Kaip dėl milijono eurų važiavau į Kaliningradą (II dalis)

Ataskaita apie komandiruotę į Svetlogorską.

Tiksliau būtų pasakius, kad vykdydamas Jurbarko rajono savivaldybės mero potvarkį 2017-09-20 Nr. P8-145, šį kartą važiavau į Svetlogorską (Kaliningrado srityje) jau ne „dėl vieno milijono eurų“, o gal net dėl dviejų, nors kelionės priežastys ir tikslai buvo panašūs, kaip rašiau prieš keturis mėnesius straipsnyje apie Kaliningrade vykusios tarptautinę konferenciją.

Šioje 2014-2020 m. Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programos atidarymo konferencijoje, kuri vyko rugsėjo 21 dieną Svetlogorsko mieste, tikėjausi aptarti ne tik galimybes pratęsti abipusiai naudingą ir pasiteisinusį bendradarbiavimą su Kaliningrado miesto administracija, tvarkant istorinio – kultūrinio paveldo objektus (Jurbarko mesto parko ir  Ašmano parko Kaliningrade), bet ir galimybes įmanomai greičiau išspręsti problemą dėl Lenkijos finansų ir vystymosi ministerijos reikalavimo sugražinti netinkamai panaudotą beveik vieną milijoną eurų, įgyvendinant nuotekų valymo įrenginių statybą Nemano mieste.

Taigi apie viską trumpai pabandysiu papasakoti iš eilės, kas ir kaip vyko konferencijoje.

Pradžiai apie galimybes ateičiai.

2014–2020 m. Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programa parengta pagal Europos kaimynystės priemonę ir finansuojama Europos Sąjungos ir Rusijos Federacijos lėšomis.

Pagal šią Programą numatyta skatinti ir plėsti bendradarbiavimą abipus sienos tarp Lietuvos ir Rusijos pasienio regionų, tęsiant anksčiau pradėtą bendradarbiavimą pagal 2004–2006 m. TACIS Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos kaimynystės programą ir 2007–2013 m. Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programą.

Programoje numatyta įgyvendinti keturis prioritetus ir pasirinktus teminius tikslus:

  • vietos kultūros skatinimas ir istorinio paveldo išsaugojimas. Prioritetas: istorinio ir gamtos paveldo atkūrimas ir pritaikymas, kultūros, kultūrinių tinklų kūrimo ir turizmo plėtros skatinimas.
  • socialinės įtraukties skatinimas ir kova su skurdu. Prioritetas: socialinės įtraukties skatinimas ir bendradarbiavimas regione, gerinat sveikatos priežiūros, socialines ir švietimo paslaugas bei bendruomenės iniciatyvų rėmimas.
  • vietinės ir regioninės gerosios valdymo praktikos rėmimas. Prioritetas: valstybinių institucijų bendradarbiavimo skatinimas ir vietos bendruomenių stiprinimas.
  • sienų valdymo ir apsaugos, mobilumo ir migracijos valdymo gerinimas. Prioritetas: efektyvaus sienos kirtimo proceso užtikrinimas.

Konferencijos metu buvo įvardintos pagrindinės sąlygos ir akcentuoti paraiškų vertinimo kriterijai, siekiantiems gauti 90 procentų finansinę paramą (patiems su „partneriais“ prisidedant 10 procentų), o bendra (kartu su partneriais) paraišką gali siekti vieną milijoną eurų. Konferencijoje buvo įvardintos sąlygos, pagal kurias būtina turėti tinkamą partnerį kitoje šalyje, kurio siekiai ir konkretaus projekto tikslai sutaptų vos ne kaip „veidrodinis atspindys“, o koks santykis lėšų panaudojimo tarp partnerių, apsisprendžia patys partneriai.

Atmintyje įstrigo Vidaus reikalų ministerijos atstovo Regioninės politikos departamento direktoriaus Gedimino Česonio išsakytas vienas iš vertinimo kriterijų: „siekite ne maksimaliai įsisavinti fondų skiriamas lėšas programos finansavimui, o pasistenkit tinkamai jas investuoti, kad būtų kuriama pridėtinė vertė (sukuriant tinkamą infrastruktūrą, skatinant darbo vietų atsiradimą, generuojant pajamas naujai sukurtų objektų išlaikymu ir priežiūrai).

Konferencijos metu kartu Jurbarko rajono savivaldybės Investicijų skyriaus vedėju Ernestu Sinkumi turėjome galimybę pasikalbėti su Kaliningrado miesto administracijos Ekonomikos, finansų ir kontrolės komiteto Ekonominio vystymo departamento vadove Natalja Šarošina apie galimybes tęsti Jurbarko rajono savivaldybės bendradarbiavimą su Kaliningrado miesto administracija, tvarkant istorinio – kultūrinio paveldo objektus (Jurbarko mesto dvaro parko ir  Ašmano parko Kaliningrade). Suprantama, kad galutinį apsisprendimą lems ne tik bendros galimybės ir idėjos, bet ir detalesnis susipažinimas su finansavimo sąlygomis, kurias bus būtina atitikti, teikiant paraišką.

Dabar apie problemą dėl grėsmingai pakibusios „milijono eurų“ skolos virš Jurbarko 

Apie tai, dar neprasidėjus konferencijai, teko kalbėtis su Generaliniu konsulu Kaliningrade Olegu Skinderskiu, kuris pažadėjo pagalbą, tačiau kartu paragino imtis aktyvesnių teisinių veiksmų, iškeliant šią problemą Kalingrado srities vyriausybės ir Nemano miesto vadovams.

Pokalbyje su Vidaus reikalų ministerijos atstovu Regioninės politikos departamento direktoriumi Gediminu Česoniu pasikeitėme informacija apie vykdomą susirašinėjimą su Lenkijos Finansų ir vystymosi ministerija bei Nemano vadovais, sutarėme artimiausiu metu susitikti Vilniuje aptarti bendrų veiksmų koordinavimą.

O jau po konferencijos oficialios dalies teko pabendrauti su būsimu Nemano miesto vadovu Maksimu Budurackiu, kuris artimiausiu metu turėtų pakeisti iki šiol šiame poste buvusį Sergejų Voskavčiuką (šis pasitraukė iš posto savo noru nuo š. m. rugsėjo 19 dienos). Kai mūsų pokalbio metu būsimasis vadovas išreiškė suinteresuotumą tęsti buvusį bendradarbiavimą ir naujos programos 2014-2020 m. periode, akcentavau, kad tai gali būti svarstoma, tik patenkinus Lenkijos finansų ir vystymosi ministerijos pretenzijas „dėl milijono eurų“ sugražinimo, netinkamai panaudoto, statant Nemano miesto nuotekų valymo įrenginius. Tolimesnio pokalbio metu perdaviau Jurbarko rajono savivaldybės mero kvietimą artimiausiu metu susitikti Jurbarke, konkrečių sąlygų ir terminų aptarimui, tenkinant Lenkijos finansų ir investicijų ministerijos pretenzijas.

Nors pastarasis susitikimas ir pokalbis suteikia tam tikro optimizmo, kad Jurbarkui neteks patirti nuostolio ne tik dėl buvusių klaidų, valdant daugiau kaip 17 mln. eurų apimties bendrą projektą su Nemano miestu, tačiau tai bus galima konstatuoti tik po realių veiksmų iš Nemano vadovų pusės.

Kaip bepasibaigtų ši bendradarbiavimo su Nemano miestu istorijos dalis, lieka ypač svarbu „nuodugniai išnagrinėti šį atvejį, išsiaiškinti priežastis, kurios privedė prie tokios situacijos, kad išvengtume panašių atvejų pasikartojimo ateityje“. Apie tai jau esu rašęs straipsnyje birželio mėnesį ir tik nenoras pakenkti dabartiniams bandymams tinkamai sureguliuoti šią problemą, mane sulaiko nuo išsamesnės buvusių Jurbarko savivaldybės vadovų veiksmų ir įvykių analizės bei kaltų asmenų įvardinimo jau šiuo metu. Bet prie to būtinai sugrįšim ir tai bus būtina padaryti!

Pabaigai

Kai rengiantis šiai kelionei, gavau klausimą ar ji nesusijusi su rugsėjo 14-20 dienomis vykusiomis karinėmis pratybomis „Zapad“ atsakiau ir lieku prie savo nuomonės: „Europos Sąjungos finansinė parama ir prisidėjimas prie šios programos tikslų įgyvendinimo, neabejotinai duoda teigiamą impulsą šio Baltijos regiono vystymuisi ir geros kaimynystės santykių palaikymui, kurie įmanomi tik taikos sąlygomis. Tokią vykdomą politiką, esu linkęs vertinti, kaip realią paskatą abiejų pasienio regionų gyventojams ir valdžios institucijoms siekti ne tik abipusiai naudingų projektų rengimo ir įgyvendinimo, bet ir įtakoja gyvybišką poreikį užtikrinti taikų sambūvį šiame regione.

Jei kam atrodo, kad dėl politinių ambicijų turime nekreipti dėmesio į mūsų rajono gyventojų interesus ir privalome atsisakyti investicijų iš ES fondų ar net išstoti iš ES, kuri yra iniciatorė ir pagrindinė finansuotoja šios pasienio regionų bendradarbiavimo programos, kaip ir kitų analogiškų programų tarp Rusijos ir kitų šalių – (galite patys tuo įsitikinti apsilankę ES portale pagal šią nuorodą: Cross Border Cooperation) – manau, kad tai būtų didelė klaida.

Analogiškos pasienio regionų bendradarbiavimo programas su Rusija įgyvendina ir kitos ES šalys: Švedija, Lenkija, Latvija, Estija. O Suomija dalyvauja iš karto net trijose programose bendradarbiaujant su Rusija: „KOLARCTIC CBC 2014–2020”, „KARELIA CBC 2014–2020”, „SOUTH-EAST FINLAND – RUSSIA CBC 2014–2020” . Pagal preliminarius duomenis 2014-2020 metais analogiškoms bendradarbiavimo programų finansavimui ES numato skirti 176 437 446 eurų, o Rusijos biudžetas prisidės – 91 418 723 eurų.

Galime ir atsisakyti nuo tokių investicijų iš Europos Sąjungos, tada šiais finansiniais resursais pasinaudos kitos šalys, tenkindamos savo gyventojų poreikius.

–—-

Nuorodos, pageidaujantiems susipažinti su papildoma informacija:

Lietuva – http://www.eni-cbc.eu/lr/lt/

ЕС – Cross Border Cooperation – https://ec.europa.eu/neighbourhood-enlargement/neighbourhood/cross-border-cooperation_en

Suomija:

EN: http://www.enicbc.fi/cbc-programmes

RU: http://www.enicbc.fi/ru/cbc-программы

 

Saulius Lapėnas

Jurbarko rajono savivaldybės mero pavaduotojas


Jurbarko rajono savivaldybės pranešimas spaudai

Tai pat žiūrėkite

KAS PATS GEIDŽIAMIAUSIAS INVESTUOTOJAS LIETUVOJE?

LR Seimo frakcijos LIETUVOS GEROVEI organizuotoje spaudos konferencijoje 2019-10-30 dar kartą įsitikinau, kad ne tik …

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *