ATSAKYMAI Į „AŠTRIUS“ KLAUSIMUS, GAUTUS NE TIK ATVIRUOSE POKALBIUOSE – I

Kai kurie mano programos teiginiai, ne tik atviruose pokalbiuose, kai kam atrodo per daug „aštrūs“. Oponuojantys man, dažnai mano, kad geriau žino kitų šalių įstatymus ir išmano šiuolaikinės ekonomikos pagrindus. Gerbiu jų nuomonę, tačiau atkreipsiu Jūsų dėmesį į faktus (ne nuomones, o būtent faktus), kurie patvirtina mano programos teiginius.

  1. Kai kam atrodo, kad Lietuvos piliečiams nebūtina galimybė atšaukti pirma laiko išrinktus atstovus iš valdžios postų. Argumentų tenka išgirsti įvairiausių – „jei jau išrinkti, tai tegu jau sėdi iki kadencijos pabaigos ir balsuoja tautos vardu, kaip tik nori“, „ negalima keisti politinių žaidimų taisyklių“, „to nėra kitose pasaulio valstybėse ir tai gali sugriausti šalį“.

Mano atsakymas: Nuo 1903 metų galimybė atšaukti išrinktus atstovus valdžioje naudojama JAV, kur ši galimybė laikoma, kaip viena iš esminių, kovojant su korupcijos apraiškomis politikų ir valstybės tarnautojų tarpe. Iš tiesų, kartais įrodyti korupcinius sandėrius itin sunku (net jei jie buvo pagauti su voku ar su dėžute pripildyta pinigų – net ir tada yra galimybė su advokatų pagalba korumpuotam asmeniui  „išlipti sausam iš balos“).

Skirtingai nuo impičmento, deleguoto atstovo Seime ar savivaldybės taryboje atšaukimas yra ne juridinė, o politinė norma (galimybė). Tarkim politikas rinkimų metu žadėjo atstovauti piliečių ir smulkaus verslo interesus, o balsuodamas gina „elito“ ir korporacijų interesus – vien tai galėtų būti pretekstas atšaukti rinkėjų suteiktą mandatą. Be to, galimybė netekti mandato ir posto, praradus rinkėjų pasitikėjimą, priverstų politikus atsakingiau dalinti rinkiminius pažadus, o ir duotus vykdyti, dėmesingiau gilintis į priimamų įstatymų esmę ir vengti korupcinių sandėrių.

Analogiškos atšaukimo sistemos veikia Kanadoje ir Šveicarijoje, tačiau man neteko girdėti ar skaityti, kad tai sugriautų Kanados, Šveicarijos ar JAV politinės sistemos pagrindus.

Jei norime kovoti prieš korupciją ne tik žodžiais, tai rinktam piliečių atstovui suteiktų įgaliojimų atšaukimas – vienintelė kontrolės priemonė, kuria galėtų pasinaudoti piliečiai.

atsaukimui

Recall of State Officials – 3/8/2016 http://www.ncsl.org/research/elections-and-campaigns/recall-of-state-officials.aspx
Recall election – https://en.wikipedia.org/wiki/Recall_election

 

  1. Kitas oponentų keliamas klausimas, skamba kaip įsakymas: „Mokesčių mažinti negalima! Jei valstybės biudžetui reikia, tegu ir ima! Jokių tarifų mažinimo! Politikai geriau mato ir žino. Ir ar verta reikalauti audito, jei pas mus „viskas gerai“?

Atsakymas: Ar taip jau viskas gerai Lietuvoje, jei gaudami mažiausius atlyginimus, mokame didžiausius mokesčius tarp ES šalių? O ir pinigai paimti iš mūsų visų kišenių, dingsta, net nepasiekę valstybės iždo? Nesenai paskelbtais Europos komisijos duomenimis vien tik 2014 metais biudžeto iždo nepasiekė 1 mlrd. 612 mln. Eurų. (2016 – European Commission – VAT Gap https://ec.europa.eu/taxation_customs/business/tax-cooperation-control/vat-gap_en https://ec.europa.eu/taxation_customs/sites/taxation/files/2016_vat_gap_factsheet.pdf ) (suvestinėms parengti reikia daug laiko, todėl sužinome apie tai praėjus porai metų, kai būna vėlu.) Tai gerokai didesnė suma palyginus su ES struktūrinių fondų parama Lietuva. (Nuo 2007 vykdoma Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programa (KPP). Kaimo gyventojams ir žemės ūkio sektoriaus atstovams pagal ją iki 2014 metų išmokėta tik 2 mlrd. Eurų paramos. http://www.15min.lt/verslas/naujiena/zemes-ukis/lietuvos-kaimui-jau-ismoketi-6-6-mlrd-litu-313-471359  „Lietuva 2014-2020 metasi iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESIF) yra užsitikrinusi 8,39 mlrd. eurų paramą.“ (tai tik truputį daugiau nei vieną milijardą per metus) http://www.delfi.lt/verslas/verslas/kiek-es-paramos-lietuva-gaus-po-2020-metu.d?id=71527618 )

Jūsų nedomina, kur dingsta mūsų pinigai? Nes kaip rodo Europos komisijos ataskaitos, tai vyksta reguliariai. Metai po metų – daugiau kaip 1/3 PVM „nepasiekia“ biudžeto iždo. (šioje srityje Lietuva nusileidžia tik Rumunijai ir gerokai atsilieka ne tik nuo baltiškų valstybių, tačiau ir kitų ES šalių!). Tačiau vietoje priežasčių išsiaiškinimo, valdžia linkusi reguliariai didinti mokesčius.

Asmeniškai mane šis klausimas, kaip ir daugelį jūsų, itin domina, tačiau atsakymą galiu gauti tik būdamas Seimo nariu. Norit sužinoti atsakymą? – balsuokit už mane. Man oponentų programose neteko matyti net užuominų apie šią aktualią Lietuvai ir jos žmonėms problemą. Kaip ir apie būtinumą sumažinti PVM tarifą pirmo būtinumo prekėms ir paslaugoms. Kuo didesni tarifai, tuo daugiau jų patenka į „šešėlį“. Jei tai jūsų nedomina, tai nesiskųskit dėl pinigų trūkumo ir augančių kainų, kaip ir dėl išvažiuojančių iš Lietuvos į tas šalis, kur šie mokesčiai gerokai mažesni, nes valdžia ten geriau juos surenka ir administruoja.

negautas-pvm

2016 – European Commission – VAT Gap – 2010 -2014 https://ec.europa.eu/taxation_customs/sites/taxation/files/2016-09_vat-gap-report_final.pdf

  1. Trečias klausimas dažniausiai skamba kaip kaltinimas: „Kaip jums negėda, pastoviai kalbėti apie paramos gavimą iš ES fondų? Nejau negalime apsieiti be šios paramos pinigų?“

Atsakymas: Lietuva moka įnašus į ES biudžetą ir per įvairias programas teikia paramą kitoms šalims  (http://vz.lt/archive/article/2015/4/10/es-parama-vystymuisi-augo-2-4?utm_source=vz&utm_medium=infoblock&utm_campaign=connected ). Investicijos skiriamos ne tik Lietuvai, tačiau ir kitoms ES šalims. Jei mes atsisakysime šių investicijų, kitos šalys mūsų sąskaita tik sustiprins savo konkurencines galias. Europos struktūrinių ir investicijų fondas (ESIF)  yra pagrindinė ES investavimo priemonė. Šiame laikotarpyje jos apimtis siekia 454 mlrd. eurų. Lietuva 2014-2020 metasi iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESIF) yra užsitikrinusi 8,39 mlrd. eurų paramą. Vyriausybė per šį laiką kofinansavimui numato 1,56 mlrd. eurų. (http://www.delfi.lt/verslas/verslas/kiek-es-paramos-lietuva-gaus-po-2020-metu.d?id=71527618 )

Be to, ES lėšos yra, tame tarpe ir kompensacijos, už bendros ES politikos palaikymą. „Įvertinusi kritinę situaciją mūsų šalies pieno sektoriuje, smulkių ūkių padėtį ir dėl Rusijos embargo patirtus didžiulius nuostolius, Europos Komisija Lietuvos pieno gamintojams palaikyti skyrė didžiausią galimą sumą – beveik 13,3 mln. eurų rašoma Žemės ūkio ministerijos pranešime spaudai.“ http://www.delfi.lt/verslas/kaimas/lietuvos-pieno-gamintojams-13-3-mln-es-parama.d?id=71833074

Mano atrodo, žymiai didesnė problema, kad šios ES lėšos ne visada racionaliai ir tinkamai panaudojamos, o kartais net nepanaudojamos. Nes „2004–2013 metų finansinio Europos Sąjungos (ES) paramos laikotarpio parama pasinaudojo kas 56 Lietuvos įmonė, o nepanaudotos paramos likutis sudaro 46 mln. eurų – šių lėšų investuoti nebus galime, rašo „Verslo žinios“.“ (http://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/nepanaudotos-2004-2013-metu-es-paramos-likutis-46-mln-euru-662-573711 )

Kol kas apsiribosiu šiais atsakymais. Dėkoju už „aštrius“ klausimus.

Mielieji, esu pasirengęs atsakyti į bet kokius Jūsų klausimus, susijusius su mano programiniais teiginiais ir mano darbu. Nebijokite užduoti „aštrius“ ar Jūsų manymu keblius klausimus, nes tik bendromis pastangomis sukursime stiprią ir klestinčią Lietuvą.

 

Tai pat žiūrėkite

UŽ KĄ BALSUOTI, O UŽ KĄ GALI BŪTI ITIN PAVOJINGA!

Už ką balsuoti?             Pastarosiomis dienomis šį klausimą man užduoda vis dažniau. Neturiu jokio noro …

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *