Juozo Keliuočio žurnalistikos samprata be cenzūros.

Kovo 25 dieną pagerbsime – žymaus Lietuvos mąstytojo, žurnalisto, mokytojo, rašytojo, žurnalų „Naujoji Romuva“, „Kūryba“ redaktoriaus, pogrindinio žurnalo „Aušra“ leidėjo, du kartus tremto į sovietinius lagerius – Juozo Keliuočio šviesų atminimą.

Lietuva šios asmenybės neteko 1983 kovo 25 dieną, tačiau jo įdirbis gyvas ir šiandien. Ir mūsų dienomis jo mintys, jo žodžiai skamba aktualiai ne tik naujos kartos žurnalistams, bet ir kiekvienam piliečiui, kuris kasdien bando išsaugoti blaivų mąstymą audringos ir gausios informacijos sraute, gaunamos iš įvairiausių žiniasklaidos priemonių.

Paradoksas, bet ir mūsų dienomis, jo darbai cenzūruojami – internete galima rasti citatų rinkinius, kuriuose iš Juozo Keliuočio 32 tezių, pateikiamos tik 14. Gal kai kam jos atrodo pasenusiomis, tačiau dėl kažkokių priežasčių iš autoriaus teksto visų pirma pašalintas šis teiginys:

Žurnalistikos uždaviniai – nuolatos grumtis su galingųjų noru panaudoti valdžią savo egoistiniams tikslams“.

 

Juozo Keliuočio žurnalistikos samprata (Pagal leidinį Keliuotis, Juozas. Žurnalistikos paskaitos. 2000. Kaunas).

„Laikraštį yra sukūręs žmogus. Bet kiekviena žmogaus sukurta institucija tenkina kokį nors jo reikalą ir yra susijusi su kuria nors jo prigimties savybe. Įsigilinę į laikraščio funkciją, pastebime, kad ji esmingai susijusi su žmogaus prigimties dinamiškumu ir jos visuomeniškumu, kad šie du žmogaus prigimties pradai – dinamiškumas ir visuomeniškumas – yra neišsenkąs laikraščio gyvybės šaltinis, kad jais jis minta, alsuoja ir gyvena, kad jame juodu egzaltuojasi ir realizuojasi, kad juodu yra jo pateisinimas ir jo egzistavimo pagrindas. Vykdyti ir tenkinti žmogaus prigimties dinamiškumą ir jo visuomeniškumą – štai laikraščio vyriausias tikslas, didžioji ir nuolatinė misija“ (Keliuotis, Juozas. Žurnalistikos paskaitos. 2000. Kaunas, p.76).

„Laikraštis, realizuojąs žmogaus prigimties dinamiškumą ir jos visuomeniškumą, patenkinąs visuotinį jo smalsumą ir įjungiąs jį į visos žmonijos gyvenimą, pasisavinąs praeities laimėjimus, kritiškai vertinąs dabartį ir kovojąs už aukštuosius ateities idealus, ir yra tikroji civilizacijos institucija, kuri vykdo plačią savo civilizacinę misiją“ (p.83).

Žurnalistikos tikslai:

kovoti dėl didžiųjų tiesos, gėrio ir grožio idealų;

– tarnauti bendrajam gėriui;

– kovoti dėl didžiųjų visuomenės idealų – autoriteto ir laisvės, teisingumo ir meilės;

– atlikti kultūrines ir civilizacines funkcijas, būti didžiuoju kultūrinės ir visuomeninės pažangos veiksniu;

– būti tautinės konsolidacijos židiniu ir reikšminga valstybės galybės ugdytoja;

– būti visuomenės kelrodžiu, būti švyturiu, kurs nušviečia gyvenimo kelius;

– būti tautinės galybės židiniu;

Žurnalistikos uždaviniai:

– spindėti, plazdėti ir skambėti visu dabarties gyvenimu su visomis savo sritimis ir periferijomis;

– turtinti, gaivinti ir skaidrinant savo skaitytojų gyvenimą, jiems teikti naujų tiesos, gėrio ir grožio spindulių;

griauti visus izoliacijos barjerus ir žmogų daryti viso pasaulio ir visų epochų piliečiu;

teikti informaciją apie viską, kas įdomaus ir aktualaus, nuostabaus ir ypatingo vyksta visame Žemės rutulyje;

– skatinti šių dienų žmogų sekti visus pasaulio įvykius, džiaugtis visais laimėjimais ir liūdėti visomis nelaimėmis;

– atskirų žmonių gėrį pakelti į aukštesniąją gyvenimo sritį; juos sudominti viešaisiais ir bendraisiais reikalais, atitraukiant juos nuo savo siauručių egoistinių tikslų, atveriant jiems platesnius akiračius ir juos palenkiant visuotinumo ritmui;

– būti ideologinių, politinių ir moralinių kovų arena;

– ne tik eiti drauge su gyvenimu, bet ir duoti jam toną, iškeliant naujų problemų ir jas sprendžiant;

nuolat kelti naujas problemas ir būti nuolatine visų didžiųjų diskusijų arena, siekiant skatinti žmogų prie galvojimo, prie didelio intelektualinio judrumo ir intensyvaus dvasinio veiklumo;

– kelti socialinių, politinių ir ekonominių reformų reikalą ir dėl jų nenuilstamai kovojant, į kovą įtraukiant plačiąsias žmonių mases, be kurių šiandien nebegalima įkūnyti nei viena nauja mintis ir įvykdyti nei viena radikalesnė reforma;

– iškelti gyvenimo ydas ir drąsiai reikalaujant jas šalinti;

nuolatos grumtis su galingųjų noru panaudoti valdžią savo egoistiniams tikslams;

 

Žurnalistinės veiklos principai:

liudyti didybę, o ne menkystę; jungti, o ne skaldyti; gydyti, o ne nuodyti; gaivinti, o ne smukdyti, šviesti, o ne kvailinti, migdyti ir tamsinti

– sutelkti idėjos žygiams, o ne išblaškyti ir išsklaidyti;

būti pažangos nešėja, objektyvios tiesos skelbėja ir viešosios nuolatinės kontrolės vykdytoja; nebūti oficialia, nuobodžia, konformistine, neskelbiančia jokių naujų idėjų ir nereikalaujančia būtinai reikalingų reformų;

kovoti dėl tiesos, gėrio ir grožio idealų, o ne slopinti teisybę, nešti nelaimes, degraduoti visas grožio vertybes, reklamuojant šlamštą ir menkystę;

– plazdenti karščiausiais tautos troškimais, alsuoti jos jaunu entuziazmu, imponuoti gražiausiais jos kūrybos žiedais; nepasiduoti grubiam egoizmui ir materializmui, storžieviškumui ir susnūdimui;

– nesudaryti klaidingo ir vienašališko gyvenimo vaizdo;

– būti tauria, laisva ir savarankiška, nesiekti biznieriškų tikslų, nebūti propagandine valdančios grupės priemone;

– užmėžti ir palaikyti santykius tarp atskirų asmenų, tarp įvairių luomų, tarp visokių ideologinių narių ir tarp visų civilizuotų tautų, o ne visa tai ardyti, skaldyti ir griauti;

– ugdyti kultūrą ir žadinti dvasinę veiklą, nevirsti demoralizacijos veiksniu;

– būti aktualia ir visuomenine pasaulio schema ir kultūrinio gyvenimo apžvalgą, o ne kino filmu, per kurį bėga jaudinančios, spindinčios, nuostabios vizijos;

– ugdyti žmonių estetinius jausmus ir teikti dvasinį pasigėrėjimą, o ne kelti tamsius geidimus ir uždegti geidulių ugnį, nepataikauti moderninio žmogaus žemiesiems instinktams ir aistroms;

– nugalėti laiko ir erdvės kategorijas – nedelsiant pranešti apie naujausius įvykius, apie paskutinius mokslo išradimus ir paskelbti naujausias idėjas;

– priminti jau mirusių didžiųjų žmonių mirtis, šitaip sudarant nuolatinį kontaktą tarp praeities ir dabarties, tarp vadų ir plačiųjų masių.

copy-of-jkeliuotis-2014-1-Žurnalo „Naujoji Romuva“ redaktorius Juozas Keliuotis (dešinėje) su bendradarbiais prie redakcijos pastato Kaune. Rokiškio J. Keliuočio viešosios bibliotekos archyvo nuotr.

Juozas Keliuotis „Žurnalistikos paskaitos“

Leidėjas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla

Metai: 2000

Puslapių Sk.: 209

ISBN: 998650155X

————

*- http://www.grokiskis.lt/temos/sugrizimai-rokiskijos-sviesuoliai/2014/05/30/naujosios-romuvos-tevo-juozo-keliuocio-gimtine–rokiskio-krastas

Tai pat žiūrėkite

„PARTIZANO RAUDA“ pagal Leonard Cohen atliekamą dainą „THE PARTISAN“

Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną minint. Kai Jurbarko bardų klubo nariai paragino mane …

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *