Sausio 23 dienos popietę Jurbarko laikraščių portaluose ir „facebook“ socialiniame tinkle pasirodė publikacijos su ganėtinai grėsmingomis antraštėmis: „Savivaldybėje darbuojasi Specialių tyrimų tarnyba” (Mūsų laikas) ir „Savivaldybe krato Specialiųjų tyrimų tarnyba“ (Šviesa). O informacijos apie tai, buvo pateikta ne itin daug ir ta pati, matyt ne man vienam, kelia dviprasmiškas mintis.
Neabejoju, kad pradėtas ir vykdomas tyrimas atskleis gerokai daugiau faktų ir nustatys galimai kaltus asmenis, tačiau nesu tikras, kad tai įvyks pakankamai greitai ir informacija taps žinoma visiems, kas savo balsais nulems Jurbarko rajono savivaldybės būsimos tarybos sudėtį jau po mėnesio, vyksiančiuose rinkimuose į savivaldybes.
Todėl ir savo portale nutariau patalpinti 2019 m. sausio 26 d. NR.11(3865) laikraštyje „Ūkininko patarėjas“ Daivos Bartkienės parašytą straipsnį „STT susidomėjo jurbarkiečių bičiulyste su Rusija“, kuriame galima rasti šiek tiek daugiau informacijos, kuri neabejotinai dar bus tikrinama ir įvertinta kompetentingų teisėsaugos pareigūnų.
„Ūkininko patarėjas“ – 2019 m. sausio 26 d. NR.11(3865) Daiva BARTKIENĖ – ŪP korespondentė
Jurbarko rajono savivaldybėje trečiadienį darbavosi Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentų. Prisistatę ankstyvą rytą jie pareikalavo finansinių prieš penkerius metus užbaigto tarp-tautinio projekto dokumentų. Įgyvendinant šį projektą, Jurbarko rajono savivaldybei vadovavo dabartinis Seimo narys, liberalcentristas Ričardas Juška.
Spėlioja, kas apsivogė
Žinia apie STT pareigūnų apsilankymą iš įprastų kasdienių darbų vėžių išmuštų kiekvieną, todėl pastarosiomis dienomis ne tik Jurbarko rajono savivaldybės administracijos darbuotojai, bet ir rajono gyventojai spėlioja, kas gi iš valdžioje esančių jurbarkiečių apsivogė.
STT nelinkusi komentuoti apsilankymo Jurbarko rajono savivaldybėje tikslų, tačiau šios tarnybos Komunikacijos skyriaus viršininkė Renata Endružytė „Ūkininko patarėją“ informavo, kad STT Kauno valdybos pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo tarnyba naudojant Europos Sąjungos (ES) paramos lėšas.
„Pareigūnai nuvyko į savivaldybę pasiimti jiems reikalingų dokumentų. Nieko daugiau neįvyko ir jokių kratų neatlikome. Manęs paprašyta informacijos šiuo klausimu neviešinti“, – sakė STT Komunikacijos skyriaus viršininkė.
Sudomino vandentvarkos projektas
Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktorė Vida Rekešienė taip pat nekomentuoja situacijos, nes po apklausos pasirašė pasižadėjimą informacijos neskelbti. Daugiausiai apie STT pareigūnus sudominusį projektą žino Jurbarko rajono vicemeras Saulius Lapėnas.
Kadangi vicemeras nebuvo apklaustas STT agentų, jis vienintelis neslepia, kad STT pareigūnus sudomino Jurbarko bendradarbiavimas su Rusijos Federacijos Nemano savivaldybe ir 2010 metais pradėtas įgyvendinti bendras daugiau nei 17 mln. eurų vertės vandentakos projektas. Apie šį projektą, užtraukusį Jurbarko rajono savivaldybei beveik 1 mln. eurų skolą, „Ūkininko patarėjas“ yra rašęs ne kartą.
Struktūriniai ES fondai projektui skyrė 4,5 mln. Eurų paramą. Nors didžioji dalis pinigų – 12,5 mln. eurų – buvo naudojami Nemano miesto nuotekų valymo įrenginiams statyti, atsakomybę už projekto įgyvendinimą ir lėšų panaudojimą prisiėmė Jurbarko rajono savivaldybė.
Jurbarkas už 4,5 mln. eurų buvo numatęs pastatyti Skirsnemunės, Raudonės ir Veliuonos miestelių nuotekų valymo įrenginius, tačiau, pradėjus įgyvendinti projektą, paaiškėjo, kad visi pinigai bus skirti tik Skirsnemunei.
Projektas nuo pat pradžių strigo. Po rinkimų pasikeitus rajono vadovams, paaiškėjo, kad liko nesumokėta 700 tūkst. eurų skola rangovams, o netrukus Lenkijos finansų ministerija pareikalavo grąžinti beveik milijoną eurų, nes pinigus neteisėtai panaudojo Rusijos Federacija.
Reikalavimas buvo nukreiptas Jurbarkui, prisiėmusiam atsakomybę už projekto finansavimą.
Skolos iki šiol neatgavo
Daugiau nei metus Jurbarko rajono savivaldybė atsimušinėjo Nemano valdžios pažadais milijoną grąžinti, tačiau problemos pradėtos spręsti tik prieš porą mėnesių. Spalį ir lapkritį Rusijos Federacija pervedė Jurbarkui beveik 400 tūkst. eurų, tad skola Europos Komisijai sumažėjo iki 566 tūkst. eurų.
Sausio viduryje interneto portalas „Naujasis Kaliningradas“ pranešė, kad „Nemano nuotekų įrenginių „klaidos ataskaitose“ srities biudžetui kainavo 80 mln. rublių“. Taip visuomeninės-politinės tarybos posėdyje pareiškė gubernatorius Antonas Alichanovas, apkaltinęs buvusius Nemano miesto vadovus neišlaikius finansavimo apimčių ir panaudojus pinigus kažkokiems kitiems tikslams.
Iki šios savaitės Rusijos skolos Jurbarkas dar nebuvo atgavęs. Vicemeras S. Lapėnas įsitikinęs, kad buvę rajono vadovai – dabartinis Seimo narys liberalcentristas R. Juška ir buvę savivaldybės administracijos vadovai Petras Vainauskas ir Donatas Jackis – neteisėtai prisiėmė atsakomybę už Nemano savivaldybei skirtą 12,5 mln. eurų. Tai jis pareiškė spalio mėnesį Seime surengtoje spaudos konferencijoje.
Spjovė į gyventojus ir tarybą
„Aš neatsimenu atvejo, kad kada nors ir kokia nors savivaldybė Lietuvoje būtų laidavusi (teikusi garantijas) už 12,7 mln. eurų vertės objekto statybą Rusijos teritorijoje užsienio valstybės ministerijai (Lenkijoje). Bet kuriam, skaičiusiam „buvusiųjų“ 2013 metais pasirašytą Grant Contract sutartį, iš karto tampa aišku, kad tai – paslaptinga ir unikali situacija. Tačiau didžiausia blogybė ir grėsmė kilo dėl to, kad jie veikė apeidami savivaldybės tarybą! Tokį šiurkštų demokratinės institucijos ir gyventojų interesų ignoravimą sunku net įsivaizduoti, o tuo labiau rasti normalų tokių veiksmų paaiškinimą“, – viešai teigia vicemeras S. Lapėnas.
Gali būti, kad spaudos konferencija Seime ir prišaukė į Jurbarką STT agentus. Blogai, kad tai daroma prieš pat savivaldos rinkimus, kurie verčia gyventojus spėlioti, kuris iš dabartinių rajono vadovų apsivogė. Tačiau tiesa, kaip giliai ji bebūtų nugulusi į archyvus, visada anksčiau ar vėliau kaip yla iš maišo išlenda.“
Neabejotinai prie šios temos dar sugrįšiu ir gerokai platesniame kontekste…