Sauliaus Lapėno tinklaraštis Sauliaus Lapėno straipsniai ir pozicija.
Laikraštyje „Šviesa“ 2018-05-19 d. publikuotame straipsnyje „Šiukšlių tvarkytojams savivaldybė pralaimėjo“ pastebiu visą eilę savaip interpretuojamų faktų ir net bandymų nepelnytai versti kaltę tik ant Jurbarko rajono savivaldybės administracijos, nutylint visą eilę kitų reikšmingų faktų ir aplinkybių.
Pradėti galima būtų net ir nuo to, ar Tauragės regioninis atliekų tvarkymo centras (Toliau TRAC) iš viso galėjo pareikšti ieškinį savivaldybės administracijai dėl galimai neteisingų veiksmų, o Kauno apygardos teismas priimti tai svarstyti, jei ginčijami veiksmai padaryti net ne administracijos, o savivaldybės tarybos – kuriai įstatymai suteikia išskirtinę teisę, nustatinėti atliekų surinkimo ir tvarkymo tarifus. Bet apie tai pakalbėsime vėliau.
O bandymai parodyti Liberalų sąjūdžio frakcijos narius, kaip kovotojus už gyventojų interesus, gali įtikinti tik nieko apie šią istoriją negirdėjusius, nežinančius ar primiršusius šios istorijos pradžią, kuri nuo 2009 metų tęsiasi iki šių dienų.
Taigi 2009 metų kovo 26 d. Jurbarko rajono savivaldybės tarybos sprendimu buvo patvirtinta Koncesijos sutartis su Tauragės regioniniu atliekų tvarkymo centru (toliau TRATC). Viskas būtų lyg ir ne taip blogai, tačiau po mėnesio, sekančiame tarybos posėdyje, tuometinis Jurbarko rajono meras Ričardas Jušką pasiūlo į šią sutartį įtraukti labai jau keistą 72 punktą, kuris ir tapo kertiniu argumentu Kauno administracijos teismui savo nutartyje, priteisti iš Jurbarko rajono savivaldybės mokesčių mokėtojų pinigų, TRATC-ui papildomai sumokėti 94 tūkst. eurų už tariamai-galimai TRATC patirtus kaštus, tvarkant atliekas. Šiame 72-ame punkte rašoma: „Jeigu Savivaldybės taryba, nenurodydama pagrįstų motyvų, neatsižvelgs į ekonomiškai pagrįstus Koncesininko Vietinės rinkliavos dydžio skaičiavimus ir vienašališkai nustatys Vietinės rinkliavos dydį, nepadengiantį visų atliekų surinkimo ir tvarkymo kaštų, šių kaštų skirtumas bus dengiamas iš savivaldybės biudžeto lėšų“. Ką reiškia sąvoka „ekonomiškai pagrįsti skaičiavimai“ šioje sutartyje liko neapibrėžta, nors net Kauno apygardos teismui paprašius tokius skaičiavimus pateikti, net TRATC-o vadovai, raštu prisipažino neturintys galimybių tai padaryti (kodėl – rasite perskaitę papildomą informaciją apie galimus argumentus apeliavimui ir veiklos audito išvadas šio straipsnio pabaigoje).
Kaip buvo galima siūlyti tokią itin iškreipiančią pareigų ir teisių balansą tarp sutartį pasirašančių pusių, palieku tai siūliusių ir dariusių sąžinei, bet net ir šiame tekste yra kelios svarbios aplinkybės, kurias akivaizdžiai ignoravo Kauno apygardos teismas. O būtent tai, kad panašios pretenzijos galimos tik tada „Jeigu Savivaldybės taryba, nenurodydama pagrįstų motyvų, neatsižvelgs į ekonomiškai pagrįstus Koncesininko Vietinės rinkliavos dydžio skaičiavimus …“.
Atsakingai pareiškiu, kad Jurbarko rajono savivaldybė įvairių svarstymų metu ir ne vieną kartą nurodė pagrįstus motyvus, kad Koncesininkas nepateikė ekonomiškai pagrįstų skaičiavimų, ne tik šiuo atveju bet ir visais kitais atvejais, kai TRATC kreipdavosi dėl tarifų didinimo. Bent jau nuo 2015-ų metų tai buvo daroma pastoviai ir ne vieną kartą tiek mano viešuose pasisakymuose komitetuose ir tarybos posėdžiuose, tiek mano 2016-12-18 straipsnyje – atvirame laiške „Dvinarė apgavystė“ Lietuvos Respublikos prezidentūrai, Generalinei prokuratūrai, Vyriausybei ir Aplinkos ministerijai (http://www.slapenas.lt/?p=6592 ), tai beje galima perskaityti ir laikraštyje paminėtose veiklos audito išvadose. Apie visa tai galite rasti eilėje straipsnių mano portale „TRATC’o kontrolė turi būti sugrąžinta į savivaldybių rankas“ (http://www.slapenas.lt/?page_id=6194 ).
Manau, kad Kauno administracinis teismas neįvertino į visios eilės argumentų, kuriuos esu išvardinęs ne tik savo viešuose pasisakymuose (mano straipsnis „TRATC nusitaikė į Jurbarkiečių pinigus – negalima tam pritarti!” beje buvo publikuotas laikraštyje „Šviesa“ 2016-06-29 Nr. 49) ir kodėl Jurbarko savivaldybės administracija nepasinaudojo teise apskųsti šį nuosprendį galiu tik spėlioti, nežinodamas tikrųjų, tokį apsisprendimą lėmusių priežasčių.
Gal tai lėmė koks nors susitarimas tarp keturių Tauragės apskrities savivaldybių atstovų TRATC valdyboje, „solidariai“ mažinti dėl neūkiškumo atsiradusius TRATC nuostolius? Gal visoms keturioms savivaldybėms-dalininkėms pristigo ryžto reorganizuoti šią įmonę iš UAB į Viešąją įstaigą ir tokiu būdu išvengti bankroto procedūros, neužtikrinus įstatymo reikalaujamo minimalaus nuosavo kapitalo normatyvo? To nežinau ir nenoriu toliau spėlioti, tačiau Jurbarko rajono savivaldybės administracija bent jau dėjo pastangas tai padaryti, skirtingai nei opoziciją Jurbarko rajono savivaldybės taryboje atstovaujantys ir liberalais save laikantys – liberalsąjūdiečiai.
Faktų apie laikraštyje „Šviesa“ publikuotus balsavimo rezultatus patikslinimas
Laikraštyje „Šviesa“ 2018-05-19 publikuoti liberalsąjūdiečių frakcijos narių balsai „Prieš“ ir „Susilaikė“, akivaizdžiai rodo akivaizdų jų norą beatodairiškai didinti tarifą iki 80 eurų be PVM, taip ir negavus iš TRATC-o jokių „ekonomiškai pagrįstų skaičiavimų“! Tai tampa akivaizdu, kai perskaitai 2016 m. liepos 12 d. priimto sprendimo Nr. T2-222 punktus už kuriuos ir buvo balsuojama:
„1. Patvirtinti vienos tonos komunalinių atliekų sutvarkymo kainą – 64,87 eurai su PVM.
- Nustatyti, kad šis sprendimas galioja iki 2016 m. gruodžio 31 d.“
Akivaizdu, kad ne liberalsąjūdiečių balsai „Prieš“ ar „Susilaikau“, o būtent tarybos nariai, balsavę „už“ pasisakė už 45 proc. mažesnį tarifą šios rinkliavos mokesčio mokėtojams! Kodėl jie taip elgiasi, atsakymo siūlau ieškoti mano dar 2015-11-06 publikuotame straipsnyje: „Buvęs meras Ričardas Juška reikalauja, kad jurbarkiečiai susimokėtų už jo klaidas“.
Lieku įsitikinęs, kad su daugiau patyrusių advokatų pagalba tikrai galima būtų ginčytis ir laimėti kovą prieš TRATC-o bandymus gauti mokesčių mokėtojų pinigus už ekonomiškai nepagrįstas išlaidas, nes priešingu atveju savivaldybė vieną dieną gali sulaukti sąskaitų su reikalavimu apmokėti, kad ir skraidymą lėktuvu ar konteinerių plukdymą į Klaipėdos atliekų deginimo įmonę, nes pripažinus Kauno apygardos teismo sprendimą, šios sąskaitos gali būti traktuojamos, kaip ekonomiškai pagrįstos sąnaudos?
Bent jau man akivaizdu, kad neskundžiat Kauno apygardos teismo sprendimo – pralaimėjo gyventojai ir kiti šios rinkliavos mokesčio mokėtojai!
Nuleisti rankas ir pasiduoti nesiruošiu, nes jau 2019 metais balandžio mėnesį baigiasi Koncesijos sutarties galiojimas ir kiek žinau, TRATC jau pradeda ieškoti galimybių ją pratęsti. Todėl viską darysiu, kad panašių formuluočių kaip dabartiniame 72 p., naujoje sutartyje neliktų, o ir savivaldybės santykiai su TRATC-u įgautų visiškai kitokį pobūdį, net jei tektų svarstyti galimybę rinktis kitą atliekų surinkimo ar tvarkytojo paslaugų teikėją. Beje kitose analogiškose įmonėse, teikiančiose atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugas, tai kainuoja pigiau, tvarkos apskaitoje daugiau o ir dirbama be nuostolių.
=====================
Pateikiu papildoma informaciją apie mano formuluotus ir Kauno apygardos teismui teiktus, bet šio teismo neįvertintus argumentus, kurie galėjo būti panaudoti Jurbarko savivaldybės mokesčių mokėtojų interesų gynimui ir apeliavimui.
Kiekvienam perskaičiusiam, turėtų tapti aišku, kad argumentų skųsti tokį Kauno apygardos teismo sprendimą būta pakankamai daug. Pradėti galima būtų net ir nuo to, ar Tauragės regioninis atliekų tvarkymo centras (Toliau TRAC) iš viso galėjo pareikšti ieškinį savivaldybės administracijai dėl galimai neteisingų veiksmų, o Kauno apygardos teismas priimti tai svarstyti, jei ginčijami veiksmai padaryti net ne administracijos, o savivaldybės tarybos – kuriai Vietos savivaldos įstatymas suteikia išskirtinę teisę, nustatinėti atliekų surinkimo ir tvarkymo tarifus. Kodėl šią išskirtinę funkciją teismas prisiskyrė sau, matyt būtų ganėtinai ilgas bylinėjimasis, galintis nuvesti net į Konstitucinį teismą.
Todėl čia pacituosiu tik į keturis esminius teiginius, kuriuos asmeniškai siūliau naudoti, ginant savivaldybės gyventojų ir mokesčių mokėtojų interesus Kauno apygardos teisme:
„Gerbiamas teisme,
1. Jurbarko rajono savivaldybės tarybai 2009 m. balandžio 30 d. Nr. T2-117 pakeitus Koncesijos sutarties su UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centru dėl Jurbarko rajono savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos operatoriaus funkcijų vykdymo projektą (toliau – Sutarties projektas), kuriam Jurbarko rajono savivaldybės taryba pritarė 2009 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. T2-101 „Dėl pritarimo sudaryti koncesijos sutartį su UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centru“, buvo papildyta šiuo 72 punktu:
,,72. Jeigu Savivaldybės taryba, nenurodydama pagrįstų motyvų, neatsižvelgs į ekonomiškai pagrįstus Koncesininko Vietinės rinkliavos dydžio skaičiavimus ir vienašališkai nustatys Vietinės rinkliavos dydį, nepadengiantį visų atliekų surinkimo ir tvarkymo kaštų, šių kaštų skirtumas bus dengiamas iš savivaldybės biudžeto lėšų.“
Atkreipiame dėmesį į tai, kad analogiškas reikalavimas pateikti ekonomiškai pagrįstus Koncesininko Vietinės rinkliavos dydžio skaičiavimus, galioja ir UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centrui:
„14. Koncesininkas – UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras, kuriam suteikiančioji institucija (savivaldybė) suteikia leidimą būti Koncesininku – savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos operatoriumi, t.y. organizuoti teikti savivaldybės teritorijoje viešąsias komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, numatytas šioje sutartyje, organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, atitinkančią galiojančius aplinkosauginius reikalavimus, užtikrinti jos funkcionavimą, vystyti bei plėtoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros objektus savivaldybėje ta apimtimi ir tvarka, kaip numatyta šioje sutartyje.“
„44. Šalys susitaria, kad regiono savivaldybių Vietinės rinkliavos dydis bus apskaičiuotas naudojant vienodą metodiką ir patvirtintas Savivaldybės taryboje, kuri kartą per metus Koncesininko siūlymu, atsižvelgiant į ekonomiškai pagrįstus Vietinės rinkliavos dydžio skaičiavimus Vietinės rinkliavos dydį galės keisti.“
„53. Koncesininkas vykdo regioninės atliekų tvarkymo sistemos stebėseną, tvarko susidarančių atliekų srautų apskaitą, rengia ataskaitas, vykdo atliekų surinkėjų priežiūrą ir kontrolę.“
„XI. KONCESININKO ĮSIPAREIGOJIMAI
- Pagal šią sutartį organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą visiems atliekų turėtojams, išskyrus Leidimus turinčias įmones, kurios Leidime nustatyta tvarka pačios tvarko savo komunalines atliekas ar pagal sutartį perduoda jas atliekų tvarkytojui.
- Vykdyti Jurbarko rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos operatoriaus funkcijas.
- Organizuoti ir vykdyti Jurbarko rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros kūrimą ir tolimesnį jos vystymą.
- Organizuoti Vietinės rinkliavos rinkimą iš savivaldybės teritorijoje esančių atliekų turėtojų.
- Pasibaigus ar nutrūkus sutarties terminui, grąžinti Savivaldybei visus komunalinių atliekų tvarkymo sistemos objektus, kurie pagal šią sutartį buvo perduoti.
- Vykdyti rajono Savivaldybės tarybos sprendimus, kurie yra priimti vykdyti Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus reikalavimus tvarkant atliekas.
- Vykdyti kitus šioje sutartyje numatytus Koncesininko įsipareigojimus.“
Deja didžioji dalis Koncesininko įsipareigojimų buvo vykdomi atsainiai ir neatsakingai, todėl nuo TRATC sukūrimo pradžios buvo pakeisti net keturi vadovai, tačiau tai nepadėjo pasiekti efektyvios, kokybiškos ir pelningos šios įmonės veiklos rezultatų, kai kitos analogiškos įmonės ir už mažesnę kainą, sugeba tenkinti viešą interesą bei atliekų surinkimo ir sutvarkymo poreikius.
2. 2013 m. liepos 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 711 „Dėl vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos patvirtinimo“ „ Į Metodiką atsižvelgia savivaldybės, nustatydamos rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – rinkliava) dydį Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016) (toliau – Atliekų tvarkymo įstatymas) nustatyta tvarka“. Šios metodikos II SKYRIAUS „BŪTINŲJŲ SU KOMUNALINŲ ATLIEKŲ TVARKYMU SUSIJUSIŲ SĄNAUDŲ NUSTATYMAS“ punktuose aprašytas ir detaliai įvardinamos „pagrįstos sąnaudos, reikalingos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugai suteikti“, tačiau to nė karto taip ir nebuvo padaryta iki šiol., nes TRAC administracija nė vieno karto nepateikė informacijos Jurbarko rajono savivaldybės tarybai, pagal šios metodikos priede nurodytą formą (pagal veiklas, atskirai įvardinamos pastoviosios ir kintamos sąnaudos, bei jų suma).
- Atkreipiame dėmesį, kad šiai 2013 metais nustatytai metodikai „evoliucionavus“ (po Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 20 d. nutarimo Nr. 384 redakcija) į taisykles, analogiškame taisyklių 8 punkte matome išdėstytus teiginius: „8. Atsižvelgiant į tai, kad faktinės sąnaudos paaiškėja tik pasibaigus kalendoriniams metams, o pajamas faktinėms sąnaudoms apmokėti būtina užtikrinti veiklos pradžioje, siekiant užtikrinti, kad komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudos būtų apmokėtos laiku, būtinųjų sąnaudų dydis apskaičiuojamas iš anksto, iki kiekvienų kalendorinių metų pabaigos kitiems kalendoriniams metams: jeigu apskaičiuojant einamųjų kalendorinių metų būtinąsias sąnaudas tų kalendorinių metų pabaigoje paaiškėja, kad iš anksto apskaičiuotos būtinosios sąnaudos skiriasi nuo faktinių tų kalendorinių metų sąnaudų (faktinės sąnaudos didesnės arba mažesnės už apskaičiuotas iš anksto sąnaudas), skirtumas išlyginamas apskaičiuojant kitų kalendorinių metų būtinąsias sąnaudas“.
Taigi akivaizdu, kad savivaldybė privalo gauti patikimą informaciją iš atliekų tvarkytojo ne tik apie „apskaičiuojamas iš anksto“, bet ir turi matyti ekonomiškai pagrįstas „faktiškai patirtas sąnaudas“ už praeitą laikotarpį, nes be to neįmanoma vertinti savivaldybės tarybos nustatomo tarifo (tame tarpe ir pastovios bei kintamos dalies) pagrįstumo. Nors Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr 711 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 20 d. nutarimo Nr. 384 redakcija) ir taisyklės įsigaliojo nuo 2016 metų liepos 1 tačiau TRATC tokių duomenų nepateikė nei 2016, nei 2017, nei iki šios dienos.
- Ar galima kelti klausimą, kad pati savivaldybė privalo nustatyti ir kažkokiu būdu apibrėžti „ekonomiškai pagrįstus skaičiavimus“, jei net kvalifikuoti auditoriai – UAB „Ekonominė nauda“, nusamdyti Tauragės RATC veiklos auditui atlikti už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2016-12-31 (vadovaujantis 2013 m. liepos 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 711 „Dėl vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių patvirtinimo“ aktualia redakcija su pakeitimais (2016 m. balandžio 20 d. Nr.384), pripažįsta:
„… analizuodami 2015-2016 metų finansinę būklę, susidūrėme su prieštaringa informacija ir TRATC finansinės būklės vertinimu finansinės ir ūkinės veiklos rodiklių požiūriu. Mes pastebėjome dalykų ir rizikų dėl kurių atsiranda prielaidos klaidingai vertinti esamą situaciją, jei besąlygiškai remtumėmės mums pateiktais duomenimis ir kitų specialistų išvadomis. Mūsų atliktos procedūros nebuvo finansinis auditas, todėl, teikiant pastebėjimus nepateiksime konkrečių ir tikslių analitinių duomenų. Atskirais klausimais negavome visos mums reikalingos informacijos tokiu pjūviu, kokiu manėme esant reikalinga, nes TRATC taikomi kiti duomenų agregavimo būdai ir metodai.“ (iš III. Kiti audito procedūroms atlikti svarbūs dalykai – 6 psl.)
„…TRATC parengta tekstinio pobūdžio informacija – aiškinamieji raštai, metiniai parnešimai ir pan. yra didelės apimties, formaliai atitinka tokių dokumentų informacijai keliamus reikalavimus, tačiau dalis juose pateikamų duomenų yra nereikšmingi, skandintys esminius dalykus, nesusisteminti iki tokio lygio, kad būtų patogu tokios informacijos vartotojui, nesančiam finansų specialistu, sudaromos prielaidos tam, kad dalis duomenų gali būti netinkamai ar neteisingai įvertinti arba visai nesusilaukti dėmesio.“ (iš III. Kiti audito procedūroms atlikti svarbūs dalykai – 6 psl.)
„Mes turime pagrįstų abejonių dėl to, ar naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios iki 2015 metų nebuvo žinomos, turėtų būti vertintinos kaip klaida ar apskaitos politikos pasikeitimas. Atsižvelgiant į Bendrovės veiklos specifiką, kai siekiama gauti tiek pajamų kiek reikalinga faktinėms sąnaudoms padengti ir pagrindinis finansavimo šaltinis – rinkliavos lėšos, retrospektyvinio metodo taikymo pagrįstumas kelia abejonių. […] Nėra suprantama dėl kokių priežasčių finansavimo sumažinimo įtaka nebuvo vertintina perspektyviai. […] Dar kartą norime pastebėti, kad retrospektyvinio metodo naudoti nėra galimybės, nes rinkliavos dydis yra nustatomas kasmet, remiantis praėjusių metų faktinėmis išlaidomis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Bendrovės mokestinė apskaita gali skirtis nuo Bendrovės finansinės apskaitos. (iš IV. Veiklos sritys – 7 psl.)
„Aiškių kriterijų nebuvimas neabejotinai sudaro prielaidas vienaip ar kitaip įtakoti Bendrovės veiklos rezultatus – pelną (nuostolius). […]Pagal suformuotą praktiką veiklos sąnaudos gali būti vertinamos ir kaip būtinosios pastoviosios, ir kaip būtinosios kintamosios. (iš IV. Veiklos sritys – 8 psl.)
„Bendrovė rinkliavos dydžio nustatymui naudojosi konsultantų paslaugomis, kurie vadovavosi nuostata, kad duomenys yra audituoti, jokie apribojimai nenustatyti ir koncentravosi į sąnaudas. Mūsų nuomone, pastebėti nukrypimai ir neapibrėžtumai yra reikšmingi tiek bendros kainos, tiek jos sudedamųjų dalių nustatymui, todėl turėtų būti įvertinti prieš nustatant rinkliavos dydį. (iš IV. Veiklos sritys – 10 psl.)
„Talpintinas į internetinį puslapį metinis pranešimas turi atitikti Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo reikalavimus, atskleidimai pakankami ir išsamūs, ūkinės-komercinės veiklos rezultatai pateikiami tokiu pavidalu, kad būtų galima savo pasiekimus palyginti su analogiškų įmonių rodikliais, prognozių dalis kuo konkretesnė bent vieneriems metams į priekį ir aiški strateginė kryptis, šakos ir valstybės aspektu. […] Visų paslaugų teikimo metu Bendrovės tinklalapyje buvo patalpinta tik informacija apie rinkliavos dydžius ir grafikai. (iš V. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimas, Viešinimas – 11-12 psl.)
„Ar Bendrovė, faktiškai tenkinanti viešąjį interesą, pagal turimus/turėtinus atliekų kiekius galėtų pilnai užtikrinti efektyvų atliekų rūšiavimą, išrūšiuotų atliekų realizaciją geriausiomis kainomis, yra atviras klausimas.“ – (iš V. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimas, UAB EKOBAZĖ – 13 psl.)
„Nuogąstaujame, kad gera idėja – teršėjas moka, gali būti nerealizuota taip, kaip tai yra sumanyta siekiant strateginių tikslų. Atsižvelgiant į konkretaus rajono sąlygas, vykdomos veiklos pobūdį ir kt. rinkliavos diferencijavimas galėtų būti daug didesnis ir platesnis, atsižvelgiant ir į suformuotą praktiką. Vartotojui turėtų būti užtikrinta galimybė mokėti teisingą kainą už faktiškai teikiamas kokybiškas paslaugas.“ – (iš V. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimas, RINKLIAVA – 14 psl.)
„Dėl anksčiau nurodytų šioje ataskaitoje dalykų, yra aišku, kad konkrečių pastebėjimų, esant tokiai mums pateiktai finansinei informacijai, teikti negalėtume ir neturėtume – pirmiausia reiktų patikslinti finansinę informaciją, suformuoti aiškius kriterijus, o po skaidyti sąnaudas į pastoviąją ir kintamąją dalis.“ -(iš V. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimas, RINKLIAVA – 14 psl.)
„Iš esmės veiklos audito metu mes bandėme į du esminius klausimus: 1) ar veikla atliekama teisingai? 2) ar atliekami reikiami dalykai?“ – (iš VII. Rekomendacijos ir išvados – 17 psl.)
„Pateikiame tokius konkretaus pobūdžio siūlymus:
1) peržiūrėti apskaitos politiką iš esmės, pradedant sąskaitų planu, suformuotu nuo Bendrovės įsteigimo, ir baigiant visų pagrindinių dalykų, pateikiamų finansinėse ataskaitose, aprašymą, neatsižvelgiant į reikšmingumą iš esmės;
2) atlikti sąnaudų klasės performavimą ir jos pritaikymą naudojimui pagal veiklos pobūdį/pobūdžius, veiklos sritis;
3) užtikrinti, kad ne tik reikšmingos sąnaudos būtų apskaitytos, bet ir tos sąnaudos, kurios yra svarbios rinkliavos dydžio formavimo tikslais, nes net ir nedideli nukrypimai yra svarbūs kokybiniu požiūriu;
4) susitarti su auditoriais, kurie atliktų 2017 metų finansinių ataskaitų auditą ir kurie turėtų pakankamai patirties atliekant reguliuojamos veiklos auditą, dėl papildomų procedūrų, siekiant įvertinti teikiamų paslaugų sąnaudas, jų pagrįstumą, paskirstymą pagal veiklas t.y. atlikti sutartas procedūras panašias į tas, kurios atliekamos reguliuojamos veiklos atveju;
5) formuoti praktiką, kai ilgalaikio turto įvedimo į eksploataciją metu, nustatant naudingo tarnavimo laiką, dalyvauja specialistai ir ekspertai, kurie, priimdami sprendimus, vadovaujasi savo profesinėmis žiniomis, technine dokumentacija, žino faktines aplinkybes (apskaitininkų nuomonė – tik patariamoji, be sprendimo teisės). Inventorizacijos metu reiktų įvertinti turto būklę ne tik pagal kiekį, bet ir pagal kokybę;
6) motyvuoti personalą, investuoti į darbuotojų mokymą ir vertinti jų kvalifikaciją;
7) naudoti progresyvias technines priemones siekiant optimaliai tvarkytis su finansiniais, materialiniais ir žmogiškaisiais ištekliais;
8) vykdyti savo įsipareigojimus, siekiant, kad ne tik paslaugų tiekėjams būtų užtikrinta geriausia kaina, bet tiekėjai būtų tikri dėl įsipareigojimų vykdymo laiku;
9) užtikrinti gautinų sumų administravimą, pinigų srautus, įskaitant sankcijų taikymą už pavėluotai gautas sumas, neatsižvelgiant į klientų juridinį statusą;
10) turėti atskirą sąskaitą banke kaupiniams, skirtiems sąvartynų uždarymui;
11) parengti rekomendacijų įgyvendinimo planą, konkretizuoti tikslus, numatyti terminus ir paskirti atsakingus asmenis, kurie būtų pajėgūs tas rekomendacijas įgyvendinti ir/ar stebėti ir kontroliuoti tokių rekomendacijų įgyvendinimą;“ – (iš VII. Rekomendacijos ir išvados – 18ir19 psl.)
Už šiose išvadose formuluojamų itin „korektiškų“ išvadų formuluočių įžvelgiamas užmaskavimas trūkumų dėl apskaitos standartų nesilaikymo, dėl bandymų manipuliuoti ilgalaikio turto amortizacinių atskaitymo terminų nustatymo ir t.t. Visos aukščiau pacituotos veiklos audito išvados įrodo, kad savivaldybė neturėjo ir neturi galimybės gauti „ekonomiškai pagrįstus Koncesininko Vietinės rinkliavos dydžio skaičiavimus“.
Šis įspūdis sustiprėja ypač, perskaičius veiklos auditorių teiginį, kad „Mūsų atliktos anksčiau išvardintos procedūros nėra nei auditas, nei peržvalga, atliekami pagal Tarptautinius audito standartus ar Tarptautinius peržvalgos standartus, todėl jokio užtikrinimo dėl TRATC veiklos audito, kaip jis apibūdintas Techninėje specifikacijoje, esančioje prie sutarties Nr. Nr.4.34-17/25, pasirašytos 2017.07.18, mes nepareiškiame.“ – (iš VII. Rekomendacijos ir išvados – 18ir19 psl.)
O paskutiniame sakinyje išdėstyta išvada, kad „Mūsų ataskaita yra vienareikšmiškai skirta šioje ataskaitoje nurodytais tikslais, ir skirta informuoti jus pagal šalių pasirašytos sutarties sąlygas, todėl negali būti panaudota kitu tikslu ar perduota kitoms šalims.“, užkerta galimybę šią informaciją suteikti savivaldybės tarybos nariams, kurie ir priima galutinį sprendimą dėl tarifo kintamosios ir pastoviosios dalies dydžių nustatymo, balsuodami savivaldybės tarybos posėdžio metu.”
======
