„Jurbarko žydų gyvenimas ir diaspora štetle”

Tikras pasididžiavimo jausmas savo kraštu ir čia gyvenančiais žmonėmis randasi tik tada, kai žinai savo krašto ir čia gyvenusių žmonių istoriją, kurioje būta ir praradimų ir klestėjimo, nesėkmių ir laimėjimų.

Visų Jurbarkiečių vardu padėkojau visiems atvykusiems lektoriams ir svečiams, kurie sekmadienio popietę susirinkusiems į pažintinį seminarą „Jurbarko žydų gyvenimas ir diaspora štetle”, davė galimybę  išsamiau susipažinti su Jurbarko krašte gyvenusių žydų istorija – gerokai senesne ir gerokai turtingesne, nei dažnai matom pastaruoju metu žiniasklaidoje (turiu galvoje dažniau minimą holokausto, nei turtingą kelių šimtmečių laikotarpį, siekiantį Liublino unijos laikus).

O juk Jurbarko žydų bendruomenė turi apie penkių šimtų metų istoriją, kurioje buvo įvairių laikotarpių ir įvairių atmintinų datų… Žydai buvo Lietuvos piliečiai, jie buvo Jurbarko miesto ir krašto gyventojai, prisidėję prie mūsų krašto augimo ir  vystymosi. Tai, kad Jurbarkas Hanzos kelyje buvo bene vienintelė muitinė atvykstantiems ir išvykstantiems Nemuno upe, ko gero turime dėkoti čia gyvenusiems žydams, kurie gebėjo spręsti ne tik finansinius klausimus, bet ir kitas su šio krašto vystymu susijusias problemas.

Jurbarko rajono savivaldybės kultūros paveldo specialisto Viktoro Klepikovo sukurtas filmukas ir Vilniaus Jidiš instituto direktoriaus pavaduotojos Rūta Puišytės paskaita galėtų būti patalpinti Jurbarko krašto muziejaus tinklalapyje, kad kuo daugiau žmonių sužinotų apie mūsų miesto ir krašto istoriją. Manau daugeliui būtų įdomi ir Ritos Begenat sukaupta patirtis, prižiūrint Jurbarko žydų senųjų kapinių paminklus ir jų užrašus.

Šiandien tokios istorinės medžiagos turime gerokai mažiau, nei norėtųsi, o ir kitiems, kurie prisimena Jurbarką kaip savo tėvų ar protėvių žemę, būtų labai prasminga matyti, kad mes žinome ir gerbiame savo krašto ir čia gyvenusių žmonių istoriją.