Ar tikrai Jurbarką šildė kauniečių sąskaita?

DSC_0066Po straipsnyje „Jurbarką šildė kauniečių sąskaita“ laikraštyje („Lietuvos rytas“, 2015 m. liepos 18 d.) paskelbtų teiginių, kurie neatitiko realių faktų, buvau priverstas parašyti straipsnį pagrįstą ne nuomonėmis, o konkrečiais dokumentais. Išsiunčiau šį straipsnį laikraščio redaktoriui ir jo pavaduotojams, prašydamas išspausdinti kaip paneigimą keistų ir absurdiškų kaltinimų Jurbarko šilumos vartotojams ir rajono savivaldybei.

_Lietuvos-ryto-publikacija_004web

Gal ir nebūčiau pernelyg pergyvenęs dėl šios publikacijos, jei pasisakymai ir klaidinantys teiginiai straipsnyje „Jurbarką šildė kauniečių sąskaita“ būtų lietę tik mane asmeniškai, bet tai tiesiogiai prieštaravo ne tik jurbarkiečių interesams ir teisėtiems lūkesčiams. Be visų kaltinimų, kad „už pigią Jurbarko gyventojų šilumą mokėjo kauniečiai“, straipsnyje buvo teigiama: „jeigu jurbarkiškiams tektų mokėti visą kainą už šiame mieste gaminamą šilumą, paslauga pabrangtų maždaug 30 procentų“. Kaip viena iš galimybių, kodėl taip galėtų atsitikti, buvo įvardinta galimybė atskirti „Jurbarko šilumos tinklai“ filialą nuo AB „Kauno energija“.

Jurbarko rajono savivaldybės mero kvietimu į tarybos posėdį liepos 30 d. atvyko AB „Kauno energija“ generalinis direktorius Rimantas Bakas ir pateikė informaciją apie AB „Kauno energija“ filiale „Jurbarko šilumos tinklai“ vėluojančias investicijas bei galimus struktūrinius pokyčius. Visi šie aktualūs klausimai lėmė netikėtai aštrią diskusiją, kurioje Rimantas Bakas informavo tarybos narius, kad AB „Kauno energija“ tęs 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr.2014-30-7 patvirtinto investicijų plano įgyvendinimą. Šiame plane numatyta filialo „Jurbarko šilumos tinklai“ Jurbarko katilinėje įrengti biokuru kūrenamus katilus. Tarybos nariai išgirdo R. Bako patikinimą, kad tiek AB „Kauno energija“ stebėtojų taryboje, tiek valdyboje nesvarstomas klausimas dėl filialo „Jurbarko šilumos tinklai“ atskyrimo nuo AB „Kauno energija“.

Lyg ir būtų galima nusiraminti, kad viskas išsisprendė jurbarkiečių naudai. Bet kaip ir buvo užsiminta savivaldybės tarybos salėje, lemiamas sprendimas priklausys nuo akcininkų sprendimo. O tai reiškia, kad dar visko gali būti, nes klausimų ir atsakymų metu išryškėjo, kad tie patys faktai skirtingų pusių (Jurbarko rajono savivaldybės ir AB „Kauno energija), vertinami skirtingai. Puikiai suprantu, kad AB „Kauno energija“ direktorius neturėjo galimybės susipažinti su mano straipsnyje išdėstytais faktais, nes „Lietuvos rytas“ to neišspausdino, o Jurbarko savivaldybė neturi savo atstovo AB „Kauno energija“ valdymo struktūrose. Būtent tokie nesusipratimai ir sukuria gana keistą situaciją.

                      Paprastas pavyzdys (smulkiau apie vykusią diskusiją Jurbarko savivaldybės taryboje parašysiu kitą kartą)

Jurbarke visi puikiai atsimena (dokumentai išsaugoti Jurbarko raj. savivaldybėje), kad 2008 – 2009 metais AB „Kauno energija“ filialas „Jurbarko šilumos tinklai“ gavo 1,2 mln. Lt investiciją iš Jurbarko savivaldybės biudžeto. Tačiau iš susitikimo metu AB „Kauno energija“ generalinio direktoriaus R. Bako pasisakymo susidaro vaizdas, kad apie tai ne tik užmiršta bet ir bandoma teigti, kad šias investicijas padarė  AB „Kauno energija“.

Kas teisus? Kaip bebūtų keista, teisios abi pusės. AB „Kauno energija“ 2008 m. konsoliduoto metinio pranešimo 6 puslapyje teigiama: Filialas Jurbarko šilumos tinklai (t.t. lėšos iš kitų finansavimo šaltinių 2008 m.) – 1.200 tūkst. litų.“ Ir jei šalia neturėsite Jurbarko savivaldybėje saugomų dokumentų, tai lyg ir būtų galima padaryti išvadą, kuri buvo paviešinta laikraštyje „Lietuvos rytas“: „…Jurbarko gyventojai galėjo naudotis pigia šiluma be jokių investicijų…“.

Lyg ir smulkmena, viso labo dvi raidelės t.t., tačiau kokios grėsmingos tokio nesusikalbėjimo pasekmės! Todėl ir buvo parašytas straipsnis klaidinamiems laikraščio „Lietuvos rytas“ skaitytojams, kuris buvo perspausdintas Jurbarko rajono laikraštyje „Šviesa“ liepos 29 dieną.

Ir dar vienas svarbus pastebėjimas. Neturiu tikslo kritikuoti AB „Kauno energija“, o net priešingai – faktų pagalba įrodau, kad iki absurdiško straipsnio pasirodymo laikraštyje „Lietuvos rytas“, ši bendrovė viską darė nuosekliai ir teisingai. Versle tik pelnas arba nuostoliai parodo priimtų sprendimų vertę. Jei AB „Kauno energija“ kasmet turi pelno, tai tik todėl, kad buvo priimami geri sprendimai. O visos kitos aplinkybės gali būti išsiaiškintos abipusiai pagarbaus dialogo metu. Todėl lieku prie savo nuomonės, kad sprendžiant šiuos klausimus būtinas santūrumas ir profesionalus požiūris.

Ar tikrai Jurbarką šildė kauniečių sąskaita?

Įsivaizduokite, kad prekybos centro direktorius staiga Jus viešai apkaltina, kad gyvenat kitų pirkėjų sąskaita. Nes perkate pernelyg mažai ir tai tik būtiniausias prekes, todėl kiti pirkėjai turi „kompensuoti“ būtinas pajamas, reikalingas visam prekybos centrui ir visam prekybos tinklui išlaikyti.

Pasakysite, kad tai absurdas?

Taip ir aš galvojau, kol neperskaičiau 2015 m. liepos 18 d. laikraštyje „Lietuvos rytas“ išspausdinto straipsnio „Jurbarką šildė kauniečių sąskaita“, kuriame pateikti teiginiai prieštarauja realiems faktams ir be jokio pagrindo kursto aistras tarp gretimų rajonų gyventojų, o tuo pačiu daro materialią žalą AB „Kauno energija“ akcininkų interesams.

Galima sutikti tik su vienu minėto straipsnio faktu, kad „Kaune didžioji dalis šilumos pagaminama deginant biokurą, o Jurbarke naudojamos brangios dujos, tad tokios šilumos savikaina kur kas didesnė.“

Tačiau faktas, kad 2012 metais pati AB „Kauno energija“ priėmė sprendimą dėl privalomos dujų kvotos įsisavinimo geriausius dujų panaudojimo rezultatus pasiekusioje savo dukterinėje įmonėje (filiale) „Jurbarko šiluminiai tinklai“ kažkodėl nutylimas. (AB „Kauno energija“ Techninės tarybos 2012-01-19 posėdžio protokolas Nr. A-35-11).

Dėl galimybės efektyviai deginti dujas šilumos gamybai Jurbarke, AB „Kauno energija“ išvengė netesybų mokesčio (baudos už nepanaudotas dujas), kuris galėjo siekti (pagal įvairius vertinimus) iki 2 mln. Lt per metus. Iš dalies šis sprendimas lėmė tai, kad Kaune didžioji dalis šilumos pagaminama, deginant biokurą.

Galima nuspėti, kad ir kiti skaitytojus klaidinantys teiginiai minėtame straipsnyje parašyto jų autoriams nežinant pilnos informacijos apie realius faktus ir buvusius įvykius.

                      Kas už ką moka?

                       „…kauniečiai kasmet papildomai sumokėdavo maždaug 390 tūkst. eurų, kad Jurbarko gyventojai galėtų mėgautis pigia šiluma. „…Jurbarko gyventojai galėjo naudotis pigia šiluma be jokių investicijų…„Jurbarką šildė kauniečių sąskaita“ („Lietuvos rytas“ 2015.07.18.)

„Jurbarko šiluminiai tinklai“ (toliau Jurbarko ŠT), veikdami AB „Kauno energija“ filialo teisėmis ir nebūdami savarankišku juridiniu asmeniu, turi savo atskirai vedama balansą, kuris apskaitomas bendrajame AB „Kauno energija“ suvestiniame balanse. Būtent Jurbarko ŠT veiklos rezultatai 2009-2013 leidžia kategoriškai nesutikti su teiginiu, kad jurbarkiečiai buvo Kauno išlaikytiniai.

Per  2009 – 2013 metų laikotarpį jurbarkiečiai generavo 3,08 mln. Lt pelną įmonei AB „Kauno energija“ ir, kaip teigiama AB „Kauno energija“ dokumentuose: „Techniniai – ekonominiai rodikliai Jurbarko katilinėje yra vieni geriausių tarp AB „Kauno energija“ ir visumoje Lietuvoje tarp tokio tipo katilinių.“

Tai tapo įmanoma po įgyvendintos modernizacijos, kai 2008 metais AB „Kauno energija“ filialo „Jurbarko šilumos tinklai“ katilinės katilų dujofikavimui ir ekonomaizerio sumontavimui iš Jurbarko rajono savivaldybės biudžeto skyrė 1,2 mln. Lt.

Kuras visada buvo perkamas AB „Kauno energija“. Šilumos pardavimo tarifas taip pat visada vienas, nustatomas AB „Kauno energija“, nesvarbu ar filialas gaudavo pelną, ar patirdavo nuostolį. Taip buvo naudingiausia pačiai AB „Kauno energija“, kuri pasiimdavo ir gaunamą pelną.

Keista tai, kad 3,08 mln. Lt pelnas, gautas iš Jurbarko gyventojų įmokų už šilumos energiją ir nuėjęs į Kauną, straipsnyje įvardinamas nuostoliais. O apie Jurbarko savivaldybės investuotus 1,2 mln. Lt į AB „Kauno energija“ filialą net neužsimenama ir leidžiama sau keistai pareikšti: „…Jurbarko gyventojai galėjo naudotis pigia šiluma be jokių investicijų…“. O gal tai nežinoma ar pasimiršo? Suprantama, kad jei pasitarimuose būtų dalyvavęs Jurbarko akcijų dalies atstovas, būtų buvę galima laiku reaguoti (dokumentų kopijos ir originalus turime išsaugoję), tačiau…

                      Kas kam vadovauja?

                      „Jurbarkas galėjo sėkmingai apsirūpinti pigia šiluma ir kauniečiams nebūtų reikėję tapti donorais.“ – „Jurbarką šildė kauniečių sąskaita“ („Lietuvos rytas“ 2015 07 18.)

Norisi tikėti, kad šis tekstas „Lietuvos rytas“ laikraštyje nėra skirtas AB „Kauno energija“ turto nacionalizavimui.

Bet pradėkime nuo faktų, kurie niekaip nepriklauso nuo jurbarkiečių valios ar bandomo jiems primesti „noro“ šildytis „kauniečių sąskaita“. Jurbarko ŠT buvo ir yra AB „Kauno energija“ filialas, neturintis juridinio statuso – todėl visi sprendimai –tarp jų ir dėl vienodai taikomo tarifo už šilumos suvartojimą, buvo priimti AB „Kauno energija“. Vadovaujantis filialo nuostatais, neįmanoma savarankiškai vykdyti investicijų (visi planai tvirtinami AB „Kauno energija“ valdyboje), imti kreditų ar kitaip ieškoti investicijų į šilumos tinklus. Taip pat negalima teikti paraiškų Europos Sąjungos paramai gauti.

