Sauliaus Lapėno tinklaraštis Sauliaus Lapėno straipsniai ir pozicija.
Susiję straipsniai
Ekonomika ūkiškai – pradedantiems (4)
Investavimas žinomas nuo seniausių laikų. Apie tai galima rasti užuominų net ir Naująjame testamente. Tikriausiai teko girdėti ar skaityti puikų alegorinį pasakojimą apie talentus? Talentu tuo metu buvo vadinama moneta, turinti pačią didžiausią piniginę vertę, ir nors šioje istorijoje labai gili dvasinė prasmė, pažiūrėkime į tai mūsų pagrindinės temos požiūriu. Kartais šiek tiek naujoviškesnis požiūris leidžia dar geriau suvokti esmę. Prie visos pagarbos šios istorijos originalui, šiuolaikiniais laikais šią istoriją pabandysiu atpasakoti savaip.
Sėkmingai besiverčiantis šeimininkas (verslininkas ir investuotojas) prieš išvykdamas į tolimus kraštus, pasikvietė tris savo pagalbininkus (tarnus) – brokerius (brokeris – tarpininkas padedantis sudaryti finansinius sandėrius). Žinodamas jų gabumus ir patirtį, jis kiekvienam iš jų paskyrė pinigų galimam investavimui. Daugiausiai patyręs gavo penkis talentus, antrasis – du, trečiasis, nors jo gebėjimais verslininkas labiausiai abejojo, kaip šansą pabandyti, gavo vieną talentą.
Tokiu būdu verslininkas paskirstė savo galimas rizikas skirtingomis dalimis skirtingiems brokeriams, iš esmės teisingai tikėdamasis, kad bent vienam iš jų turėtų pasisekti. Kai po kurio laiko jis gįžo iš kelionės į namus, pasikvietė šiuos brokerius, norėdamas išgirsti jų ataskaitas kaip jiems sekėsi. Jis galėjo pasidžiaugti pirmojo ir antrojo brokerių pasiekimais: jie sugebėjo tinkamai investuoti ir padvigubino duotų talentų skaičių. O trečiasis vietoje laukiamo atsakymo, kažkodėl staiga pradėjo kalbą apie autoritarinių metodų taikymą, valdant jų kolektyvą ir netgi išreiškė nepasitenkinimą nepakankamai jautriu požiūriu į pavaldinius. Būtent dėl šių savo vadovo savybių ir bijodamas prarasti jam duotą vieną talentą, jis paaiškino savo sprendimą užkasti duotą talentą į žemę, kad galėtų jį išsaugoti kol galės sugražinti šeimininkui.
„Še, imkis, kas tavo“ – užbaigė savo pasisakymą. Bet tokia, lyg ir gerais noru pagrįsta ekonomika, kažkodėl verslininko visai nenudžiugino. Sunkai nuslėpdamas pyktį, jis liepė išsaugotą talentą perduoti pirmajam brokeriui. O nesuprantantį ekonomikos esmės ir tingniaujantį mėgėją padiskutuoti, tuojau pat atleido su įrašu apie jo netinkamą profesionalumą. Istorijos pabaigoje buvo pasakyti žodžiai, kuriuos pacituosiu: „Kiekvienam, kas turi, bus duota, ir jis turės su perteklium, o iš neturinčio bus atimta ir tai, ką jis turi“. Ir dar „Šitą netikusį tarną išmeskite į tamsybes. Ten bus verksmas ir dantų griežimas“.
Kai jau būdamas pauglys išgirdau šią istoriją, man sunku buvo suvokti frazę: „Kiekvienam, kas turi, bus duota, ir jis turės su perteklium, o iš neturinčio bus atimta ir tai, ką jis turi“. Tai skambėjo kažkaip tai neteisingai, nesąžiningai. Kaip taip gali būti, jei aš neturiu pinigų, tai niekada ir neturėsiu? Tada kreipiausi į žmogų, žinantį Bibliją, prašydamas paaiškinti.
Jis atkreipė mano dėmesį į tai, kad nė vienas iš tų trijų pagalbininkų juk neturėjo savo pinigų. Visi jie gavo pinigus iš verslininko. Kaip ir mes, gimdami gauname savo sugebėjimus ir talentus iš Dievo. Kiekvienas iš trijų gavo savo talentus ir šansą. Pagrindinis skirtumas, trečiojo tarno nuo sėkmingų bendradarbių, buvo jo neturėjimas siekio ką nors su duotais pinigais padaryti – gauti pelną. Būtent siekis padidinti tai ką turime, noras aktyviai panaudoti visas mums dovanotas galimybes ir talentus yra žmogaus veiklos prasmė.
Mes galim surasti šimtus pasiteisinimų, kodėl kažko tai nepadarėme savo gyvenime, bet jie visi iš esmės tušti ir beprasmiai. Ir jei toje, tik iš pirmo žvilgsnio keistoje frazėje, mes įterptumėme žodį pelnas, kurį mes galime suvokti iš papasakotos istorijos turinio, tai viskas tampa aišku ir teisinga: Kiekvienam, kas turi norą dirbti ir veikti, bus duotas atlygis (pelnas), ir jis turės su pertekliumi, o iš neturinčio noro panaudoti tai kas jam duota, bus atimta ir tai ką jis turi. Gyvybiškai būtinas nuolatinis judėjimas savęs tobulėjimo link, nenutrūkstama veikla ir dvasinis lavinimasis visą gyvenimą. Jei pas Jus nėra veržimosi, tai pražudome tai, ką pas save turime.
Ši istorija turėjo, turi ir turės labai didelę reikšmę žmonijos istorijoje, nes liečia ne tik vieno žmogaus gyvenimą, bet ir visos visuomenės.
Bet grįžkime prie mūsų temos. Mes suprantame, verslininkas buvo nusivylęs negautu pelnu, bet kas jį taip supykdė, kad pasmerkė tinginį tokioms pragariškoms kančioms? Ko gero taip reikia suprasti žodžius: „…Šitą netikusį tarną išmeskite į tamsybes. Ten bus verksmas ir dantų griežimas“
– Kas tokio nepataisomo įvyko? – paklausite Jūs. – Niekada ne vėlu panaudoti savo talento. Dieną anksčiau ar vėliau – koks skirtumas. Šiandien aš padrybsojau ant fotelio, o kai ateis laikas, kai atsistosiu, tai tikrai nustebinsiu pasaulį savo talentais…
Čia mes priartėjome prie esminių sąvokų ekonomikoje – laiko ir negauto pelno santykio. Miegodami iki paskutinės dienos, mes praleidžiam mums duotą galimybę pagerinti savo gyvenimą, savo artimiesiems, šalia gyvenantiems, galų gale savo valstybei. Galim svajoti apie daug ką, bet su metais mūsų jėgos senka, o ir pinigai, kaip žinome, laikui bėgant nuvertėja.
Tai kaip gi elgtis, kaip susivokti kurie sprendimai geri, o kokie ne? Ekonomikoje sprendimai susiję su investicijomis apibrėžiami labai konkrečiais rodikliais (ypač rimtiems skaitytojams – žodžiai „karvė“ ir „fotelis“ mano naudojami perkeltine prasme, kaip gamybos ir veiklos modeliai. Tie kurie nemėgstate gyvūnų,galite mintyse žodį „karvė“ pakeisti žodžiu „fabrikas“):
PELNAS – veiklos rezultatas per tam tikrą LAIKĄ, kai gaunamos pajamos viršija patirtas išlaidas.
Praktikoje tai vyksta todėl, kad kai pakylate iš fotelio ir investuojate savo laiką į naudingą veiklą. Pavyzdžiui, einate pašerti ir pamelžti savo karvę, kuri atsidėkodama duoda Jums pieno.
NUOSTOLIS – veiklos rezultatas per tam tikrą LAIKĄ, kai išlaidos viršija pajamas.
Įsivaizduokime, kad nutarėte pagerinti savo mylimos karvės gyvenimo sąlygas, pasiskolinate pinigų ir nuperkate jai fotelį, kad kartu su ja žiūrėtumėte televizorių. Nežiūrint jūsų tikėtinų lūkesčių, pieno kiekis dėl to nepadidėjo, o išlaidos iš vis sunkiai pateisinamos. Absurdiškas pavyzdys? Sutinku. Bet būtent, taip kvailai pasireiškia nuostoliai. Neracionalus panaudojimas netinkamai įvertintų investicinių procesų ir laiko – duoda NUOSTOLĮ.
NEGAUTAS PELNAS – neveiklumo rezultatas, tai NUOSTOLIS, kuris atsiranda dėl nenoro per tam tikrą laikotarpį atlikti būtinus veiksmus, sąlygojančius pelno atsiradimą. Pavyzdžiui praleidus savaitę laiko, drybsant fotelyje, vietoje to, kad pašerti karvę ir ją laiku pamelžti. O po to stebėsitės – kur dingo pienas?
RIZIKA ekonomikoje – tikėtinas (spėjamas) NUOSTOLIS, galimas NEGAUTAS PELNAS arba nesėkmė komerciniuose veiksmuose per tam tikrą LAIKĄ, susijusį su rinkos pokyčiais, taip pat su galimu žmogiškuoju faktoriumi, – kai tas kuris turi padaryti savo darbą, nusprendžia padrybsoti fotelyje nieko neveikdamas.
Atsižvelgdamas į šiuos rodiklius, patyręs investuotojas, parengia INVESTAVIMO STRATEGIJĄ.
INVESTAVIMO STRATEGIJA – veiksmų planas, numatantis kur, kiek ir kaip jūs investuosite savo pinigus bei savo laiką pelno gavimui. Kad išvengti NUOSTOLIO, šios aplinkybės turi įvertinti galimas RIZIKAS. Jei nenorite rengti strategijos ir pasiduosite likimo valiai – tai irgi strategija, tačiau pasyvi ir dažniausiai pražūtinga.
Mūsų gyvenimas tai begalinė eilė sprendimų, kuriuos mes priimame, pagal sau priimtiną strategiją. Dažniausiai šią strategiją mums suformuoja tradicijos, pagal kurias mus auklėjo ir su kuriomis mes užaugome. Bet niekada nevėlu peržiūrėti savo veiksmų strategiją, ypač jei negaunate norimo rezultato. Atsisakant nuo silpnybių ir nuo pasyvaus niurzgėjimo apie nevykusį gyvenimą, galima pereiti prie aktyvaus naujo gyvenimo kūrimo. Svarbu suvokti savo gyvenimo vertę čia ir dabar, kol nevėlu. Susigrąžinti tuščiai prarastą laiką nėra galimybės.
Det jei Jūs negalvojate tapti investuotoju, Jūs juo jau esate, apsispręsdami kaip gyvensite. Kasdien priimdami sprendimus, Jūs apsiprendžiate ar užkasti savo talentus kuo giliau į žemę, ar juos vystyti. Laikas Jums skirtas šiame pasaulyje – didžiausia vertybė net ir ekonominiu požiūriu.
Jei Jūs nežinote kaip elgtis, priimant bet kuriuos kasdieninius sprendimus, pasinaudokite šiais ekonominiais metodais, kurie yra patikrinti yra patikrinti žmonijos daugiamete praktika.
Kodėl nepabandyti? Jums neabejotinai, pavyks pasiekti sėkmę. Juk esmė čia visai ne piniguose. Pinigai negali būti savaiminiu tikslu, tai tik priemonė leidžianti įgyvendinti savo svajones. Numatant savo tikslą, užsibrėžkite pasiekti kai ką daugiau. Svarbiausia neužmiršti, kad didesnių savo pastangų dėka, jūs ir gausite daugiau. Ir kaip sakoma kai kuriose šalyse – jei nori uždirbti milijoną ir tam skiri visas savo pastangas, to pakaks, kad uždirbtumei nors šimtą tūkstančių.
„…Kiekvienam, kas turi, bus duota, ir jis turės su perteklium…“
O talentą, esu įsitikinęs, turi kiekvienas. Svarbiausia tikti savimi.
Pabaigai, pasvarstykime:
-Ar žinote savo talentus ir ar juos panaudojate savo kasdieniniame gyvenime? Sėkmės!
Jei turite klausimų – klauskite.
