„Baltoji knyga“ – antikonstitucinio perversmo scenarijus Lietuvoje?

Pirmieji įspūdžiai, susipažinus su 2017-10-03 projekto tekstu.

„SAVIVALDOS INSTITUCIJOS YRA BET KURIOS DEMOKRATINĖS SANTVARKOS PAGRINDAS”

„VIETOS SAVIVALDOS APSAUGA IR STIPRINIMAS ĮVAIRIOSE EUROPOS ŠALYSE YRA SVARBUS ĮNAŠAS Į DEMOKRATINIAIS PRINCIPAIS IR VALDŽIOS DECENTRALIZAVIMU GRINDŽIAMOS EUROPOS KŪRIMĄ” Europos vietos savivaldos chartija (Lietuvoje ratifikuota 1999-10-01)

Spalio mėnesio pirmomis dienomis gavau dokumento „ATEITIES REGIONAI. Lietuvos regioninės politikos baltoji knyga 2017-2027.“ projektą kartu su kvietimu dalyvauti LR Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto  kartu su Vidaus reikalų ministerija rengiamoje konferencijoje, kurioje buvo numatytas šio projekto pristatymas savivaldybių vadovams ir socialiniams partneriams.

Susipažinus su šio dokumento pagrindinėmis tezėmis, man kilo klausimas – ar tai ne bandymas, pasiremiant „Lietuvos regioninės politikos baltoji knyga“ teiginiais, pateisinti antikonstitucinį perversmą, suvaržant pagrindines Lietuvos gyventojų teises? Ir ar planų išdėstytų „Baltojoje knygoje“ realizavimas, neįrašys Lietuvą į mirštančių valstybių „Raudonąją knygą“?

Nepagrįstos tezės ir frazės, kuriomis naudojasi projekto autoriai , remiasi atsainiu ir žeminančiu požiūriu į Konstituciją ir Lietuvos valstybės demokratinius institutus, pakerta piliečių pasitikėjimą Lietuvos valdžia.

Dar daugiau, dokumente „Baltoji knyga“ išdėstytyti naujos regioninės politikos reformos metmenys, ne tik suvaržo gyventojų teisės į demokratinę savivaldą, tačiau prieštarauja tokiems svarbiems dokumentams kaip LR Konstitucija ir Europos vietos savivaldos chartija (Lietuvoje ratifikuota 1999-10-01)

O teiginiai apie užsienio investicijų pritraukimą, liudija šios knygos autorių elementarių žinių trūkumą apie šiuolaikinės ekonomikos modelius ir abejotiną kompetenciją šiais klausimais.

Štai tik keletą pavyzdžių:

Projekto „Baltoji knyga“ autoriams nepatinka savivaldybės:

Pavyzdžiui, „Baltoji knyga“ autoriai mato esminę priežastį dėl investicijų trūkumo skyriuje: „1. BŪTINI POKYČIAI“: „Prie to prisideda ir nepakankama vietos valdžios kompetencija, kuomet stengiamasi eiti koja kojon su „madingomis“ tendencijomis (turizmas, kūrybinės industrijos ir pan.) ir finansavimo šaltiniais, nevertinant savo teritorijų specifiškumo.“ (5 psl. – ATEITIES REGIONAI. Lietuvos regioninės politikos baltoji knyga 2017-2027. 2017 m. spalio 3 d.)

Tai negi, turėdami unikalius ir konkurencingus Lietuvos krašto gamtos išteklius, mes turim užmiršti šį savo teritorijų specifiškumą ir atsisakyti turizmo? Ir tik todėl, kad „Baltoji knygas“ autoriai įsitikinę, kad turizmo sektoriaus vystymas liudija „nepakankamą vietos valdžios kompetenciją“? Ko gero šios knygos autorių netenkina faktai, kad būtent tokia „nepakankama vietos valdžios kompetencija“ ir užtikrino turistų skaičiaus augimą 11 procentų (pagal Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos (UNWTO) vertinimą). UNWTO Tourism Highlights, 2017 Edition

„Turizmas šiandien yra pagrindinė tarptautinės prekybos paslaugomis kategorija“, – sakė JT PTO generalinis sekretorius Talebas Rifa.”

                Paskutinėje Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos (UNWTO) ataskaitoje teigiama – turizmas yra vienas iš pasaulinės ekonomikos variklių. Pelnas iš šio sektoriaus siekia 10 procentų nuo pasaulinio BVP. Keliaujančių skaičius viršiją vieną milijardą žmonių per metus ir 2030 metais pasiek du milijardus. Vienam turistui aptarnauti sukuriama 10 darbo vietų.

Kaip yra žinoma, populiariausios kelionių kryptys yra JAV ir Kinija, taip pat Prancūzija bei Ispanija. Gal, „Baltosios knygos“ autoriai įsitikinę, kad reguliarios investicijos į turizmą remiasi „nepakankama vietos valdžios kompetencija“? 

 

                Projekto „Baltoji knyga“ autoriams nepatinka Lietuvos Respublikos Konstitucija:

„SIŪLOMA SVARSTYTI KONSTITUCIJOS PAKEITIMO GALIMYBĘ, įtvirtinant savarankišką 2 lygio (regioninės) savivaldos lygį, turintį renkamą valdžią ir savarankišką biudžetą.“ (11 psl. – ATEITIES REGIONAI. Lietuvos regioninės politikos baltoji knyga 2017-2027. 2017 m. spalio 3 d.)

Paprastai kalbant, visos problemos bus išspręstos, virš esamų savivaldybių sukūrus dar vieną priežiūrinę-administracinę instituciją su savo valdžios struktūromis ir biudžetu, kuri spręs kuriai savivaldybei skirti pinigus, o kuriai neskirti. Kur uždaryti ligonines, mokyklas, bibliotekas ir t.t. Bet leiskit paklausti, jei ši institucija disponuos savo biudžetu, tai iš kokių pinigų jis bus suformuotas? Lietuvos gyventojams siūloma iš savo mokesčių išlaikyti dar vieną papildomą administracinę struktūrą? O gal kuo daugiau biurokratų ant gyventojų sprando, kuo didesnė mokestinė našta – tuo daugiau investicijų pritrauksim?

Tuo labiau, kad šios valdžios institucijos funkcijos dokumente taip neaiškiai įvardintos, kad taip ir lieka neaišku, kodėl turi būti keičiama Lietuvos Respublikos Konstitucija ir ignoruojama Europos vietos savivaldos chartija ?

Projekte „Baltoji knyga“ be naujos antikonstitucinės struktūros, Lietuvos gyventojų gerbūvio užtikrinimui siūloma:

„Artimiausio laikotarpio veiksmai

1. Atsisakyti Bendrosios dotacijos kompensacijos (BDK) savivaldybių biudžetams, kadangi jos skyrimas neskatina savivaldybių siekti didinti savo biudžeto pajamas.“ (15 psl. – ATEITIES REGIONAI. Lietuvos regioninės politikos baltoji knyga 2017-2027. 2017 m. spalio 3 d.)

            „3. Iš esmės peržiūrėti valstybės ir savivaldybių vykdomas funkcijas ir (kuomet tai pagrįstą sąnaudomis ir tikslinių grupių poreikiais) dalies jų valdymą perkelti į regioninį lygį (pvz. viešojo transporto organizavimas, regioninių kelių priežiūra, antrinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo funkcijas).“ (17 psl. – ATEITIES REGIONAI. Lietuvos regioninės politikos baltoji knyga 2017-2027. 2017 m. spalio 3 d.)

Vien tik šios citatos parodo tikruosius šiame projekte keliamus tikslus, pilnai sunaikinti esminius demokratinius, decentralizavimo ir valdžių atskyrimo principus.

               Projekto „Baltoji knyga“ autoriams nepatinka sveiko gyvenimo būdas?:

Visai nejuokaudami projekto Baltoji knyga“ autoriai, siekdami pritraukti investicijas, tarp svarbiausių prioritetų („Artimiausio laikotarpio veiksmai“) įtraukia punktą „peržiūrėti higienos normas“.         Apie šią, nebūtą naujieną, gerinant gyventojų sveikatą ir investicijų pritraukimą rašoma 19 psl. skyriuje: „4.Užtikrinant vietos, regionų ir valstybės plėtros darną ir nuoseklumą siekiama sukurti efektyvią nacionalinio ir vietos bei regioninio lygmens bendradarbiavimo platformą viešų ir privačių investicijų pritraukimo…“.

Kuo grėsminga tokia reforma Lietuvos gyventojams – aptarsime sekančiuose straipsniuose šia tema.

O pabaigai siūlau prisiminti keletą tezių iš Lietuvoje ratifikuotos Europos vietos savivaldos chartijos:

                „Vietos savivaldos sąvoka

1. Vietos savivalda reiškia, kad vietinės valdžios organai įstatymų nustatytose ribose turi teisę ir gebėjimą tvarkyti ir valdyti pagrindinę viešųjų reikalų dalį, už tai prisiimdamos pilną atsakomybę ir vadovaudamosi vietos gyventojų interesais.
2. Šią teisę turi tarybos ar susirinkimai, sudaryti slaptu balsavimu tiesioginių, lygių ir visuotinių rinkimų būdu laisvai išrinkti nariai, kurie gali turėti joms pavaldžius vykdomuosius organus.

            „Vietos savivaldos įgaliojimai ir pareigos

4. Vietinės valdžios organams suteikiami pilni ir išskirtiniai įgaliojimai. Jų negali panaikinti ar apriboti kitas, centrinės ar regioninės, valdžios organas, išskyrus įsatatymo numatytais atvejais.
5. Jei įgaliojimus deleguoja centrinės ar regioninės valdžios organas, tuomet vietinės valdžios organai turi teisę įgyvendinti juos savo nuožiūra kaip galima labiau atsižvelgiant į vietos sąlygas.“

            „Vietinės valdžios organų finansiniai ištekliai

1. Šalies ekonomikos politika suteikia vietinės valdžios organams teisę turėti atitinkamus savo finansinius išteklius, kuriuos jie savo nuožiūra gali laisvai panaudoti suteiktų įgaliojimų ribose.
2. Savivaldos organų finansiniai ištekliai turi būti proporcingi konstitucijos ir įstatymų numatytiems įsipareigojimams.
3. Vietinės valdžios organai bent dalį finansinių išteklių gauna iš vietos mokesčių ir rinkliavos, kurių dydį nustato jie patys vadovaudamiesi statutu.
4. Finansų sistema, kuria grindžiami vietiniams valdžios organams prieinami finansiniai ištekliai, yra pakankamai įvairi ir lanksti, kad leistų jiems neatsilikti nuo jų uždavinių įgyvendinimo kaštų realaus kilimo.
5. Finansiškai silpnesnių vietinių valdžios organų apsauga reikalauja, kad būtų įvestos finansinio sulyginimo procedūros ar lygiavertės priemonės, kurios pakoreguotų nelygų potencialių finansinių išteklių paskirstymą ir vietinės valdžios organams tenkančias finansinės atsakomybės pasekmes. Šios procedūros ar priemonės neturi mažinti vietinės valdžios organų veiklos savarankiškumo.” Europos vietos savivaldos chartija (Lietuvoje ratifikuota 1999-10-01) (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.7EB8808F6CBC

           Tema verta ypatingo dėmesio ir tęsinio, kurį perskaitysite neilgai laukus…

–

Nuorodos:

World Tourism Organization UNWTO  – Tourism Highlights 2017 Edition

http://www.e-unwto.org/doi/book/10.18111/9789284419029

https://lt.wikipedia.org/wiki/Jungtinių_Tautų_Pasaulio_turizmo_organizacija )

ATEITIES REGIONAI. Lietuvos regioninės politikos baltoji knyga 2017-2027. 2017 m. spalio 3 d. variantas. BALTOS KNYGOS VERSIJA 2017-10-03