Jurbarko rajono savivaldybės akcijų dalis AB „Kauno energija“ įstatiniame kapitale yra tik 1,74 proc. ir pagal Akcinių bendrovių įstatymą (numatantį atstovavimo teises valdymo organuose) jurbarkiečių interesams niekas neatstovauja ir negina. O Kauno miesto savivaldybei priklauso 92,84 proc. visų akcijų.

Vienintelis juridinę galią turintis Jurbarko rajono savivaldybės „ginklas“, ginant visuomeninius interesus – savivaldybės tarybos sprendimai. Per visus šiuos bendradarbiavimo metus nepamenu nei vieno savivaldybės sprendimo, prieštaraujančio vienintelei šios paslaugos teikėjai Jurbarko mieste – AB „Kauno energija“ valiai.

Jurbarkiečiai klusniai vykdė pagrindinių AB „Kauno energija“ akcininkų valią. Reikėjo modernizuoti – modernizavom. Reikėjo investuoti – investavom. Reikėjo mokėti už šilumą pagal bendrą tarifą, nesitikint generuojamo pelno dalies po modernizavimo, – mokėjom…

                      Kam naudinga?

                      „…jau prieš 10 metų reikėjo „Kauno energijos“ Jurbarko filialą išskirti į atskirą bendrovę.“ – „Jurbarką šildė kauniečių sąskaita“ („Lietuvos rytas“ 2015 07 18.)

Idėja tikrai ne nauja ir nėra jokio pagrindo kaltinti jurbarkiečius klasta. Štai citata iš AB „Kauno energija“ portalo internete:

„2000 m. vasario 21 d. neeiliniame visuotiniame SPAB „Kauno energija“ akcininkų susirinkime nutarta reorganizuoti SPAB „Kauno energija“ skaidymo būdu, atskiriant bendrovės filialus „Jurbarko šilumos tinklai“ ir „Šakių šilumos tinklai“, jų pagrindu įsteigiant naujas specialios paskirties uždarąsias akcines bendroves“. 2000 m. rugpjūčio 8 d. įregistruota AB „Kauno energija“. 2000 m. spalio 17 d. steigiamajame pakartotiniame visuotiniame uždarosios akcinės bendrovės „Jurbarko šilumos tinklai“ akcininkų susirinkime nepriimtas nutarimas įsteigti uždarąją akcinę bendrovę „Jurbarko šilumos tinklai“. http://www.kaunoenergija.lt/Veikla/Istorija/tabid/62/Default.aspx

Spėju, kad AB „Kauno energija“ tokį sprendimą priėmė ne iš didelės meilės Jurbarkui, o tik dėl didesnės naudos sau.

                       Kodėl nebuvo investuojama į biokurą?

Atsakymas buvo suformuluotas 2012 metais AB „Kauno energija“ užsakymu atliktoje studijoje: investicijos gana didelės, o poveikis bendram AB Kauno energija tarifui būtų minimalus. Studija buvo pristatyta ir jai buvo pritarta Jurbarko rajono savivaldybės taryboje, Bendrovės valdyboje ir Techninėje AB „Kauno energija“ taryboje.

Tuomet, visiems tikintis dujų kainos kritimo, įrengus dujų terminalą Klaipėdoje, bei dirbant pelningai Jurbarko katilinei, AB „Kauno energija“ vadovybės sprendimai (po pritarimo šios studijos išvadoms Techninėje taryboje), o ne jurbarkiečių pageidavimai turėti galimą alternatyvą su kita kuro rūšimi lėmė būsimų investicijų klausimo atidėjimą.

Štai citata iš „AB „Kauno energija“ Techninės tarybos 2012 01 19 posėdžio protokolo Nr. A-35-11“:

„Darbotvarkė:

  1. Dėl biokuro panaudojimo galimybių Jurbarko katilinėje.

                      SVARSTYTA. Atlikta studija dėl biokuro panaudojimo galimybių Jurbarko katilinėje. Studijos rengėjas UAB „Terma Consult“ direktorius V. Šuksteris pristatė atliktą darbą ir jos išvadas.

                      NUTARTA:

  1. Pritarti studijos išvadoms.
  2. AB „Kauno energija“ vykdo biokuro panaudojimo nuosavose katilinėse programą, t. y. ruošiami projektai, teiktos paraiškos ES SF ir LAAIF rėmimo programai, vykdomi kiti paruošiamieji darbai Petrašiūnų elektrinėje, Inkaro, Ežerėlio ir Noreikiškių katilinėse.

                      Techniniai-ekonominiai rodikliai Jurbarko katilinėje yra vieni geriausių tarp AB „Kauno energija“ ir visumoje Lietuvoje tarp tokio tipo katilinių ir yra dar galiojantys sutartiniai įsipareigojimai AB „Lietuvos dujos“ dėl privalomos dujų kvotos.

                      Vertinant, kad Jurbarko metinės šilumos gamybos apimtys ir jų įtaka į AB „Kauno energija“ šilumos kainą yra nežymi, tai šiuo metu nėra tikslinga vykdyti biokuro panaudojimo projektą Jurbarko katilinėje ir prie šio klausimo svarstymo reikėtų sugrįžti vėliau.“

Tai iš esmės logiškas ir objektyviais faktais pagrįstas AB „Kauno energija“ vadovybės sprendimas. Juk jei visur pereisime prie biokuro, tai kas naudos dujas? Ir kadangi šis sprendimas nelėmė kainos gyventojams, Jurbarko rajono savivaldybė nematė poreikio ir net neturėjo galimybės ginčyti tokį sprendimą.

                      Kas pasikeitė?

2014 metais, pradėjus eksploatuoti terminalą Klaipėdoje, dujos pabrango. „Lietuvos energijai“, atpirkus iš „Gazpromo“ akcijas, neliko netesybų mokėjimo poreikio ir neliko „sutartinių įsipareigojimų AB „Lietuvos dujos“ dėl privalomos dujų kvotos“. Po milžiniškų (daugiau kaip 150 mln. Lt) AB „Kauno energija“ investicijų, pereinant prie biokuro katilinėse, mažėjo bendrasis tarifas ir būtent skirtumas tarp mažėjančio tarifo ir Jurbarko šiluminių tinklų savikainos ėmė rodyti santykinai nuostolingą veiklą.

Tačiau net ir šiuo atveju negalima teigti, kad „Jurbarką šildė kauniečių sąskaita“ – juk sąskaitos už šildymą visiems gyventojams vienodos. Kiekvienas moka už save.

Kainų svyravimai – rūsti realybė rinkos ekonomikos sąlygomis. Šiandien biokuras pigesnis, o rytoj? Visa atsakomybė už verslo sprendimus visada gula ant įmonės pečių. Todėl vertindami šiuos sprendimus, padėkime emocijas į šoną ir žvelkime į faktus finansinėse ataskaitose:

„AB „Kauno energija“ 2014 m. 12 mėnesių ūkinės veiklos rezultatai. Bendrovės 2014 m. 12 mėnesių pelnas, lyginant su 2013 m. to paties laikotarpio pelnu, padidėjo.“

http://www.kaunoenergija.lt/Veikla/Informacijainvestuotojams/Esminiaiįvykiai/tabid/64/Default.aspx

https://newsclient.omxgroup.com/cdsPublic/viewDisclosure.action?disclosureId=642456&messageId=798177

„AB „Kauno energija“ 2015 m. I ketvirčio ūkinės veiklos rezultatai (Paskelbta: 2015-04-30) Bendrovės 2015 m. I-o ketvirčio rezultatas prieš apmokestinimą, palyginti su 2014 m. to paties laikotarpio pelnu, padidėjo“

http://www.kaunoenergija.lt/Veikla/Informacijainvestuotojams/Esminiaiįvykiai/tabid/64/Default.aspx

https://newsclient.omxgroup.com/cdsPublic/viewDisclosure.action?disclosureId=658098&messageId=818807

Net jei įvertintume klastingų jurbarkiečių aukštą savikainą, AB „Kauno energija“ pelnas auga. Ir tik patvirtina faktą, kad „…Jurbarko metinės šilumos gamybos apimtys ir jų įtaka į AB „Kauno energija“ šilumos kainą yra nežymi“.

Tai kam reikia supriešinti vieno ir kito rajono gyventojus?

                      Biokuro katilinės statyba Jurbarke

Biokuro katilinės statyba Jurbarke buvo pristatyta 2014 metų AB „Kauno energija“ filialo „Jurbarko šilumos tinklai“ biokuro katilinės verslo plane. Finansinėje analizėje nurodoma, kad „Grynųjų pinigų srautai visais laikotarpiais yra teigiami tiek ir be ES fondų paramos. Investicijų planui statyti biokuro katilinę buvo pritarta Jurbarko rajono savivaldybės sprendimu ir pritarimas buvo gautas AB „Kauno energija“ Techninėje taryboje 2015 kovo 10 dieną.

Šiuo metu padaryta viskas, ko reikia biokuro katilinės statyboms Jurbarke: parengti visi reikalingi projektai, dokumentai, surinkti visi reikalingi leidimai. Reikia tik pinigų ir dabartinės Kauno miesto valdžios pritarimo.

Bet… Jurbarko rajono savivaldybės vadovai, matydami, kad AB „Kauno energija“ (pagrindinis šios įmonės akcininkas – Kauno miesto savivaldybė) nevykdo investiciniame plane numatytų investicijų – statyti biokuro katilus filiale „Jurbarko šilumos tinklai“, siekdami ginti gyventojų interesus, ėmėsi iniciatyvos aiškintis priežastis.

Štai šiame fone ir atsirado straipsnis laikraštyje „Lietuvos rytas“, kupinas keistų ir emocionalių kaltinimų. Panika dėl straipsnio „Jurbarką šildė kauniečių sąskaita“ teiginių persimetė į akcijų biržą ir, tai visai natūralu, nepridėjo populiarumo AB „Kauno energija“ akcijoms (Vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX duomenimis AB „Kauno energija“ akcijų kursas krito).

Screen0106

http://www.kaunoenergija.lt/Veikla/Informacijainvestuotojams/Istorinėsakcijųkainos/tabid/134/Default.aspx

Jurbarko savivaldybė neturi didelio kiekio akcijų, bet mus jaudina įmonės likimas, tuo labiau, kai tikimės AB „Kauno energija“ įsipareigojimų vykdymo. Ir vietoje triukšmingų pareiškimų kur kas racionaliau būtų pradėti darbinį dialogą abipusiai naudingomis sąlygomis.

                      Kas toliau?

Dėl susidariusios situacijos Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius konsultavosi Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje, taip pat išsiuntė prašymą AB „Kauno energija“ generaliniam direktoriui R. Bakui, kviesdamas atvykti liepos 30 d. į Jurbarko rajono savivaldybės tarybos posėdį ir informuoti savivaldybės tarybos narius dėl AB „Kauno energija“ inicijuotų, priimtų ir nevykdomų įsipareigojimų investuoti į Jurbarko katilinę 2,139 mln. Eur. Tarybos nariai neabejotinai pageidaus išgirsti atsakymus ir dėl galimų organizacinių ar struktūrinių pokyčių, jei AB „Kauno energija“ lemiančią balsų daugumą turinti akcininkė Kauno miesto savivaldybė bandytų atskirti Jurbarko šilumos tinklus į atskirą juridinį vienetą.

Atsižvelgdama į tai, kad AB „Kauno energija“, būdama antra pagal dydį šilumos tiekimo bendrovė Lietuvoje, deklaruoja, jog laikosi socialiai atsakingos veiklos principų, leidžiančių išlikti patikima ir atsakinga bendrove, Jurbarko rajono savivaldybė tikisi, kad pavyks susitarti su AB „Kauno energija“ vadovybe bei su Kauno miesto savivaldybės vadovais, kad dėl numatomų priimti sprendimų pertvarkant filialą „Jurbarko šilumos tinklai“ Jurbarko gyventojų interesai nenukentėtų.

                      „Ką darysim toliau – „panikuosim“ ar susitarsim?“

Tuo labiau, kad kalbama ne apie investicijas į Jurbarko miestą, o tik apie standartinę modernizavimo procedūrą AB „Kauno energija“ filiale „Jurbarko šiluminiai tinklai“.

 

Saulius Lapėnas

Jurbarko rajono savivaldybės mero pavaduotojas

2015-07-26

Tai pat žiūrėkite

UŽ KĄ BALSUOTI, O UŽ KĄ GALI BŪTI ITIN PAVOJINGA!

Už ką balsuoti?             Pastarosiomis dienomis šį klausimą man užduoda vis dažniau. Neturiu jokio noro …

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *