Kai savo Facebook puslapyje publikavau fotografiją su ES ambasadoriumi Rusijos Federacijoje Vygaudu Ušacku 2017 m. birželio 7 dieną vykusiame VII Tarptautiniame Kaliningrado srities regionų–partnerių forume, atsirado vienas „budrus“ pilietis, kuris savo komentare susimąstė „o ką ten „priešiškoje Lietuvai šalyje“ veikė pasienio rajono mero pavaduotojas? Ar tik jis nesiruošia parduoti Tėvynę?“. Manau, kad dar daugiau jis būtų nustebęs, jei būtų žinojęs, kad viena iš kelionės į šį forumą priežasčių buvo, susirūpinimas dėl milijono eurų. Kalba ne apie mano asmeninį, o mūsų rajono gyventojams priklausantį milijoną, kurio galime netekti, pasibaigus šiam birželio mėnesiui.

Problemos esmė.

1. 2016 m. gruodžio 19 d. Europos Komisija patvirtino 2014–2020 m. Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programą parengtą pagal Europos kaimynystės priemonę ir finansuojamą Europos Sąjungos ir Rusijos Federacijos lėšomis. Pagal Programą numatyta skatinti ir plėsti bendradarbiavimą per sieną tarp Lietuvos ir Rusijos pasienio regionų tęsiant anksčiau pradėtą bendradarbiavimą pagal 2004–2006 m. TACIS Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos kaimynystės programą ir 2007–2013 m. Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programą. (http://www.eni-cbc.eu/lr/lt/dokumentai/69/act4)
2. 2017-04-13 Jurbarko savivaldybė iš buvusios 2007–2013 m. Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programos koordinatorių (iš Lenkijos Finansų ministerijos) gavo raštą, kuriame reikalaujama iki 2017-05-28 grąžinti 962 248,37 € lėšas, pripažintas kaip netinkamai panaudotas ES lėšas.

Taigi, naujos 2014-2020 programos įgyvendinimo išvakarėse, netikėtai iškyla poreikis išsiaiškinti dėl probleminio milijono eurų, pagal senąją 2007-2013 metų programą. Ir tai padaryti reikia kuo skubiau dėl dviejų priežasčių. Pirma – būtina apginti Jurbarko rajono gyventojų interesus ir lėšas. Antra – išsiaiškinti atsiradusios problemos priežastis ir imtis priemonių, kad daugiau tokie atvejai nebesikartotų ateityje ir kad netektų lipti ant to paties grėblio antrą kartą…

 Apie tarpregioninį bendradarbiavimą.

Tarpregioninio bendradarbiavimo nauda ir efektyvumu įsitikinau per asmeninę patirtį, kai Lietuvai atgavus ir įtvirtinant nepriklausomybę, aš kaip Jurbarko rajono valdytojas 1990 metų rugsėjo 19 d. asmeniškai sudariau Priesaikos brolystei sutartį su vienu iš Moldovos rajonu,  bendradarbiavimui ir abipusiam palaikymui. Ir nors tada Moldova oficialiai buvo Sovietų sąjungos sudėtyje (nepriklausomybę Moldova paskelbė beveik po metų – 1991 m. rugpjūčio 27 dieną), ši sutartis sovietinės blokados metu padėjo išgyventi mūsų rajono gyventojams. (Apie tai, kaip savo rizika kirtom ginkluotas sovietines užkardas – atskira istorija.)

Todėl sveikinu Europos Sąjungos daugiametę tarpregioninio bendradarbiavimo ir ryšių stiprinimo programą, kurioje ES skiria dideles sumas bendriems projektams net ir su tokiomis  kaimyninėmis šalimis kaip Alžyras, Egiptas, Izraelis, Jordanija, Libanas, Libija, Marokas, Sirija, Tunisas, Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Gruzija, Moldova, Ukraina. Rusija taip pat dalinai dalyvauja šios ES programos pasienio regionų partnerystės projektuose.

                      Ar tai svarbu?

Spręskite patys – tik per 2014-2020 metus šiai programai ES planuoja skirti investicijų už 15,4 mlrd. eurų. (https://ec.europa.eu/neighbourhood-enlargement/neighbourhood/overview_en)

Vykusiame VII-o Tarptautinio forume Europos Sąjungos ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas, atkreipė dėmesį, kad:„Tai privilegijuotas regionas bendradarbiavimui tarp Rusijos ir Europos sąjungos. Tarp mūsų, kaip kaimynų, daug bendrų interesų, kuriuos mes galime įgyvendinti savitarpio pagarbos pagrindu. Europos Sąjungos inicijuotoje ir finansuojamoje partnerystės abipus sienų programos metu 2007 – 2015 metais, buvo realizuota 60 projektų. Jų bendra vertė viršijo 146 mln. eurų. Sekančiame periode bendradarbiavimui tarp pasienio regionų, mes stengsimės realizuoti naujus projektus tarp Kaliningrado srities, Lenkijos ir Lietuvos. Europos Sąjunga šiems tikslams skyrė 58 mln. eurų“

                      Kokia nauda mūsų rajonui?

Jei ES investicijos pasiekią Maroką ir Lenkiją, tai kuo mūsų Lietuvos regionas blogesnis? O jei rimtai, tai pagal Lietuvos – Lenkijos – Rusijos pasienio bendradarbiavimo 2007 – 2013 metų programos Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę, Jurbarko rajono savivaldybė gavo iš ES paramos fondo 6 291 604 eurų investicijas į infrastruktūrinius objektus ir vandentvarkos projektų įgyvendinimui Jurbarko rajono savivaldybėje, pati prie šių projektų įgyvendinimo pridėjusi 699 067 eurų iš savivaldybės biudžeto.

Kam ir kaip buvo panaudoti pinigai 2007–2013 m ES programos projektuose, galima susipažinti šioje oficialaus 2007–2013 m ES programos portale publikuotoje brošiūroje.

http://www.lt-pl-ru.eu/upload/broszura-18-12-2013.pdf

http://www.lt-pl-ru.eu/news.php

 

Jurbarko rajono savivaldybė, nuo 2013-ų metų tapo trijų paraiškų teikėja finansavimu gauti ir aktyvi dalyvė, įgyvendinat šiuos tris projektus:

• „Infrastruktūros plėtra ir bendradarbiavimas sveikatingumo švietimo srityje“. Projekto partneriai – Nemano rajono savivaldybės administracija (Rusija) ir Giżycko rajono mokyklų ir švietimo institucijų valdymo įstaiga (Lenkijos Respublika). Projekto vertė – 2 971 432 eurų (pareiškėjo Jurbarko rajono savivaldybės indėlis – 104 096,25 eurų; Kaliningrado srities Nemano savivaldybės indėlis – 184 036,37 eurų ir Lenkijos Giżycko savivaldybės indėlis 9010,67 eurų).
• „Turizmo ir rekreacinės infrastruktūros plėtra atkuriant ir išsaugant miesto parkų istorinį-kultūrinį paveldą“. Jurbarko rajono savivaldybės partneris buvo Kaliningrado miesto savivaldybės a Bendra projekto vertė – 2 863 199 eurų.
• „Nemuno upės ekologinės būklės gerinimas, įrengiant nuotekų surinkimo ir valymo infrastruktūrą Skirsnemunės miestelyje Jurbarko r. (Lietuvos Respublika) bei Nemano mieste (Rusija)“. Jurbarko rajono savivaldybės partneris buvo Kaliningrado srities Nemano miesto savivaldybės a Bendra projekto vertė – 17 275 079 eurų (Jurbarko rajono savivaldybės administracijos indėlis – 454 444 eurų ir Nemano savivaldybės indėlis – 8 680 579 eurų).

Štai su šiuo pastaruoju projektu ir iškilo sunkumai.

Milijono likimas

Kiek man žinoma iš susirašinėjimo su 2007–2013 m projektų koordinatoriais Lenkijoje (Lenkijos vystymosi ir finansų ministerija, Jungtinis techninis sekretoriatas), būtent jie ir nusprendė, kad Kaliningrado srities Nemano miesto savivaldybėje buvo netinkamai panaudotos ES lėšos ir pareikalavo iš mūsų jas sugražinti.

Kodėl to reikalaujama iš Jurbarko, o ne iš Nemano savivaldybės?

Todėl, kad Jurbarko rajono savivaldybė buvo paraiškos (finansavimui gauti) teikėja ir yra ES paramos gavėja. Visa atsakomybė už šio projekto įgyvendinimą ir tinkamą lėšų panaudojimo kontrolę, 2012 metais pasirašytoje partnerystės sutartyje, buvo numatyta Jurbarko rajono administracijos direktoriaus 2013 spalio 1 d. įsakymu sudarytai projekto valdymo grupei ir jos vadovui, todėl ES įgaliota institucija ir reikalauja skubiai „sugražinti“ netinkamai panaudotą paramą iš mūsų rajono savivaldybės biudžeto. Taigi, pagal šio projekto „žaidimo taisykles“, mūsų rajono gyventojams gali tekti sumokėti milijoną eurų už projekto valdymo grupės nekokybiškai atliktą darbą, kontroliuojant ir partnerio (Nemano) projekto dalies įgyvendinimą ir atsiskaitymus.

Nemano savivaldybė yra tik šio bendro projekto partneris, kuris taip pat neša atsakomybę. Bet, partneriui nesutikus sumokėti – yra galimybė kreiptis į teismą, tačiau kol jis priims nutartį, pinigus privalės sumokėti paramos gavėja – Jurbarko rajono savivaldybės administracija iš visų mokesčių mokėtojų pinigų. Mūsų rajono biudžetui tai būtų sunkiai pakeliamas smūgis, kuris neigiamai atsilieptų kitų suplanuotų projektų įgyvendinimui.

Todėl, šalia kitų forume svarstomų klausimų, tai buvo vienas iš svarbiausių mano tikslų – pabandyti ir rasti būdų kartu su Kaliningrado srities vadovų pagalba padaryti įtaką Nemano savivaldybės vadovams, kad kuo greičiau būtų pervesti pinigai Jurbarko rajono savivaldybei ir būtų įvykdytas Lenkijos finansų ir vystymosi ministerijos reikalavimas sugražinti beveik vieną milijoną eurų, kaip netinkamai panaudotas Europos Sąjungos lėšas.

Laibai tikiuosi, kad tiek mano pranešimas Kaliningrado forumo apvalaus stalo diskusijoje dėl šios problemos, tiek po to vykę mano neformalūs pokalbiai su Kaliningrado srities vyriausybės nare Ala Ivanova ir Lietuvos generaliniu konsulu Kaliningrado srityje Olegu Skinderskiu, padidins spaudimą Nemano savivaldybei įvykdyti įsipareigojimus pagal pasirašytą partnerystės sutartį. Manau, kad ir Kaliningrado srities gubernatoriaus forume pademonstruotas suinteresuotumas tęsti Europos Sąjungos finansuojamą ir abipusiai naudingą bendradarbiavimą tarp pasienio regionų taip pat prisidės prie to, kad ši istorija baigtųsi pozityviai.

Šiuo metu vyksta susirašinėjimas ir aktyvus darbas, sprendžiant šią problemą. Aš manau, kad labai svarbu nuodugniai išnagrinėti šį atvejį, išsiaiškinti priežastis, kurios privedė prie tokios situacijos, kad išvengtume panašių atvejų pasikartojimo ateityje.

—

European Neighbourhood Policy

https://ec.europa.eu/neighbourhood-enlargement/neighbourhood/overview_en 

—

PUBLIKUOTA:

http://www.mūsųlaikas.lt/naujiena/zmones/komentaras-kaip-saulius-lapenas-del-milijono-euru-vaziavo-i-kaliningrada („Mūsų laikas” www portale birželio 20 d. 12:39 | Žmonės)