Sauliaus Lapėno tinklaraštis Sauliaus Lapėno straipsniai ir pozicija.
„Nuo 2019 m. sausio 1 d. savivaldybė privalės surasti mažiausiai 400 tūkst. eurų
socialines paslaugas teikiantiems darbuotojams, pedagogams, medikams,
tarnautojams ir savivaldybės pavaldžių įstaigų darbuotojams,
kaip to reikalauja LR Seimo priimti įstatymai.“
Ketvirtadienį, 2018-11-15 įvyko neeilinis Jurbarko rajono savivaldybės tarybos posėdis dėl Ūkininkų sąjungos 2018-11-07 patvirtintos 76 parašais rezoliucijos (su jos tekstu galite ir patys perskaityti šio straipsnio pabaigoje). Reikalavimų išdėstytų rezoliucijoje esmė glūdi pageidavime – gauti mokesčio už žemės naudmenas lengvatą, kad mokesčio suma nebūtų didesnė nei 2017 metais ir 25 proc. nuo surenkamo mokesčio sunos skirti kelių ir melioracijos įrenginių remontui ir priežiūrai.
Į paskubomis surengto neeilinio Jurbarko rajono savivaldybės tarybos narius kreipiausi šiais žodžiais:
„Šioje salėje nėra nė vieno, kuris nenorėtų pagelbėti didžiajai daliai smulkiųjų ūkininkų, to paties siekiau ir siekiu aš pats asmeniškai. Džiaugiuosi, kad Žemės ūkio rūmų atstovė laiku sustabdė ir privertė tarybos narius peržiūrėti anksčiau priimtu sprendimu lengvatą suteikti ne tik tik PVM mokėtojams t. y. stambiausiems. Na o kadangi tų stambiųjų priskaičiuojam ne tiek daug, o smulkių ūkininkų daugiau kaip 2300, tai natūralu, kad lengvata turėjo sumažėti ir vietoje 50-ies procentų, liko 15 proc. Juk rajono savivaldybės biudžeto išgalės savo pajamų sąskaita sumažinti mokestį nėra beribės…
Mano pasiūlymas tarybos nariams labai paprastas – atidėkim lengvatos dydžio svarstymą iki kitų metų vasario mėnesio. Pasvarstykit patys, juk šiandien nėra itin didelės prasmės skubinti tokio svarbaus apsisprendimo priėmimą, nes kiek procentų priimsim ar nepriimsim, iki lapkričio mėn. 15 d. priskaičiuotą žemės mokestį, prievolė sumokėti išliks bet kuriuo atveju.
Gali mums patikti ar ne, bet tenka pripažinti faktą, kad kokią lengvatą benustatytume, ji realiai galės būti realizuojama tik 2019 metais. O jei dar tiksliau, tai tik 2019 metų pabaigoje, kai sueis laikas sumokėti mokesčius iki 2019 metų lapkričio mėn. 15 d.
Tai ar ne išmintingiau būtų, gruodžio mėnesio pabaigoje sulaukti LR Seimo patvirtintų ir savivaldybių biudžeto formavimui būtinų ir pagal įstatymą numatytų rodiklių, per 2019 metų sausio mėnesį sudėlioti planuojamas pajamas ir išlaidas, ir tarybos posėdyje vasario mėnesio pabaigoje apsispręsti dėl realių galimybių ir suteikti tokią lengvatą pažeidžiamiausiems žemės mokesčio mokėtojams?
Mieli žemdirbiai, jūs kaip ir bet kuris verslininkas, juk nesiimat gyventi būsimo pelno sąskaita, tai ar moralu prievartauti savivaldybės tarybos narius suteikti lengvatą jums, neįvertinus viso biudžeto galimybių ir nenumačius lėšų nuo sausio 1 d.:
– pagal Seimo priimtų įstatymų nuostatas padidinti atlyginimus socialines paslaugas teikiantiems darbuotojams, pedagogams, medikams, tarnautojams ir savivaldybės pavaldžių įstaigų darbuotojams;
– nėra aiškumo iš kokių lėšų reikės prisidėti ne tik Tauragės regiono plėtros tarybos ir mūsų savivaldybei numatytus ir pradėtus vykdyti projektus;
– nėra aiškumo ar neteks susimokėti už 2013 metais be svarstymo ir savivaldybės tarybos pritarimo pasirašytos Grant Contract finansavimo sutarties pasekmėje 1,7 mln. eurų sumokėjimo pagal Lenkijos ministerijos ikiteisminį reikalavimą?
– o apie autobusų stoties statybos finansavimą iš biudžeto net nepradėsiu kalbėti…
Taigi, mano pasiūlymas labai paprastas – atidėkim mokesčio už žemę lengvatos dydžio svarstymą iki kitų metų vasario mėnesio, nes sena lietuvių tautos patarlė sako – skubos naudą, velniai gaudo. Prašau balsuoti už šį pasiūlymą – atidėti lengvatos svarstymą iki 2019 metų vasario mėnesio tarybos posėdžio“.
Tarybos narius, kviečiau ypač elgtis atsakingai ir nesudaryti prielaidų savivaldą paversti prasidedančios rinkiminės kampanijos dalyvių ambicijų įkaite ir įrankiu momentinei naudai gauti, visų be išimties mokesčių mokėtojų sąskaita.
Lieku įsitikinęs, kad negalima elgtis pagal principą – „po mūsų, nors ir tvanas“.
_______________________________________
Ūkininkų susirinkimo rezoliucijoje patvirtintoje 76 parašais išdėstyti reikalavimai, po audringų ir emocingų debatų 2018 lapkričio mėn. 7 dieną, buvo įteikti Jurbarko rajono savivaldybės merui Ūkininkų suorganizuoto renginio pabaigoje.
Mano išsakyti argumentai Ūkininkų sąjungos renginyje (2018-11-07) buvo išklausyti ir nebuvo paneigti kokiais nors neginčijamais faktais. Matydamas sunkiai suvokiamą ir keistą skubotumą bei didžiosios dalies tarybos narių nusiteikimą kuo greičiau patenkinti Ūkininkų sąjungos reikalavimus, jau po savaitės surengtame neeiliniame Jurbarko rajono savivaldybės tarybos posėdyje:
– nebemačiau prasmės įrodinėti, kad rezoliucijoje yra bene vienintelis abejonių nesukeliantis ir teisingas teiginys: „Jurbarko rajono savivaldybės taryba 2017 metais neatsižvelgė į Jurbarko rajono ūkininkų sąjungos nuogąstavimus, kad žemės mokesčio vertė kils 2-3 kartus“, nes savivaldybės tarybos nariais rėmėsi ne emociniais „nuogąstavimais“, o Lietuvos valstybės registrų centro atsiųstu oficialiu dokumentu, kuris buvo patvirtintas atsakingo asmens parašu ir antspaudu.
-nebuvo jokios prasmės ginčytis dėl oficialių žemės pirkimo ir pardavimo sandorių (kuriuose savivaldybės dalyvavimas itin retai, palyginus su kitais rinkos dalyviais) lėmė realios rinkos kainų nustatymą, kurių beje siekė ir pati ūkininkų sąjunga, nes stengėsi ir pažaboti valstybinę žemę pernuomojančius „spekuliantus“. Tai be jokios abejonės mažintų šešėlinės ekonomikos įtaką mūsų valstybės ekonomikai ir ypač finansams.
– nebekartojau, kad reali žemės rinkos kaina gyvybiškai būtina ir patiems ūkininkams, norintiems panaudoti jos vertę kaip užstatą bankui, imant paskolą. Nes kol nenusistovės pasiūlos ir paklausos balansas, tol bankai į tai žvelgia ir vertina įtariai.
– neakcentavau ir akivaizdaus prieštaravimo tarp noro gauti kuo didesnes įvairaus tipo išmokas ir lengvatas, mokant mažesnius mokesčius ir ne kartą girdėtus teiginius skirtus savivaldybės vadovams – „neeikvoti tuščiai lėšų mokykloms, bibliotekoms, sveikatos įstaigoms kaimo vietovėse, nes jas vis tiek teks uždaryti“…
Esu įsitikinęs, daugelis tarybos narių suvokė, kad neeiliniam posėdžiui teikiamame sprendimo projekte numatomos 50 proc. lengvatos pritaikymas neabejotinai turės neigiamą įtaką 2019 savivaldybės biudžetui, nes iš apie pusę gautinų žemės mokesčio 722 tūkst. eurų, atėmus 2018 metais planuotus gauti biudžete 350 tūkst. eurų, 372 tūkst. eurų gautinų (paskaičiuotų) viršplaninių pajamų 2018 metais, pusė būtų sugrąžinamos žemdirbiams, t.y. minusuojamos iš 2019 metų savivaldybės biudžeto. O tai reiškia, kad savivaldybės tarybos nariai patys savo sprendimu, suformuos apie 136 tūkst. eurų „skylę“, kurią nežinia kuo bus galima užlopyti.
Įvertinant daugiametę Finansų ministerijos praktiką, formuojant savivaldybės biudžeto rodiklius, 50 proc. lengvata 2018 ir 2019 metais sumažinanti žemės mokestį žemdirbiams, turės didelę neigiamą įtaką 2020 m. savivaldybės biudžeto finansiniams rodikliams, nes žemės mokesčio normatyvą Finansų ministerija 2020 metams planuos pagal 2018 metais realiai (kaip paskaičiavimai rodo ir tikėtina g.b. 722 tūkst. eurų) sumokėtą žemės mokestį į rajono savivaldybės biudžetą.
Taigi, tikėtis „stebuklingo“ mokesčio tarifo, kad „mokama žemės mokesčio suma nebūtų ženkliai didesnė nei 2017 metais“ ir tuo labiau 2018 metais tikėtinai būsiančių įplaukų – nerealu, kaip ir vargu ar galima būtų tikėtis 2019-iems metams pakeisti patį mokesčio tarifą, kuris jau kartą buvo nustatytas 2017 metais.
Galų gale, net ir priėmus 50 proc. lengvatos taikymui parengtą sprendimo projektą, liktų iš esmės nepatenkintos Jurbarko rajono ūkininkų sąjungos 2018-11-07 rezoliucijos 1 ir 2 punktuose išdėstyti reikalavimai. Pirmojo punkto reikalavimo „atstatyti 2018 metų mokesčio sumą, kad būtų ne didesnė nei 2017 metais“ neįmanoma patenkinti, nes tai prieštarautų 2017 m. gruodžio 12 d. priimtam Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymui. Šį įstatymą priėmė LR Seimas ir ne savivaldybės galioms jį pakeisti.
Žinant, kad rajono savivaldybės biudžeto Švietimui tenkanti dalis beveik 52 proc. (6,2 mln. eurų ) tenkina kaimiškųjų mokyklų poreikius, o Socialinei rūpybai tenkanti dalis beveik 75 proc. (0,9 mln. eurų ) tenkina kaimiškųjų seniūnijose esančių socialiai remtinų piliečių poreikius, vargu ar yra moralu siekti dar ir išskirtinio 25 proc. finansavimo nuo surenkamo žemės mokesčio rajoninių kelių ir melioracijos įrenginių remontui bei priežiūrai.
Galima abejoti nuomonėmis apie nuomones, bet siūlau gerai visiems pagalvoti, matant konkrečius skaičius ir sumas, kurias pateikė žemės ūkio skyriaus specialistai, ar bent jau įvertinti bendrą įvairių išmokų bendrą sumą siekiančią daugiau kaip 10 mln. eurų vien per 2017 metus. Juk ne mažesnės išmokos bus ir per šiuos metus.
Beje galite visi, kas pageidaujate pasižiūrėti kokio dydžio išmokos išmokėtos 2016 ir 2017 metais konkrečiam fiziniam arba juridiniam asmeniui Nacionalinės mokėjimų agentūros portale, galite tai padaryti patys, suaktyvinę šią:
ES lėšomis finansuojamos žemės ūkio ir kaimo plėtros priemonės nuorodą
ir šią:
Nacionalinėmis lėšomis finansuojamos priemonės nuorodą
Nacionalinės mokėjimų agentūros portale ir įvedus atitinkamus metus, Jurbarko rajoną ir konkretaus fizinio asmens vardą arba juridinio asmens pavadinimą, galima sužinoti tiesioginių išmokų sumą išmokėtą per užklausoje nurodytus metus.
P.S.: DAR KELI PASTEBĖJIMAI:
Jurbarkas labiausiai Lietuvoje nukentėjo nuo stichinių nelaimių?
Mane glumino šis emocingas teiginys, pastoviai kartojamas Ūkininkų sąjungos pirmininko buvusiuose Jurbarko rajono savivaldybės tarybos posėdžiuose ir Ūkininkų sąjungos renginyje, todėl bandžiau rasti kokį nors objektyvų šaltinį, kuris tai patvirtintų kaip realiai buvusius faktus arba paneigtų. Deja, mano pastangos buvo bevaisės, net kai pagalbos paprašiau žemės ūkio skyriaus specialistų. Jie nerado jokių oficialių statistinių patvirtinimų, kad Jurbarko žemdirbiai nukentėjo labiausiai.
Tačiau kiti oficialių duomenų registrai ir Nacionalinė mokėjimų agentūros šaltiniai liudijo:
– dėl 2017 metais dėl užlietų pasėlių ir naudmenų iš beveik 2400 ūkininkaujančių Jurbarko rajone, kreipėsi kreipėsi tik 135 asmenys…
– dėl 2018 metų sausros, paskelbus ekstremalią situaciją, į Jurbarko rajono savivaldybę atėjęs buvo vienas asmuo ir dar vienas paskambino telefonu…
– bankrutavusių ūkių nėra užfiksuota, nors pavasarį tikėtinas pašarų trūkumas…
– už 2017 metus tiesioginių išmokų Jurbarko krašto ūkininkams išmokėta daugiau, kaip už 10 mln. eurų…
– už 2018 metus tiesioginių išmokų Jurbarko krašto ūkininkams jau išmokėta apie 70 proc. ir didžioji likusi dalis bus išmokėta iki metų pabaigos…
Norom ne norom susidaro įspūdis, kad ūkininkai tikisi lengviau išsireikalauti iš savivaldybės biudžeto, nei pagrįsti realius nuostolius Nacionalinei mokėjimo agentūrai?
KOKIOS BUS PASEKMĖS, GREITAI PAMATYSIM, NES DAR ŠIOS KADENCIJOS TARYBA PRIVALĖS PATVIRTINTI RAJONO SAVIVALDYBĖS BIUDŽETĄ 2019-iems METAMS.
==========================================================
Jurbarko Ūkininkų sąjungos rezoliucija:
