Sauliaus Lapėno tinklaraštis Sauliaus Lapėno straipsniai ir pozicija.
Susiję straipsniai
Jurbarko rajono savivaldybė birželio 30 dienos tarybos posėdyje numato priimti du sprendimo projektus susijusius su UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro (TRATC), vienas iš jų – dėl atliekų tvarkymo kainos padidinimo tiesiogiai palies kiekvieno gyventojo piniginę. Tikėtina, kad pritarimas šiems projektams lems didelius nuostolius ne tik trumpalaikėje, bet ir ilgalaikėje perspektyvoje.
Pirma, aš negaliu pritarti atliekų tvarkymo 1 tonos kainos didinimui beveik 50-čia proc. nuo 64,87 eurų (su PVM) iki 96,80 eurų (su PVM) ir kviečiu kitus tarybos narius ginti jurbarkiečių interesus.
Kalba eina ne tik apie TRATC administracijos ignoruojamus reikalavimus iš savivaldybių pusės, sumažinti administravimo kaštus, kurie žymiai buvo padidinti 2012 metais. Ir ne tik todėl, kad TRATC direktorius prieštaravo galimybei gauti papildomas pajamas iš Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programos lėšų.
Esmė dar ir tame, kad jokių ekonomiškai pagrįstų argumentų nebuvo ir nėra pateikiama.
Aiškinamajame rašte dėl 1 tonos atliekų sutvarkymo kainos (80 Eur/t (be PVM)) TRATC administracija užsimena, kad galiojantys tarifai nustatyti pagal skaičiavimus galimybių studijoje: „2012 metais, įvedant vietinę rinkliavą už atliekų tvarkymą, konsultantų parengtoje Galimybių studijoje buvo apskaičiuota ir savivaldybėse solidariai patvirtinta atliekų sutvarkymo kaina 64,87 Eur/t (53,62 Eur/ be PVM) Tauragės, Jurbarko […]. Per ketverius metus ši kaina nebuvo pakeista, nors mažėjantis tvarkomų atliekų kiekis sumažino įmonės pajamas. […] Nuo numatomų tvarkyti atliekų kiekių Rinkliavos galimybių studijoje 2012 metams 34 299 t, atliekų kiekis sumažėjo iki 26 993 t (2015 metais)“.
Tačiau šios studijos autoriai sąžiningai pripažįsta, kad skaičiai ne REALŪS, o tik ORIENTACINIAI: „Galimybių studiją (GS) Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) užsakymu atliko UAB “Jostra”. Darbe panaudota ankstesnių darbo autorių atliktų tyrimų rezultatai. GS parengta vadovaujantis TRATC pateikta informacija apie atliekų kiekius, jų pasiskirstymą tarp atskirų vartotojų, sistemos eksploatavimo kaštus ir kita TRATC pateikta informacija. Skirtingų sprendimų investiciniai ir eksploataciniai kaštai įvertinti remiantis TRATC pateiktais duomenimis apie įgyvendinamus projektus, atliktais skaičiavimais bei alternatyvių projektų duomenimis.
Pateikti skaičiavimai yra orientaciniai, paremti aukščiau minimų šaltinių duomenimis. Realūs metinių rinkliavų už komunalinių atliekų tvarkymą dydžiai gali būti tiksliai paskaičiuoti tik turint tikrus skirtingų KA turėtojų grupių dydžius, tikrąsias numatomų ateityje įdiegti atliekų tvarkymo įrenginių eksploatacines sąnaudas, investicijas bei savivaldybėms priėmus sprendimus dėl komunalinių atliekų tvarkymo sistemos ilgalaikės plėtros.“ (Psl.8)
Šioje studijoje galima surasti ganėtinai dažnas autorių pastabas: „Šiame skyriuje pateikiame pasirinkto rinkliavos būdo pagrindinių parametrų apskaičiavimo loginę eigą, naudotas prielaidas ir finansinius vertinimus. Pažymime, kad dalis skaičiavimų remiasi TRATC pateikta informacija ir skaičiavimų rezultatai yra visiškai priklausomi nuo šios informacijos kokybės ir patikimumo. Galimybių studijos rengėjų tikslas buvo šios ir kitos informacijos pagrindu sukurti skaičiavimų mechanizmą/modelį ir pateikti jo rezultatus preziumuojant, kad visa užsakovo pateikta informacija yra tiksli ir teisinga. Visa šiame skyriuje pateikta informacija yra apskaičiuota rengėjų parengto „TRATC rinkliavos nustatymo modelio“ pagrindu.” (PSL. 67)
„Darbo autorių tikslas nebuvo atskirų sąnaudų kategorijų pagrįstumo tikrinimas, todėl skaičiavimams buvo panaudoti TRATC duomenys.“ (PSL. 74)
Tai gaunasi, kad TRATC remiasi ne objektyviais nepriklausomų ekspertų ekonomiškai pagrįstais paskaičiavimais, o tik savo duomenimis? Tarsi būtų visiems priimtinas principas, mes patys pasiskaičiavome – o jūs mokėkite. Suprantu, kad 2012 metais, tvirtinant tarifus, niekam nešovė į galvą pasigilinti į šiuos teiginius ir skaičius. Tačiau tai nereiškia, kad ir mes turėtume kartoti buvusios valdžios klaidas.
Tarp kitko ir pati TRATC administracija nelabai skaitė, tai kas parašyta studijoje. Nes galėjo atidžiau įsiklausyti į mano reikalavimą galų gale realizuoti principą „teršėjas moka“ – gauti papildomas pajamas iš pakuočių gamintojų. Tada nereikėtų svaigti apie tarifų didinimą gyventojams. Štai ką rašo studijos autoriai: „Diegiant principą „teršėjas moka“ valstybės narės diegia atliekų gamintojų ir importuotojų atsakomybę už atliekų tvarkymą ir finansavimą, todėl visi vartotojai už pakuočių tvarkymą sumoka įsigydami prekę, todėl negalima dar kartą reikalauti iš jų mokėti už pakuočių ar apmokestinamų gaminių tvarkymą iš atliekų turėtojų, jeigu šios atliekos yra patalpintos tam skirtuose konteineriuose. (psl.15)“
Jei kas nesuprato, tai Lietuvoje galioja principas „teršėjas moka“. Mokame tik už tas atliekas, kurias išmetame į mišrių komunalinių atliekų konteinerius. Jeigu išmetame atskirai išrūšiuotus plastiką, stiklą, popierių – už tai nieko nemokame, nes tai yra antrinė žaliava. Kuo daugiau mes rūšiuotume ir kuo mažesnis prie daugiabučių stovėtų mišrių komunalinių atliekų konteineris, tuo mažiau reikėtų mokėti už komunalines atliekas. (Vilniaus Gedimino technikos universitete, Aplinkos apsaugos katedroje dėstanti docentė dr. Aušra Zigmontienė – http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2013-06-04-ausra-zigmontiene-palyginti-su-vakaru-valstybemis-musu-svaistymo-mastai-atrodo-daug-mazesni/102211)
Tačiau būtent šio principo niekaip nenori pripažinti TARTC direktorius. Štai ištrauka pokalbio su direktoriumi šia tema, publikuota ir video medžiagoje portale meslaisvi.lt : „Vicemeras Saulius Lapėnas: „Dabar rinkliava paremta principu „teršėjas moka”, tačiau ar iš pakuočių gamintojų jūs gaunate pajamų šiai dienai?”
Kęstutis Komskis (UAB TRATC direktorius): „Negauname ir niekada negausime.“ (fragmentas iš 2016 vasario mėnesio 15 d. Jurbarko savivaldybėje vykusio jungtinio komitetų posėdžio – TRATC-o direktorius Jurbarke.– http://meslaisvi.lt/?p=7836
O dar absurdiškiau skamba sekantis pareiškimas iš TARTC „Aiškinamojo rašto“: „Bendras atliekų sumažėjimas per šį laikotarpį 7 306 tonos ir dėl to negauta apie 394 500 Eur pajamų. Dėl minėtų priežasčių įmonei pradėjo nebepakati lėšų atsiskaityti su tiekėjais, kreditoriais, išaugo skolos, sumažėjo nuosavas kapitalas ir jis tapo neigiamas, kas jau yra bankrutuojančios įmonės požymis.“
Koncesijos sutartis įpareigoja savivaldybę (mus) padengti visų atliekų surinkimo ir tvarkymo kaštus. Tačiau jei nėra atliekų, tai nebuvo surinkimo ir utilizavimo kaštų! Tai kyla klausimas, ką turi padengti savivaldybė, didindama tarifą gyventojams? Juk niekas negali reikalauti pinigų už neatliktą darbą ar paslaugas.
Tuo labiau UAB TRATC savo metiniame pranešime už 2015 metus nurodo, kad atliekų kiekis išaugo: „Šalinamų atliekų kiekio – 2009 m. – 21865,62 t. Šalinamų atliekų kiekio – 2015 m. – 27781,74 t.“ (29 pusl.)
O tarpiniai ir trumpalaikiai atliekų kiekio svyravimai, dabar mums pateikiami kaip tragiški faktai, buvo planuojami iš anksto: „Kaip ir buvo prognozuota, įvedus vietinę rinkliavą pirmaisiais metais mišrių komunalinių atliekų kiekis ženkliai išaugo, o vėliau stabilizavosi ir ėmė mažėti. (62 pusl.)
(UAB „TRATC” – Metinis pranešimas 2015 m 29 pusl.)
Antra, aš negaliu pritarti sprendimo projektui „DĖL PRITARIMO PROJEKTUI ,,TAURAGĖS REGIONO KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO INFRASTRUKTŪROS PLĖTRA“, kuriame savivaldybė patiki UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centrui būti pareiškėju ir projekto vykdytoju ir prisideda prie bendrojo projekto finansavimo 15 procentų projekto vertės, numatant Jurbarko rajono savivaldybės 2017−2018 m. biudžeto programoje lėšas.
Priminsiu, kad mes dar nesumokėjome milijoninio įsiskolinimo už buvusį ES projektą, kai reikalus susijusius su šiuo projektu tvarkyti patikėjome TRATC-ui. O dabar vėl bandysime lįsti į naują avantiūrą? Pasitikėjimas geras dalykas – tačiau rajono gyventojams būtų naudingiau, jei turėtume daugiau saugiklių nuo panašių TRATC „klaidų“. Ir jei kas primiršo, tai štai ištrauka iš „Aiškinamojo rašto dėl 1 tonos atliekų sutvarkymo kainos (80 Eur/t (be PVM))“, kurioje TRATC administracija iš esmės kelia reikalavimą mūsų gyventojams ir reikalauja apmokėti jų buvusias „klaidas“:
„Dėl užsitęsusių teisminių procesų 2015 metais buvo galutinai neskundžiamu teismo sprendimu TRATC-as įpareigotas grąžinti Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA) pripažintas netinkamai finansuotas finansinės korekcijos lėšas, kurios su delspinigiais sudaro 902 776,89 Eur. Šios skolos grąžinimo administravimas perduotas VI Turto bankui. Nors šią sumą reikia grąžinti per 8 metus (2016 metais reikia grąžinti tik 6 000 Eur), sekančiais kitais septyneriais metais kasmetinės grąžintinos sumos išauga nuo 132 000 Eur iki 144 000 Eur. Šioms skoloms dengti TRATC taip pat šiai dienai jokių finansavimo šaltinių neturi ,o nedengiama skola ir toliau didins įmonės įsipareigojimus.“
Tai kiek dar kartų lipsime ant to paties grėblio?!
Kalbėdami apie pasitikėjimą, neužmirškime, kad TRATC veikla pažeidžia Koncesijos sutarties 65 punktą, kuriame „Koncesininkas garantuoja Savivaldybei, kad Koncesininkas įsteigtas ir veikia teisiniuose reikalavimuose nustatyta tvarka“. Tačiau vien tik praeitais metais ši įmonė visiems matant, du kartus šiurkščiai pažeidė Akcinių bendrovių įstatymą. Nesugrįžus prie teisės normų laikymosi, pasekmės kiekvieną dieną tampa vis grėsmingesnės ir niekas nė nemano prisiimti kokią nors atsakomybę.
Ir kol neįvyko šios UAB TRATC pertvarkymas į Viešąją įstaigą, nematau prasmės patikėti tokius svarbius projektus ir mūsų gyventojų pinigus. Tik turėdami ne pelno siekiančią įmonę galėsime ją tinkamai kontroliuoti savivaldybės audito ir kontrolės tarnybos pagalba, bei pareikalauti viešojo intereso tenkinimo – kokybiškų paslaugų mūsų rajono gyventojams.
Ir net jei kam pasirodys, kad iki šiol neištaisyti pažeidimai ne tokie svarbūs ir svarbiau yra kuo skubiau išmesti mokesčių mokėtojų pinigus į balą, tik turėdami kokybišką ekspertinį vertinimą, galėsime tinkamai atstovauti ir ginti savo rajono gyventojų interesus.
Straipsnis išspausdintas Jurbarko rajono laikraštyje „ŠVIESA” 2016-06-29 Nr. 49 (8072)
Malonu, kad tokie politikai kaip Saulius Lapėnas , kovoja dėl rajono gyventojų gerovės ir gina jų interesus.Pagarbiai,