Lapkričio 22 d. kartu su Jurbarko rajono savivaldybės Jurbarko miesto seniūnu Romualdu Kuru, Seredžiaus seniūnijos seniūne Rimante Pavalkiene ir Eržvilko seniūnu Gintaru Kaspučiu, dalyvavau LR Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto ir Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos surengtoje LR konferencijoje „Moderni seniūnija – gyvybinga bendruomenė“.
Šioje konferencijoje be pačių seniūnų ir savivaldybių vadovų, dalyvavo LR Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro, Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos savivaldybių seniūnų ir Lietuvos savivaldybių asociacijų atstovai. Švelniai tariant buvau nustebęs, kad nei tarp organizatorių, nei tarp dalyvių nesimatė tik Vidaus reikalų ministerijos atsakingų darbuotojų, kurių tiesioginė pareiga rūpintis savivaldos problemų ir regioninės plėtros klausimų sprendimu.
Konferencijoje buvo aptartos ne tik savivaldybių decentralizavimo galimybės, seniūnijų statuso ir veiklos pokyčiai atsiradę nuo 2017 m. sausio 1 d., įsigaliojus naujam reglamentavimui, pagal kurį gali būti steigiamos seniūnijos – biudžetinės įstaigos. Kaip vėliau paaiškėjo diskusijų metu, šiai galimybei išsipildyti rimta kliūtimi tapo net būtinas minimalus 1500 gyventojų skaičius, bet ir Konkurencijos tarybos keistos išvados, bei reikalavimai bet kokios ūkinės veiklos funkcijas perduoti privatininkams arba, atsakomybės už rezultatus neprisiimančioms, nevyriausybinėms organizacijoms.
Nors pagrindinius pranešimus apie seniūnijų vaidmenį stiprinant kaimo vietovių gyvybingumą, seniūnijos vietą vietos savivaldoje bei gyventojų lūkesčius ir galimybę dalyvauti savivaldoje skaitė: Aleksandro Stulginskio universiteto profesorė Vilma Atkočiūnienė, LR Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro atstovai Algirdas Astrauskas (pranešimo bendraautorius Bronius Kleponis), Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos prezidentė Reda Kneizevičienė, Šakių rajono savivaldybės meras Edgaras Pilypaitis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos prezidentas Kęstutis Vilkauskas, tačiau įdomiausia dalis buvo, prasidėjus diskusijoms.
O visas, vykusias diskusijas ir reakciją į išsakomus teiginius, geriausiai galite įvertinti jūs patys, peržiūrėję šį video įrašą:
Kad jus sudominti ir kartu sutaupyti Jūsų brangų laiką, surašiau pagal įraše nurodomą laiką, sąrašą kalbėjusių, kurie mano manymu verti ypatingo dėmesio (tai jokiu būdu nereiškia, kad kitų kalbėjusių mintys yra mažiau svarbios) ir skliausteliuose pateikiu, kai kurias mano pastabas apie mano dėmesį atkreipusius teiginius:
1:50:30 – 2:03:55 Robertas Dargis, Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas (kalba lyg ir už savivaldą, bet įžvelgiu pritarimą „Baltosios knygos“ nuostatoms, kai kurioms savivaldybėms netiesiogiai siūlant, išrašyti „mirties liudijimus“…);
2:04:05 – 2:07:30 prof. Irena Misevičienė, Pasaulinės sveikatos organizacijos Sveikų regionų tinklo atstovė (paprieštaravo R.Dargio pozicijai ir „Baltosios knygos“ siūlomai centralizacijos idėjoms…);
2:24:40 – 2:30:00 Vidas Cikana, Šakių raj. savivaldybės Lukšių seniūnas (apie seniūniją biudžetinės įstaigos statuse);
2:40:36 – 2:40:36 Gintaras Kasputis, Jurbarko rajono savivaldybės Eržvilko seniūnas („seniūnaičiai“ – primesta priedermė…, seniūnijų savarankiškumas ribotas…, kuri seniūnija svarbesnė – didelė teritorija su 300 gyventojų ar koncentruota su 1500 gyventojų?);
2:43:52 – 2:48:12 Roma Žakaitienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė (seniūnių tiesioginiai rinkimai reiškia II pakopos savivaldą, kuri įmanoma tik kartu su renkama taryba (su seniūnaičiais); (Įstatymai taip suspaudė savivaldą, kad savivaldybei ribojama teisė vykdyti bet kokią ūkinę veiklą, jei ji nesuderinama su Konkurencijos taryba. Norima visas ūkines funkcijas perduoti verslui ir nevyriausybinėms organizacijoms (NVO)).
2:48:12 -3:00:00 Povilas Urbšys, LR Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas (Prezidentūros nuomonė: „savivaldybės – korupcijos lizdai“, komiteto nariai už II lygio savivaldą seniūnijų pagrindu, net jei ir tikėtinas Prezidentės vetavimas! Seniūnijos netapo moderniais automobiliais, panaikinus apylinkių tarybas, o supanašėjo greičiau į mikroautobusus be kėdžių. O kai į juos pabandė susodinti seniūnaičius, – įvyko realios savivaldos diskreditavimas ir tiek).
Turiu pripažinti, kad labai ypač viltingai nuskambėjo LR Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininko Povilo Urbšio baigiamojoje kalboje nuskambėjęs nusiteikimas gaivinti ir atkurti gyventojų pasitikėjimą realia savivalda, nors tam neabejotinai bus pasipriešinimas ne tik iš Seimo narių pusės…
Konferencijos pabaigoje buvo priimta Rezoliucija (tekstą rasite šio straipsnio pabaigoję), kuria siūloma parengti ir patvirtinti ilgalaikę vietos savivaldos plėtros strategiją, nepažeidinėti subsidiarumo principo, užtikrinti seniūnijų ūkinį ir finansinį savarankiškumą, tobulinti seniūnijos teisinį reglamentavimą.
Bent jau man buvo akivaizdu, kad šioje konferencijoje nagrinėtos galimybės stiprinti arčiausiai žmonių esančią savivaldos grandį – seniūnijas (tiesiogiai renkant seniūnus ir formuojant seniūnaičių tarybas), kertasi su Vidaus reikalų ministerijos inicijuojamos „Baltosios knygos“ teiginiais apie būtinumą, vardan specializacijos, optimizacijos ir centralizacijos, kurti keturis regionus su centrais didmiesčiuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose.
Kol kas stiprėja įspūdis, kad jei bus sudarytos sąlygos tiesmukai įgyvendinti šiuo metu svarstomus „Baltosios knygos” teiginius, tai po siūlomų centralizacijos, specializacijos ir optimizacijos idėjų realizavimo – daugelis rajoninių ir mažųjų savivaldybių virs „seniūnijomis” be realių galių ir finansų, o dabartiniai seniūnai, geriausiu atveju galės pretenduoti į beteisio ir bejėgio „seniūnaičio” statusą.
Papildoma medžiaga:
Konferencijos programa: Konferencijos programa LR Seime
Rezoliucijos projektas: Rezoliucijos projektas LR Seime
Konferencijos LR Seime „Moderni seniūnija – gyvybinga bendruomenė“ video https://youtu.be/iVTnmrpfNvk