Sauliaus Lapėno tinklaraštis Sauliaus Lapėno straipsniai ir pozicija.
Susiję straipsniai
Peržiūrėjus e-laikraščius Jurbarko krašte užkliuvau už komentaro: „juokinga. pro asaras. jurbarkas ir liberalai. zemes ukio rajone. nei verslo nei prtamones.suprantu vilniuj,klaipedoj…bet pas mus…va taip ir gyvenam kai zemes uki liberalai valdo…esam gilioj subinej…ir busim ilgai”. Lyg ir nėra prasmės diskutuoti su taip manančiais. Tačiau nuo tokio požiūrio įsigalėjimo priklauso mano, kiekvieno iš mūsų bei Jurbarko krašto ateitis. Jei save taip toliau menkinsime, tai ar galime tikėtis kitokio
vertinimo iš kitų?
Juokus ir ašaras palikim emocingiems. O štai ar liberalai gali būti žemdirbiais – verta pasvarstyti. Pradžiai siūlau prisiminti akivaizdžius skirtumus tarp liberalų ir socialdemokratų. Liberalai pasisako už minimalų valdžios kišimąsį į rinkos dalyvių santykius ir visada pripažysta žmogaus laisvę rinktis kartu prisiimant galimą riziką (minimum garantijų – maksimum galimybių). Socialdemokratai pirmenybę reguliuoti santykius tarp rinkos dalyvių atiduoda į valdžios rankas ir siekia visiems suteikti lygias socialines garantijas, tuo pačiu apribodami žmogaus iniciatyvą ir galimybę laisvai pasirinkti gyvenimo būdą, (maksimum garantijų- minimum galimybių).
Dažnai sakoma: liberalai atstovauja tik verslo interesus. Betgi žemdirbys skaičiuojantis pajamas irišlaidas yra lygiai toks pats verslininkas tik dirbantis sudėtingesnėmis sąlygomis. Prie sunkiai nuspėjamų valdžios įpročių keisti mokesčius ir verslo sąlygas, žemdirbys papildomai patiria sunkiai prognozuojamus klimato pokyčius. Žemdirbys kaip ir verslininkas prisiimdamas savo verslo riziką suinteresuotas minimaliu valdžios įsikišimu į žemdirbių rinkos santykių reguliavimą, nors niekada nepamiršta pareikalauti kompensacijų už gamtos išdaigas.
Lyg ir nėra prasmės diskutuoti.
Sistemą – visada galima pakeisti.
Požiūrį – sunkiau, bet dažnai tai tiesiog būtina, jei nori judėti į priekį.
Principus – beveik neįmanoma, jei žmogus save gerbia.
