumas su leidimu ar be? – vertina prokuratūra.

            Prokuratūros www.prokuraturos.lt portalo skyriuje „Dažniausi klausimai“ aprašoma panaši situacija, nors tikėtina, nesiekusi 17 mln. eurų apimties.

Klausimas: „Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad įmonė stambiu mastu vykdė krovinių pervežimo veiklą, kuriai reikalinga licencija. Įmonė tokios licencijos neturėjo. Kokia gali būti taikoma atsakomybe įmonei?“
Prokuratūros atsakymas: „Baudžiamojo kodekso 202 straipsnyje numatyta, kad tas, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“ [3]

Kaip matote klausimas ganėtinai rimtas. Tačiau mes ne prokuratūra, ir nesirengiam ką nors kaltinti. Vienintelis tikslas – kaip galima objektyviau išnagrinėti faktus, kad panašūs atvejai ateityje nebepasikartotų. Būtina suprasti, kad jei šioje byloje buvo panaudota kokia nors „pilka schema“, suteikusi galimybę laisvai interpretuoti Lietuvos įstatymus, tai tik nuo Lietuvos piliečių valios priklauso, ar ji bus panaudota dar kartą. Kaip rodo patirtis su „telefoniniais sukčiavimais“, paviešinimas veikia dvigubai – visuomenė tampa budresnė, o sukčiai baiminasi rizikuoti. [4]

            Faktai paneigia bet kokius išsigalvojimus.

Nesenai vienas iš komentatorių istoriją apie „pradangintą milijoną“, įgyvendinant ES pasienio regionų bendradarbiavimo skatinimo programos bendrą projektą statant nuotekų valymo įrenginius, palygino su „Santa Barbara“ serialu (buvo toks savo laiku populiarus amerikiečių sukurtas serialas su painiomis istorijomis“. Tačiau jis klysta. Jei Jūs išjungsite televizorių ir jo nežiūrėsite, tai nieko ir neprarasite. Netgi laimėsite laiko knygų skaitymui ar pasivaikščiojimui lauke su vaikais.

 O štai, kai iš jūsų kišenės kažkas įkyriai kėsinasi pavogti pinigus, tai jūsų abejingumas gali brangiai kainuoti jums ir jūsų šeimos nariams. Priminsiu, Lenkijos ministerija pateikusi ikiteisminį reikalavimą pageidauja atimti iš mūsų gyventojų biudžeto milijoną eurų. Šis reikalavimas iki šiol neatšauktas ir kabo virš mūsų savivaldybės administracijos, kaip Damoklo kardas.

Bet rajono vadovybė, kaip ir Vyriausybė, neturi savo pinigų. Kaip mėgo sakyti Margaret Tečer (Margaret Thatcher): „Biudžetas – tai visada piliečių pinigai“. Kad padengti reikalaujamą sumą, reiktų arba kažkam sumažinti finansavimą arba uždaryti kelias bibliotekas ar mokyklas. Suprantama, kad tuo metu buvęs meras lengvai būtų pasirengęs paaukoti rajono biudžeto pinigus net ir privataus UAB abejotinų skolų padengimui.  (Buvęs meras Ričardas Juška reikalauja, kad jurbarkiečiai susimokėtų už jo klaidas.).

Gal jau laikas kai ką keisti? Jūs galit būti abejingi pramoginiams serialams, tačiau ar verta likti abejingiems savo gyvenimui, savo krašto ateičiai?

Ar ne tuo paaiškinamas keistas noras pateisinti Stalino ir Berijos nusikaltimus, visai nesenai išsakytas vieno iš šios „bylos apie milijoną“ aktyvaus dalyvio ir buvusios savivaldybės administracijos skyriaus vedėjo lūpų? O gal tai jau diagnozė?

Be to, šio projekto istorija ganėtinai paprasta. Bent jau man susidarė įspūdis, kad mūsų rajono gyventojai verčiami atpirkimo ožiais, kad slapta nuo ES Komisijos, Lietuvos Vyriausybės, Savivaldybės tarybos ir Lietuvos žmonių perpumpuoti pinigus Baltijos atominės elektrinės statybai, kuri be jokios abejonės, ne tik kėlė ir kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, bet ir grėsmę mūsų rajono gyventojų sveikatai ir gerbūviui.

Kaip jiems tai pavyko? Gal ir juoksitės, bet tai padaryta negerbiant lietuvių kalbos, paminant Valstybinės kalbos įstatymo nuostatas ir kitus demokratijos pagrindus sąlygojančius įstatymus

Žinau, kad šiuo metu žiniasklaidoje šia tema galima pamatyti daugybę nevykusių nuomonių. Kai kas Ostapo Benderio pavyzdžiu (iš „Dvylika kėdžių“), linkęs belsti sau į krūtinę šaukdamas, kad „užsienis mums padės!“. Būgtai ir mokėti nieko nereikės, nes yra kažkokie tai punktai sutartyje su lenkais, kuriuose numatyta galimybė atgauti pinigus iš Rusijos su ES pagalba. Tik lieka neaišku, ar tai siūlo rimtai ar bandydamas apsimesti kvailučiu? Juk labai aiškiai ir ne vieną kartą buvo pasakyta – Lenkijos ministerija atsiuntė IKITEISMINĮ reikalavimą MŪSŲ ADMINISTRACIJAI, o rusams jie neturi jokių pretenzijų. Lenkijos ministerija apie tai informavo ir rusus – išsiuntė to paties ikiteisminio reikalavimo MŪSŲ rajono savivaldybės administracijai kopiją. (Tai be jokios abejonės, nė kiek nepalengvino mūsų padėties).

Būtent todėl be galo vertingas pirmas per visą šį laikotarpį oficialus rusų valdžios šios skolos pripažinimas, „kad neįsiliepsnotų kažkokios tai tarptautinės istorijos…“, apie kurį rašiau savo straipsnyje 2019 sausio 19 straipsnyje „Kaip dėl milijono eurų… 2019 metais (III dalis)” –  https://www.slapenas.lt/?p=7692 . Suprantama, pinigų jie mums dar nepervedė… O jei neperves, tai mes būsim priversti reikalauti iš ES komisijos politinių  sankcijų ne tik rusams, bet ir Lenkijos ministerijai, kaip pagrindinei atsakovei už šią situaciją, vykdžiusiai projekto Bendrosios valdymo institucijos pareigas ir funkcijas. Galų gale garbė brangesnė už auksą. Kitą ryškų feikinės naujienos („Fake news“) pavyzdį galite rasti mūsų rajono laikraštyje su antrašte:

Ilgai skaičiavo, kiek skolingi – ar pusę milijono, ar pusantro…“: „Kokio dydžio skola pakibusi virš savivaldybės, mažiau nei milijonas ar virš pusantro? Atsakymo negavo ilgą laiką nei spauda, nei patys tarybos nariai. Pateiktos versijos buvo skirtingos, gauti dokumentai traktuojami nevienodai.

Būgtai kai kurie rajono savivaldybės tarybos nariai nesusigaudo koks bendras skolos dydis. Ir kur tokius surado? Priminsiu, kad viena iš tarybos nario funkcijų yra susipažinti su tarybos sekretoriato pateiktais pranešimais ar išplatinamais oficialiais dokumentais. Visiems tarybos nariams buvo senai išsiųstas ikiteisminio reikalavimo tekstas, kuriame juodu ant balto parašyta, kad Lenkijos ministerija pagal pasirašytą su mumis Grant Contract-ą, suskaičiavo  MŪSŲ savivaldybės administracijos skola šiame projekte 1 mln. 728 tūkstančiai eurų (1 728 329,18  euro). Dalį šios sumos, pagal jų versiją, padengė „geri“ rusai. Tačiau Lenkijos ministerija nori iš mūsų gauti ir likusius pinigus, nes pagal jų versiją, mūsų skola atsirado tik dėl 2013 metais pasirašytos sutarties. Štai citata iš dokumento  „Ikiteisminis raginimas sumokėti Nr. 5a/LPR/2017.“:

„Primename, kad jūsų įstaigos pasirašytos pagrindinė sutartis ir partnerystės sutartis įpareigoja Jurbarko rajono savivaldybės administraciją padengti visą mokėtiną sumą kaip projekto lyderiui. Prašome vadovautis žemiau nurodytomis sutarčių sąlygomis:
a) pagal pagrindinę sutartį (II priedas. Bendrosios sąlygos, 18 straipsnis), kurią 2013 m. rugpjūčio 30 d. pasirašė Jurbarko rajono savivaldybės administracija, būtent Pagrindinis naudos gavėjas įsipareigoja grąžinti bet kokias sumokėtas sumas, viršijančias galutinę sumą, priklausančią perkančiajai organizacijai“ – INVESTICIJŲ IR PLĖTROS MINISTERIJA TERITORINIO BENDRADARBIAVIMO DEPARTAMENTAS. Varšuva, 2018 m. rugpjūčio 14 d. (Vertimas atliktas vertimų biure „AIRV“)

Jei kas nesuprato, „perkančioji organizacija“ – tai ir yra Lenkijos ministerija, kuri pagal Paramos sutartį (Grant Contract) nupirko iš mūsų Administracijos  paslaugą, statant visus šiame projekte numatytus objektus ABEJOSE SIENOS PUSĖSE. Bet ar 2013 metais Administracija turėjo tokią teisę be savivaldybės Tarybos pritarimo suteikti (parduoti) tokią paslaugą užsienio šalies ministerijai?

Tuo labiau, kad 2013 metų Grant Contract yra toks punktas:  

„Tik Gavėjas (Jurbarko rajono savivaldybės administraciją) bus atskaitingas JMA (Lenkijos Respublikos regioninės plėtros ministerija) už Veiksmo įgyvendinimą. […] Netinkamai panaudotos lėšos iš Gavėjo bus susigrąžintos.“ (Grant Contract. Specialiosios sąlygos. 7 straipsnis.)

Dabar apie esmę.

OFICIALI VERSIJA, kuriai savo balsais pritarė gyventojų išrinkti – Jurbarko rajono savivaldybės tarybos nariai.

Demokratija, kaip piliečių valdžios forma, įteisinta Konstitucijoje ir Lietuvos įstatymais. Atstovaujamoji demokratija, suteikia piliečiams teisę išrinkti savo atstovus į savivaldos organus ir perduoti jiems savo teises priimti sprendimus už juos pačius. Todėl tarybos sprendimai, tai viso rajono gyventojų valios išraiška. Ir jei kas nors, priimant tokius sprendimus apgaudinėja ar klaidina tarybos narius, tai tuo pačiu apgaudinėja visus rajono gyventojus. Ir tokiais savo veiksmais griauna konstitucinius Lietuvos pagrindus, tampa grėsme nacionaliniam saugumui.

Tenka išgirsti kaltinimų, kad mano bandymai išsiaiškinti „pradanginto milijono“ aplinkybes, juodina demokratinę santvarką ir savivaldybės Tarybą. Tai melas. Nuo pat pradžios pradėjus nagrinėti faktus, susidariau įspūdį, kad mūsų rajono gyventoji, kaip ir didžioji dauguma rajono savivaldybės tarybos narių nekalti. Aš to niekada neslėpiau. Tokį teiginį galiu įrodyti realiais faktais – oficialiai paskelbtais savivaldybės tarybos sprendimais, kurie pagal Lietuvos įstatymus galioja iki šiol.

            Greitai tai suprasite, kad tai nėra taip sudėtinga, kaip gali pasirodyti.

Buvo tik du rajono savivaldybės tarybos sprendimai dėl partnerystės su rusais šiame tarptautiniame projekte, kuriuos lietuvių kalba nagrinėjo ir priėmė 2012 ir 2013 metais (kaip to ir reikalauja Lietuvos įstatymai). Pagal šiuos priimtus sprendimus jokių finansinių pretenzijų mūsų rajono savivaldybės administracijai nėra ir negali būti.

Todėl kad, partnerystės sutartis neapima kokių nors finansinių įsipareigojimų ar laidavimų ir tai matosi jau pavadinime. Joje nustatomos partnerystės taisyklės – rusams privalomai paklusti mūsų reikalavimams. Mūsų savivaldybės jurisdikcija apima tik mūsų rajono teritoriją Lietuvos Respublikoje. O pagal bendradarbiavimo tarp pasienio regionų taisykles, norint kontroliuoti statybos procesus už šios teritorijos ribų, reikėjo gauti išankstinį rusų sutikimą. Paprastai kalbant, jei pasirašote santuokinę sutartį, tai nereiškia, kad automatiškai pasirašote sutartį su kokiu nors banku. Tai visiškai skirtingos sutartys su skirtingais partneriais.

Todėl kad, pagal Jurbarko rajono savivaldybės 2012-2013 metais patvirtintas Partnerystės sutartis, buvo numatyta galimybė savivaldybės administracijai pravesti derybas dėl Paramos sutarties su Bendrąja valdymo institucija – LR Vidaus reikalų ministerija pasirašymo. Bet net ši teisė negalėjo būti realizuojama be savivaldybės tarybos leidimo.  

            Žvilgterkit į keletą citatų, priimtame 2012 metais tarybos sprendime:

JURBARKO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA SPRENDIMAS DĖL PRITARIMO PARTNERYSTĖS SUTARČIAI. 2012 m. spalio 25 d. Nr. T2-297. Jurbarkas – http://www.infolex.lt/jurbarkas1/Default.aspx?Id=3&DocId=20151
„PARTNERYSTĖS SUTARTIS
Ši sutartis sudaroma tarp: Jurbarko rajono savivaldybės administracijos, Dariaus ir Girėno g. 96, LT-74187, Jurbarkas, Lietuva, atstovaujamos administracijos direktoriaus Petro Vainausko (toliau – Paramos gavėjas), ir Nemano savivaldybės administracijos, Ul. Pobedy 32, 238710, Nemanas, Kaliningrado sritis, Rusija, atstovaujamos savivaldybės administracijos vadovo Sergey Fiodorovic Voskovshcuk (toliau – Partneris 1), (toliau kartu – Šalys) dėl projekto „Nemuno upės ekologinės būklės gerinimas, įrengiant nuotekų surinkimo ir valymo infrastruktūrą Skirsnemunės, Raudonės miesteliuose Jurbarko rajone (Lietuvos respublika) bei Nemano mieste (Rusija)“ remiamo pagal 2007–2013 m. Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės (EKPP) Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programą, kurį 2010 m. gruodžio 8–9 d. patvirtino Programos Jungtinis priežiūros komitetas, Nr. LPR/LSP/010/001 (toliau – Projektas), įgyvendinimo. […]
1 skirsnis – Apibrėžimai
Šioje Partnerystės sutartyje vartojamos tokios sąvokos:
1. Programa – 2007–2013 m. Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programa.
2. Jungtinis priežiūros komitetas (JPK) – pagrindinė Programos sprendimų priėmimo institucija.
3. Bendroji valdymo institucija (BVI) – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.
4. Sutarčių institucija – BVI, kuri pasirašo Paramos sutartį su Projekto Paramos gavėju (S.L.- Jurbarkas).
5. Nacionalinė (-ės) valdžios institucija (-os) (NA) – Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerija, Lenkijos Respublikos Regioninės plėtros ministerija ir Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerija, kartu su ES techninės paramos programų nacionaliniu koordinavimo biuru.
6. Jungtinis techninis sekretoriatas (JTS) – administracinis padalinys įkurtas prie Europos projektų centro (Lenkijos Respublikos Regioninės plėtros ministerijos įsteigta biudžetinė įstaiga) Varšuvoje.
7. Paraiškos forma – dokumentas, pildomas pateikiant Projekto pasiūlymą dėl finansavimo pagal Programą kartu su visais priedais.
8. Projektas – patvirtintoje paraiškos formoje apibrėžtas Projektas, įgyvendinamas pagal Programą ir nurodytas Partnerystės sutartyje.
9. Partneris – paraiškos formoje nurodytas juridinis asmuo, kuris dalyvauja įgyvendinant Projektą.
10. Paramos gavėjas (S.L.- Jurbarkas) – su Bendrąja valdymo institucija Paramos sutartį pasirašiusi įstaiga, kuri Partnerystės sutartyje minimai institucijai prisiima visą teisinę ir finansinę atsakomybę už Projekto įgyvendinimą. Jis gauna finansinę paramą iš BVI ir užtikrina šios paramos valdymą bei galimą paskirstymą, remdamasis su Partneriu sudarytais susitarimais; tik jis yra atsakingas Bendrajai valdymo institucijai ir jai tiesiogiai atsiskaito už veiklos ir finansinius rezultatus.
11. Paramos sutartis – Paramos gavėjo (S.L.- Jurbarkas)  ir Bendrosios valdymo institucijos sudaryta sutartis, kurioje numatytos specialiosios sąlygos ir įsipareigojimas įgyvendinti Projektą už gautą ES paramą
.“

Atkreipsiu dėmesį į sekantį šios sutarties punktą, kuris labai svarbus, norint suprasti problemos esmę:

„Šią Partnerystės sutartį reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisė. Verčiant šią Partnerystės sutartį ir jo priedus, vadovaujamasi tekstu anglų kalba.“ (22 skirsnis)

Taigi turėtų būti visiems aišku, tame tarpe ir buvusiam merui R. Juškai, kodėl niekas neturėjo teisės pasirašyti Paramos sutartį be tarybos pritarimo. Todėl esu priverstas priminti, kad LR Vietos savivaldos  įstatyme tai priskiriama išimtinei savivaldos tarybos kompetencijai:

„sprendimų dėl paskolų ėmimo ir garantijų teikimo už ilgalaikes paskolas priėmimas; šios paskolos naudojamos tik investicijų projektams finansuoti pagal Vyriausybės nustatytą tvarką, laikantis įstatymų nustatytų skolinimosi limitų ir gavus savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) išvadą;“ (16 straipsnis.2.28 )
„Išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija – Konstitucijos ir įstatymų nustatyta kompetencija, kurios negali perimti, kištis į ją, įgyvendinti jokia kita savivaldybės institucija. Savivaldybės taryba negali atsisakyti savo išimtinės kompetencijos ar perduoti ją kitoms savivaldybės institucijoms.“ (3 straipsnis.9)

Tai reiškia, kad negalimi jokie „pilki“ įstatymo interpretavimai ar bandymai teigti, kad jei kartą taryba svarstė, tai to nebereikia ateityje. Taryba neturi jokios teisės, net jei ir pageidautų, atsisakyti jos išimtinei kompetencijai priskirtų funkcijų vykdymo, nes tai vienareikšmiškai draudžia LR Vietos savivaldos įstatymas.

            Be to, esu priverstas priminti:

„Savivaldybės tarybos sprendimai, neviršijantys tarybos kompetencijos, privalomi savivaldybės administracijai, visoms savivaldybės teritorijoje esančioms įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms, gyventojams.
Valstybinio administravimo subjektams draudžiama savivaldybių įgaliojimus ir teises suvaržyti ar apriboti, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.“ LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMAS. 54 straipsnis. 2 ir3)

(Čia sąmoningai cituoju įstatymo redakciją, galiojusią nuo 2012-01-01 ir veikusią sutarties pasirašymo metu, ir tebegaliojančią naujesnėse redakcijose – https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.D0CD0966D67F/TAIS_415107 )

Tikiuosi pastebėjote, kad sprendime dėl Paramos sutarties galėjo būti tarybos priimtas tik „gavus savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) išvadą“. Sprendimų projektuose, kuriuos R. Juška teikė tarybos posėdžiams 2012-2013 metais dėl partnerystės su rusais, tai nebuvo numatoma. Vien ši aplinkybė patvirtina, kad tarybos sprendimas dėl pritarimo Partnerystės sutarčiai negali būti pretekstas, laikyti tarybos pritarimu Paramos (Grant Contract) sutarčiai, kurios niekas rimtai neanalizavo ir tarybos nariai net nematė jos savo akyse, o tuo labiau negalėjo ją perskaityti lietuvių kalba (nes jokio vertimo į lietuvių kalbą ir nebuvo).

Išnagrinėjus visas faktines aplinkybes man susidarė įspūdis, kad Paramos sutartis (Grant Contract) sąmoningai buvo slepiamas nuo gyventojų interesus atstovaujančių tarybos narių, kad išvengti įstatymiškai privalomos svarstymo procedūros savivaldybės taryboje, kuri buvo galima, tik „gavus savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) išvadą“. 2013 metais galutinai tarybos patvirtintoje Partnerystės sutarties pavadinime galime perskaityti: 

Nemuno upės ekologinės būklės gerinimas, įrengiant nuotekų surinkimo ir valymo infrastruktūrą Skirsnemunės, Raudonės miesteliuose Jurbarko rajone (Lietuvos Respublika) bei Nemano mieste (Rusija)“ remiamo pagal 2007–2013 m. Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės (EKPP) Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programą, kurią 2010 m. gruodžio 8-9 d. patvirtino Programos Jungtinis priežiūros komitetas, Nr. LPR/LSP/010/001.

ir joje buvo labai svarbus punktas:

„Šis susitarimas yra neatsiejama partnerystės sutarties dalis. Susitarimas pradeda galioti pasirašius visoms šalims.“ (JURBARKO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA.SPRENDIMAS DĖL PRITARIMO PARTNERYSTĖS SUTARTIES SU NEMANO MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJA PAPILDYMUI. 2013 m. liepos 25 d. Nr. T2-223. – http://www.infolex.lt/jurbarkas1/Default.aspx?Id=3&DocId=20552&KlasId=21 )

Taigi, pagal šį projektą Administracijai buvo pavesta pastatyti du objektus Lietuvos pusėje, tačiau įgyvendintas tik vienas objektas!

Be viso to, kaip paaiškėjo ne taip senai, tarybos nariai svarstę ir balsavę už Partnerystės sutarties papildymą 2013 m. liepos 25 d., nebuvo informuoti apie tai, kad pagal tarptautinių sutarčių sudarymo teisę ji pradeda galioti nuo jos pasirašymo momento ir po to nuo tarybos narių valios niekas nebepriklauso. Tarybos nariai nebuvo informuoti apie tai, kad Partnerystės sutarties papildymas be jų žinios jau pasirašytas prieš 10 dienų t. y. 2013 m. liepos 15 d.

Tai susidaro įspūdis, kad gyventojų rinktus, sąžiningus ir nepaperkamus tarybos narius privertė sudalyvauti imituojamos demokratijos balagane!

Abu Partnerystės sutarties projektų svarstymą kartu su pataisomis į tarybos posėdžio darbotvarkę įtraukė buvęs meras Ričardas Juška, o sprendimų projektus rengė – dabartinis Stalino ir Berijos gynėjas – Arūnas Čepulis.

Po 2013 m. liepos 25 d. buvęs rajono savivaldybės meras Ričardas Juška jokių kitų svarstymų savivaldybės taryboje nei dėl Partnerystės, nei dėl Paramos  sutarčių (Grant Contract) neinicijavo. Visi dokumentai atsidūrė savivaldybės administracijos rankose ir tuo baigėsi oficialus savivaldybės Tarybos vaidmuo  (neprieštaraujantis LR Konstitucijai ar kitiems galiojantiems Lietuvos įstatymams) šiame projekte.

            Išvados.

            Iki dabar mūsų savivaldybė nėra gavusi jokių reikalavimų ar pretenzijų iš LR Vidaus reikalų ministerijos, kuri savivaldybės tarybos svarstomame sprendimo projekte buvo įvardinama, kaip viso projekto Bendroji valdymo institucija (BVI) ir su kuria mūsų savivaldybės administracija buvo įpareigota ir privalėjo derėtis dėl Paramos sutarties.

            – Tai kur čia skola? Kaip čia atsiranda Lenkijos ministerijos reikalavimai? – paklausite Jūs.

            – Ogi niekur. Akivaizdu, kad mūsų savivaldybės taryba NIEKADA ir NIEKAM nesuteikė teisės pasirašyti Paramos sutartį (Grant Contract) su kokia nors Lenkijos ministerija (kuri dabar mums pateikė ikiteisminį reikalavimą) ir ant rajono gyventojų sprando suversti kažkieno prisiimtus šiame projekte finansinius įsipareigojimus.

            Jūs ir patys galite įsitikinti šiais faktais – štai nuorodos į šiuos du tarybos sprendimus, kuriuos svarstė tarybos nariai:

            2012 m. – JURBARKO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA SPRENDIMAS DĖL PRITARIMO PARTNERYSTĖS SUTARČIAI. 2012 m. spalio 25 d. Nr. T2-297 Jurbarkas – http://www.infolex.lt/jurbarkas1/Default.aspx?Id=3&DocId=20151

            2013 m. – JURBARKO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA SPRENDIMAS DĖL PRITARIMO PARTNERYSTĖS SUTARTIES SU NEMANO MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJA PAPILDYMUI. 2013 m. liepos 25 d. Nr. T2-223. Jurbarkas – http://www.infolex.lt/jurbarkas1/Default.aspx?Id=3&DocId=20552&KlasId=21

            Tai iš kur atsirado skola?

(tęsinį galite perskaityti – https://www.slapenas.lt/?p=7881 )

=======================================

NUORODOS TEKSTE:

[1] – LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMAS

1994 m. liepos 7 d. Nr. I-533

Suvestinė redakcija (2009-06-30 – 2009-12-31)

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.D0CD0966D67F/TAIS_347533

LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMAS

1994 m. liepos 7 d. Nr. I-533

Suvestinė redakcija (2013-07-23 – 2013-12-04)

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.D0CD0966D67F/TAIS_454354

[2] – JURBARKO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS VEIKLOS REGLAMENTAS. PATVIRTINTA Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. T2-135

„– Meras yra atskaitingas savivaldybės tarybai ir bendruomenei už savivaldybės veiklą. (144.)

– Savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę sudaro meras. (191)

– Savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių šio Reglamento nustatyta tvarka yra pateikti sprendimų projektai. (198)

– Tarybos priimtus teisės aktus gali sustabdyti, pakeisti ar panaikinti pati taryba. (216.)

– Tarybos sprendimų įgyvendinimą ir įgyvendinimo kontrolę organizuoja meras. (217.)

– Apie savivaldybės tarybos sprendimų įvykdymą savivaldybės administracijos direktorius atsiskaito merui. (222)

– Savivaldybės tarybos sprendimas laikomas įvykdytu, kai yra išspręsti visi jame pateikti klausimai. (223)“

[3]  https://www.prokuraturos.lt/lt/visuomenei/dazniausi-klausimai/ikiteisminio-tyrimo-metu-nustatyta-kad-imone-stambiu-mastu-vykde-kroviniu-pervezimo-veikla-kuriai-reikalinga-licencija.-imone-tokios-licencijos-neturejo.-kokia-gali-buti-taikoma-atsakomybe-imonei/4380

[4] – „Pareigūnų teigimu, dėl mažėjančio telefoninių sukčiavimų skaičiaus nuopelnas tenka ir pačiai visuomenei, žiniasklaidai, policijos ir kitų institucijų bendradarbiavimui. „Žiniasklaidai paskelbus vieną ar kitą telefoninio sukčiavimo atvejį, visuomenė tampa budresnė. Paprastai, paviešinus tokius nusikaltimus, tam tikram laikui stoja ramybė“, – aiškino viršininkas. Jis neatmetė prielaidos, kad paviešinimas veikia dvigubai – visuomenė tampa budresnė, o sukčiai baiminasi rizikuoti. Tačiau ilgainiui budrumas ima mažėti, o sukčiai vėl įsidrąsina. Todėl visiškai nusiraminti, kad telefoniniai sukčiai nuleis rankas ir nesiims visuomenei skaudžios veiklos, vargiai tikėtina.“

http://www.diena.lt/naujienos/kaunas/nusikaltimai-ir-nelaimes/primena-apie-telefoninius-sukcius-jie-prisnusta-bet-neuzmiega-896129

Tai pat žiūrėkite

„PARTIZANO RAUDA“ pagal Leonard Cohen atliekamą dainą „THE PARTISAN“

Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną minint. Kai Jurbarko bardų klubo nariai paragino mane …

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *