Vadovėlinė tiesa.

Kaip teigiama metodinėje medžiagoje „ŠALIES SAUGUMAS IR GYNYBA“ (GENEROLO JONO ŽEMAIČIO LIETUVOS KARO AKADEMIJA. 2016), grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirstomos pagal nacionalinio saugumo sektorius: karinės, politinės, ekonominės, socialinės, ekologinės, informacinės, kibernetinės. Štai kelios citatos:
„Visi išvardyti nacionalinio saugumo sektoriai turi savo veiklos sritį ir savo problemas, tačiau jie neveikia atskirai. Visi sektoriai yra glaudžiai susiję, kaip susijusios grėsmės, kylančios nacionaliniam saugumui, ir problemos, trukdančios jį užtikrinti. Todėl norint pasiekti atskiro sektoriaus saugumo užtikrinimo tikslus, yra būtina numatyti visas vieno saugumo sektoriaus sąsajas su kitais.“ (16 psl.)
„Siekiant kiekybiškai įvertinti grėsmes, stengiamasi nustatyti, kokia yra grėsmės pasireiškimo tikimybė ir kokio dydžio nuostolius grėsmė gali sukelti. Įvertinus grėsmes pagal jų tikimybes ir daromą žalą, galima sudaryti tam tikrą pasaulio, šalies ar atskiros bendruomenės grėsmių suvestinę (grėsmių lauką).“ (19 psl.)
„…nacionalinio saugumo prioritetus nustato žmonės ar jų grupės pagal savo vertybių sistemą arba atsižvelgdami į grėsmių vienoms ar kitoms vertybėms pobūdį. Todėl viena iš svarbiausių nacionalinio saugumo politikos problemų – vertybės ir jų prioritetai asmens, valstybės ir tarptautinio saugumo požiūriu. Kaip teigia daugelis mokslininkų (Arnoldas Wolfersas, Walteris Lippmanas, Amosas Jordanas, Williamas Tayloras), vertybės gali tapti nacionalinio saugumo garantu, bet gali būti ir grėsme nacionalinio saugumo sistemai, nes vertybės gali konsoliduoti visuomenę, skiepyti pagarbą ir pasitikėjimą šalies valdžios institucijomis, stiprinti valstybės politinę sistemą ir gali veikti atvirkščiai. Jų nuomone, valstybė, kurios prioritetais tampa tokios demokratijos vertybės kaip tolerancija, piliečių teisės ir laisvės, yra daug atsparesnės išorinėms ir vidinėms grėsmėms. Todėl nacionalinio saugumo tikslų ir už-davinių įgyvendinimo sėkmė tiesiogiai susijusi su teisingai pasirinktais prioritetais vertybių sistemoje.“ (15 psl.)
Nesenai buvo paviešinta nauja „GRĖSMIŲ NACIONALINIAM SAUGUMUI VERTINIMAS. 2019“ ataskaita, kurią parengė Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos.
Pasižiūrėkim, kokias išvadas iš šios ataskaitos galime padaryti mes, paprasti Lietuvos piliečiai
Tauta, užmiršusi savo istoriją – ją pakartoja.
Teigiama, kad Leninas ir Stalinas „naudingais idiotais“ įvardino kitų šalių politikus, kurie ignoruodami savo piliečių interesus, užmiršę savo tautą, istoriją, ėmėsi atstovauti „Kremliaus vertybes“. Gaila, bet ir šiandien tenka girdėti arba skaityti gana keistas „nuomones“ apie nenuodėmingą Staliną, apie „lietuvių kaltes“ arba apie sovietinės okupacijos „naudą“. Net Lietuvos televizijoje tenka išgirsti, kad tik nedidelei daliai Lietuvos piliečių tebėra svarbi „lietuvybė, lietuviškumas, istoriškumas…“ * (Aš asmeniškai tikiu, kad taip tikrai nėra!) Suprantama, kad kiekvienas turi teisę į savo nuomonės reiškimą. Tik klausimas – kodėl ir kokiu tikslu tokia nuomonė skleidžiama? Gal esam rengiami naujai okupacijai? O gal nori, kad klusniai ir abejingai pasiduotume (nuleidę rankas ir akis), sutiktume rusų tankus su gėlėmis?

„Rusija, siekdama menkinti Lietuvos valstybingumą, plėtoja istorijos politikos projektus: neigia Sovietų Sąjungos įvykdytą Lietuvos okupaciją ir propaguoja teigiamą sovietų įtakos Lietuvos raidai įvaizdį. Į šiuos projektus Rusija ypač stengiasi įtraukti jaunimą. 2018 m. vienas pagrindinių Rusijos istorijos politikos taikinių buvo Lietuvos partizaninis judėjimas, neatitinkantis Rusijos plėtojamų ir Lietuvos valstybingumą menkinančių istorijos naratyvų. Rusija kuria nuolatinį prieš Lietuvą nukreiptą propagandos srautą. Jis ypač suintensyvėja Lietuvai pradedant atsakomuosius veiksmus prieš agresyvią Rusijos užsienio politiką.“ (6 psl. – „GRĖSMIŲ NACIONALINIAM SAUGUMUI VERTINIMAS. 2019“)
Gal, dar visai nesenai „naudingi idiotai“ Ukrainoje, buvo įsitikinę, kad „geruolis Kremlius“ niekada nepradės karo veiksmų Donbase, ir niekada neužims Krymo. Bet ir juos pastatė prieš faktą ir jų nuomonė – nedavė jokios naudos, ginant Tėvynę nuo agresijos.
Man teko skaityti daugybę Lietuvos padalinimo ar sugražinimo į Rusijos glėbį rusiškų scenarijų – rusų mokslininkai ir institutai, žurnalistai ir komentatoriai, įsitikinę, kad po Krymo, Kremlius tiesiog privalo susigražinti Pabaltijo šalis. Skirtingai nuo mūsų „naudingų idiotų“, Kremliaus ideologai mano, kad karas su Vakarais neišvengiamas. **
Susidaro įspūdis, kad „mūsiškiai“, ginantys „Geruolį Kremlių“, visiškai neskaito nei rusiškos, nei lietuviškos spaudos, o gyvena kažkokiose ideologinėse fantazijose. Štai pavyzdys teksto, kuriame dėstomi ketinimai okupuoti mano gimtą Jurbarko kraštą, publikuoti 2016 metais rusiškame portale „Regnum.ru“:
„Šiandien silpnoji Rusijos grandis ne Krymas, o Kaliningrado sritis, kaip anklavas, atskirtas negerais kaimynais. […] Jei NATO grupuotės turės ketinimą inicijuoti blokadą, tai pirmojo smūgio iniciatyva bus rusų pusėje. Nuo to daug kas pasikeis, Lietuvos ir Latvijos uostai bus sunaikinti, NATO laivynas Baltijos jūroje neturės galimybės tenkinti kariuomenės poreikius ir įvesti papildomas pajėgas karinių veiksmų teatre. […] Kažkur netoli Tauragės miesto 22-os armijos korpuso priešakiniai būriai (past.- Rusijos) susijungs su 8-os armijos (past.- Rusijos) šiauriniame Nemuno upės placdarme. Po to sąlytis bus praplėstas nuo Jurbarko iki Šilalės, kas sudarys sąlygas pralaužti blokadą. Amerikiečių 9-oji armija liks už Nemuno upės Suvalkų koridoriuje, neįvykdžiusi užduoties sunaikinti Kaliningrado anklavą ir neturinti galimybės padėti vokiečiams…“ (S.L. – mano neoficialus vertimas)
O štai pora nuorodų apie Kremliaus strategų oficialius planus, paskelbtus Delfi.lt portale:
Rusijos scenarijus 2050-iesiems: Baltijos šalims teks rinktis
Rusijos scenarijus 2050-iesiems: Kremlius prognozuoja neišvengiamą karą su Vakarais
Gal, Lietuvoje ir yra “naudingų idiotų ” ir išdavikų, kurie tikisi, kad jų pastangas Kremlius tinkamai įvertins po naujos okupacijos. Bet jie nesupranta, kad jei kils konfliktas, Kremliui mes visi – tapsime tik „patrankų mėsa“, visiškai nenaudingi, kaip nieko nevertos atliekos. Mes jiems jau mirę – bombos ir kulkos nesirenka, o žudo iš karto – ir „naudingus idiotus“, ir Stalino gynėjus, ir Lietuvis patriotus, ir nekaltus vaikus.
Bijoti nereikia. Tiesiog, reikia nepamiršti, kurioje esi pusėje. Niekada netapsime rusais, kol esame ir būsime lietuviais. Neleiskite save kvailinti, atminkite, kad mūsų Tėvynės likimas priklauso tik nuo Jūsų nuomonės.
Tiesiog, skaitant ataskaitą reikia atsiminti, kad šie ginklai nukreipti į mus. Ir tik nuo mūsų priklauso, kaip mes sutiksime priešą. Jei „naudingų idiotų“ bus daug ir Kremlius nuspręs mus prijungti referendumo būdu kaip ir Krymą – karas neišvengiamas. Bet jei būsim pasirengę pasipriešinimui – mes išsaugosim taiką Lietuvoje. Jei Kremliaus strategai bus įsitikinę, kad čia jų laukia antras Afganistanas, mes išsaugosim taiką Lietuvoje. Bet, tai viskas priklauso nuo Jūsų asmeninės nuomonės. Kaip yra sakoma, nori taikos – ruoškis karui
„Jei pirmame veiksme ant sienos kabo šautuvas…“
Kaip rašė rusų dramaturgijos klasikas Antonas Čechovas: „Jei pirmame veiksme ant sienos kabo šautuvas, tai trečiame veiksme jis turi iššauti.“
Pažiūrėkim kokius „šautuvus“ pakabino rusai „scenoje“ šalia Lietuvos pasienio.
Štai keletas citatų iš ataskaitos apie grėsmes Lietuvos nacionaliniam saugumui, kurias mums privalu prisiminti, kai susidursime su „naudingų idiotų“ nuomonėmis:

„Rusija vysto karines grupuotes visomis strateginėmis kryptimis. Viena prioritetinių – Vakarų strateginė kryptis, kuriai priskiriama Lietuva. Šia kryptimi pastebimi kiekybiniai ir kokybiniai pokyčiai. Vystoma karinė infrastruktūra, kuriami nauji daliniai, o esami perginkluojami nauja ginkluote ir kovos technika, į dalinių kovinio rengimo programas įtraukiama Ukrainoje ir Sirijoje įgyta patirtis. Reguliariai vykdomi didelio masto strateginiai mokymai, kuriuose simuliuojamas karinis konfliktas su NATO.“ (22)
„Rusija stiprina karinę grupuotę Kaliningrado srityje
Lietuvos kariniam saugumui ypač svarbūs procesai, vykstantys Kaliningrado srityje. Srityje dislokuota karinė grupuotė nuosekliai stiprinama: atnaujinama sena ir kuriama nauja karinė infrastruktūra, formuojami nauji kariniai daliniai, tiekiama nauja ginkluotė ir kovos technika, srities sausumos ir jūrų poligonuose vykdomas intensyvus kovinis rengimas.
Jau artimiausioje perspektyvoje Kaliningrado srityje ketinama sukurti dar vieną kovinį vienetą – tankų pulką. Taip pat ketinama naujomis artilerijos sistemomis perginkluoti Kaliningrade dislokuotą artilerijos brigadą. Vietoj šiuo metu brigadoje turimų „Grad“ sistemų ketinama atgabenti didesnio veikimo nuotolio reaktyvines salvių ugnies sistemas „Uragan“.
Taip šūvio nuotolis padidės nuo dabartinių 20 iki 35 kilometrų. Kaliningrade ketinama didinti jūrų aviacijos pajėgumus, atkuriant du aviacijos pulkus – naikintuvų ir jūrų šturmo aviacijos (bombonešių).
Pradėti tiekti modernūs kovos lėktuvai ir sraigtasparniai. 2018 m. buvo gauti penki priešpovandeninės kovos sraigtasparniai Ka-27M ir du daugiafunkciai naikintuvai Su-30SM.
Karinis aktyvumas ypač suintensyvėjo šalia Lietuvos sienos (ties Kudirkos Naumiesčiu) esančiame Dobrovolsko poligone, kuriame treniruojasi Kaliningrade dislokuoto 11-ojo armijos korpuso padaliniai ir Baltijos laivyno jūrų aviacijos orlaiviai. Dažnas Rusijos GP dalinių aktyvumas pasienyje neigiamai veikia Lietuvos saugumo aplinką, didina net ir netyčinių incidentų riziką.
KARINĖS INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS PAVYZDŽIAI:
– Baigtas renovuoti didžiausias Kaliningrado srityje Čkalovsko karinis aerodromas, galintis priimti visų tipų orlaivius, tarp jų ir sunkiuosius bombonešius Tu-22M3.
– Kaliningrado srities vakarinėje dalyje (šalia Prochladnojės gyvenvietės) kuriamas didelis amunicijos arsenalas. Įrengiamos naujo tipo įtvirtintos amunicijos saugyklos.
– Kaliningrado srities vakarinėje dalyje (šalia Aleksejevkos gyvenvietės) vyksta branduolinio ginklo saugyklos atnaujinimo darbai. Baigiama vieno iš trijų pagrindinių požeminių bunkerių renovacija.
– Černiachovske vykdoma „Iskander-M“ kompleksais ginkluotos raketų brigados karinio miestelio plėtra. Pastatytos naujos saugyklos, skirtos nuolat dislokuoti „Iskander-M“ raketų kompleksus, vykdomi kiti statybų darbai.
– Baltijos pakrantėje (Donskojės vietovėje) vykdoma kranto gynybos dalinio karinio miestelio plėtra. Pastatytos naujos saugyklos, skirtos nuolat dislokuoti „Bastion“ ir „Bal“ kranto gynybos kompleksus.
– Į šalia Lietuvos sienos esantį Sovetską yra perdislokuota motošaulių brigada. Šiame mieste yra kuriama papildoma karinė infrastruktūra, skirta brigados padalinių ir kovos technikos nuolatiniam dislokavimui.
Kaliningrado srityje ir Baltarusijoje yra dislokuotos ilgojo nuotolio ginklų sistemos, kurios sukuria atkirtimo ir izoliavimo, vadinamąjį A2 / AD (angl. Anti-Access / Area Denial), efektą ir, kilus krizei ar karui, apsunkintų NATO operacijas Baltijos jūros regione. A2 / AD – karinių priemonių visuma, skirta izoliuoti regioną ir maksimaliai apriboti priešininko pajėgų galimybes patekti į jį bei veiksmus jame kilus krizei ar karui.
PAGRINDINĖS KALININGRADO SRITYJE DISLOKUOTOS IR A2 / AD EFEKTĄ SUKURIANČIOS GINKLŲ SISTEMOS:
– Ilgojo nuotolio oro gynybos sistemos S-400, gebančios naikinti oro taikinius 250 km atstumu. Artimiausioje perspektyvoje ketinama dislokuoti papildomas S-400 sistemas.
– Kranto gynybos sistemos „Bastion-P“ ir „Bal“, gebančios naikinti antvandeninius taikinius nuo 130 km iki daugiau kaip 300 km atstumu.
– Raketų kompleksai „Iskander-M“ gali naudoti tiek konvencinį, tiek branduolinį užtaisą ir geba naikinti antžeminius taikinius 500 km spinduliu. 2018 m. pavasarį šiais kompleksais visiškai perginkluota Černiachovske dislokuota raketų brigada.
– Kovos laivai apginkluoti ilgojo nuotolio sparnuotosiomis raketomis „Kalibr“, gebančiomis naikinti antžeminius taikinius didesniu nei 2 tūkst. km atstumu. Šiuo metu Baltijos laivyne yra du šiomis sistemomis ginkluoti laivai. Trečiąjį „Kalibr“ raketomis ginkluotą laivą ketinama perduoti Baltijos laivynui iki 2018 m. pabaigos.
– Kinetines A2 / AD sistemos priemones papildo nekinetinės priemonės, tokios kaip radioelektroninės kovos sistemos, skirtos trikdyti oponento ryšių ir navigacijos įrangos darbą.” (22-23)
Na, kaip patys manote, ar tai panašu į draugiškus ir kaimyniškus santykius? Tai ko vertos „nuomonės“ apie „geruolį Kremlių“?
Ieškos „naudingų idiotų“ Briuselyje?
Sekanti citata iš jau minėtos grėsmių Lietuvai ataskaitos, neramina, gerokai daugiau nei pasirengimas kariniam įsiveržimui per mūsų sienas. Ši informacija reikalauja iš mūsų politikų ir diplomatų gerokai rimtesnio dėmesio, ginant mūsų šalies interesus Europos Sąjungos lygyje. Bet ar jie pasirengę tokiai sudėtingai kovai?:
„Pastebimas Rusijos užsienio politikos, susijusios su Baltijos šalimis, pokytis. Tikėtina, kad Kremliuje buvo nuspręsta, jog raktas į Baltijos šalis yra ne Vilniuje, Rygoje ar Taline, o Briuselyje arba kitose didžiųjų valstybių sostinėse, todėl didžiausias dėmesys ten ir nukreiptas. Jeigu Rusijai pavyktų normalizuoti santykius su ES, Baltijos šalys arba turėtų švelninti poziciją Rusijos atžvilgiu, arba galėtų būti kaltinamos santykių su Rusija griovimu. (14)“
—
PRIEDAI:
Knyga „Šalies saugumas ir gynyba. Metodinė medžiaga Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų mokytojams“
Ataskaita „GRĖSMIŲ NACIONALINIAM SAUGUMUI VERTINIMAS. 2019“ išleista Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos – https://www.vsd.lt/wp-content/uploads/2019/02/2019-Gresmes-internetui-LT.pdf
*- 2019-01-03 – LRT „Panorama“ Rima Urbonaitė, MRU Politikos mokslų instituto lektorė, politologė: „…sakyti, kad tai visiškai kažkoks paraščių kandidatas, sakyti turbūt negalime, dėl to, kad vienaip arba kitaip jis tam tikrą savo auditoriją arba elektoratą tikrai turi. Akivaizdu, kad ta niša šiokia tokia tai lietuvybei – lietuvybės istoriškumo tam tikrai dimensijai, ji Lietuvoje buvo ir Juozaitis bando ją užpildyti. Ir ta niša turbūt nėra tokia plati, kad tai leistų Arvydui Juozaičiui pagalvoti apie tai, kad jis gali vis dėlto atsidurti po antrojo turo Daukanto aikštės rūmuose…“
** – 2016.10.13 – https://regnum.ru/news/polit/2192060.html „Сегодня у России слабое звено уже не Крым, а Калининградская область, как анклав, отделённый недобрыми соседями. […] Если у группировок НАТО будет инициатива в вопросах блокады, то инициатива первого удара будет на российской стороне. С этого момента многое переменится в положении сторон, порты Литвы и Латвии будут уничтожены, флот НАТО на Балтийском море не сможет обеспечивать войска необходимым и пополнением на театре военных действий.
[…] Где-то в районе г. Таураге передовые отряды дивизий одного из корпусов 22-й армии (Прим.-Россия) соединятся с группами 8-й армии (Прим.-Россия) на плацдармах на северном берегу Нёмана. Затем соприкосновение будет расширено от Юрбаркаса до Шилале, что позволит заявить о снятии блокады. Американская 9-я армия останется за Нёманом в Сувалькийском коридоре, не выполнив свою задачу по уничтожению Калининградского анклава и не имея возможности помочь немцам…“Rusijos scenarijus 2050-iesiems: Baltijos šalims teks rinktis
Rusijos scenarijus 2050-iesiems: Kremlius prognozuoja neišvengiamą karą su Vakarais