KAS KĄ NUVYLĖ…

ML interviu su Juska– Kai jus kalbinau 2012 m. rudenį, po Seimo rinkimų, kuomet dar priklausėte LiCS, sakėte, kad balsuodamas už sąrašą reitingavote tuos, kuriuos geriausiai pažįstate ir kuriais pasitikite. Vienas tokių – S. Lapėnas. Ar galėtumėte tuos žodžius pakartoti ir dabar?

            – Dabar galėčiau pasakyti, kad Saulius nuvylė. Beveik visas skyrius, beveik 99 proc. žmonių, pasirinkome būti kartu, toje pačioje komandoje, su kuriais išbuvome mažiausiai 15 metų. žmogaus pažinti visiškai neįmanoma. Mūsų buvo toks pasirinkimas, Sauliaus – kitoks. Jis, nepritardamas viso skyriaus nuomonei, pasirinko kitą kelią.  Tegul jis jame būna laimingas.“ – ištrauka iš interviu su R.Juška publikuoto 2014-12-30 laikraštyje „Mūsų laikas“ Nr.52.

—————————————————————————————————————-

Nebuvau linkęs žvalgytis atgal ir tuo labiau gilintis kuo ten nusivylė ar ką nuvylė R.Juška, bet kai paminimas mano vardas ir kartu matau akivaizdžius bandymus iškraipyti buvusius įvykius ir faktus, jaučiu pareigą kai ką priminti ir sudėti taškus ant „i“, nes kaip teigė vienas personažas „Dviračio žinios“ laidoje: „istorijos nesuklastosi“.

Kaip ir kodėl išsiskyrė mūsų keliai Liberalų ir Centro Sąjungoje (LiCS)

Apie tai dar niekur viešai nerašiau, nes tik po didesnės laiko pertraukos galima tikėtis objektyvesnio požiūrio ir vertinimo. Natūralu, kai tarp bendrapartiečių vykdavo diskusijos ir tuo labiau liberalias vertybes deklaruojančioje partijoje. Tačiau, kai pasiekiami sutarimai, o po to matai priešingus veiksmus ir oficialius pareiškimus, prieštaraujančius šiems susitarimams, tai jau pirmas signalas, kad kažkas ne taip. Takoskyra tarp manęs ir Ričardo Juškos tapo pernelyg akivaizdi po 2012 metais vykusių rinkimų į Seimą.

Pirmo rinkimų turo naktį buvom sutarę, kad paremti ar ne paremti, kurį nors vieną, antrame ture dalyvausiantį kandidatą, spręsim, pasiremdami liberalios demokratijos pagrindais LiCS skyriaus susirinkime.

Tačiau laukiamo LiCS Jurbarko skyriaus susirinkimo net ir neprireikė, nes rajono laikraščiuose pasirodė ne tik vienasmeniškas Ričardo Juškos pareiškimas, išreiškiantis mero paramą kandidatui, kurio programa buvo, švelniai tariant, labai tolima nuo liberalių vertybių ir principų , bet ir keistai nuskambėjęs prisipažinimas: „Aš pats, įrašytas į daugiamandatės apygardos sąrašą, visiškai nedalyvavau rinkiminėje kampanijoje“ ir t.t. („Mūsų laikas“2012 m. spalio 19 d apie tai plačiau galima rasti mano straipsnyje  „NETIKĖTAS MERO APSISPRENDIMAS IR INTERVIU“. )

Nesiimu vertinti ir dabar ar tokie veiksmai yra rinkėjų ir partijos išdavystė, ar paprasčiausias noras pasirodyti publikai.

Juk buvo puiki galimybė leisti apsispręsti rinkėjams be mero pritarimo, nes antrame ture likę abu kandidatai buvo iškelti partijų, kurios tuo metu buvo toje pačioje Jurbarko rajono savivaldybės tarybos valdančioje daugumoje. Neslėpsiu, kad toks atsainus požiūris į demokratinius principus ir duotą žodį (pažadą) žmogaus, kurį ilgą laiką laikiau savo bičiuliu, tapo man nemaloniu siurprizu.

2013 metai LiCS partijai buvo nelengvi. Kova partijos viduje, padalino partiečius į dvi stovyklas. Vieni matė galimybę sustiprėti ir per atsinaujinimą, remiantis klasikinio liberalizmo vertybėmis, o kiti pasidavė ir skubėjo kuo greičiau šią partiją ištrinti iš Lietuvos politinio žemėlapio (prie tokių prisidėjo tie, kurie be kovos, perbėgo į kitas partijas).

Paaukojęs šiai partijai beveik 20 metų savo gyvenimo, negalėjau likti nuošalyje ir siekiau išlaikyti partijos narių vienybę bei išsaugoti rinkėjų pasitikėjimą šia partija.

Gal įgimtas užsispyrimas, nes nesu pratęs dėl momentinės naudos keisti partijas (ko ir nesu daręs per visą savo gyvenimą). O gal tai tėvų įtaka, kurie įskiepijo savigarbos jausmą ir siekį nepalikti bėdoje: draugus, partijos kolegas, savo miestą, kraštą ar šalį. Uždavinys buvo nelengvas ir šis išdavikiškas smūgis į nugarą, man tikrai ne pagelbėjo.

Man už „nugaros“ 2013 m. rugsėjo pirmomis dienomis buvo surengtas LiCS skyriaus visuotinas susirinkimas į kurį buvau pakviestas išvakarėse. Šio susirinkimo metu iškeliamas vienintelis siūlymas pasirašyti pareiškimus išstoti iš LiCS ir tuo pačiu pateikti prašymus stoti į Liberalų Sąjūdį, tik patvirtino Ričardo asmeninį apsisprendimą, nežiūrint į jokius argumentus apie klasikinio liberalizmo vertybių išsaugojimą, dėlioti ateitį tik sau palankia linkme, skyriaus narius paverčiant savo įgeidžių įkaitais. Apie tai esu rašęs savo tinklaraštyje patalpintame straipsnyje „Jurbarko skyriaus nariai pavargo nuo nesėkmių ir LiCS Vadovybės neveiklumo“.

Savo pasisakyme dar kartą priminiau argumentus, kodėl to nereikėtų daryti. Laikausi nuostatos, kad negalima išsižadėti vertybinių idėjų, vardan trumpalaikės naudos ar politinių išskaičiavimų ir principines vertybes būtina ginti iki galo, jei norim būti laisvi ir nepriklausomi savo apsisprendimuose. Tačiau skyriaus narių apsisprendimą matyt nulėmė Ričardo Juškos užimama mero pozicija. Ir tikrai jų nebuvo 99 proc., nes susirinkime dalyvavo tik 29 iš daugiau kaip 50-ies, tuo metu buvusių sąraše.

Nesmerkiu jų apsisprendimo – aš jiems galėjau pasiūlyti tik kovą už savo garbę, už savo įsitikinimus, tačiau mano „senas draugas“ galėjo pasiūlyti gerokai daugiau – apgaulingai ramią ateitį kitoje partijoje.

Po šių įvykių, išnykus LiCS, panaikinau narystę šioje jau nebeegzistuojančioje partijoje ir šiuo metu esu nepartinis.

Tad daugiau kaip metus laiko, manęs su Ričardu Juška niekas nebesieja, išskyrus daugiau kaip dvidešimties metų praeitis nuo tų laikų, kai prikalbinau jį iš Autotransporto įmonės ateiti dirbti į tuometinį Jurbarko rajono vykdomąjį komitetą, dalyvauti kuriant Liberalų Sąjungos Jurbarko skyrių ir t.t.

Tačiau ne tai svarbiausia. Mūsų krašto likimui kur kas svarbiau, kad žmogus kartą pasirinkęs konformistinę poziciją prarandą orientaciją ir yra linkęs kartoti savo klaidas. Čia jau nebelieka vietos demokratijos principams, garbei ir savigarbai.

Kur mūsų savivaldybę veda meras, jei pats nežino kur eina ir ko siekia?

Mane visiškai nestebina Ričardo Juškos teiginiai laikraštyje „Mūsų laikas“ pradžioje minėtame interviu: partijos seniai nebeturi ideologijos ir jomis nesivadovauja“, „aš buvau dėl vieno ar kito sprendimo gal visai priešingos nuostatos, bet dirbant komandoje turi paklusti daugumos nuomonei. Mero balsas vienas iš 25“. Arba itin atviras ir tiesmukas teiginys laikraštyje „Šviesa“ išsakytas susitikime su Finansų ministru: „savivaldybė neturi jokių galimybių skatinti investicijas“.

Jei partinės ir ideologinės nuostatos šiam asmeniui neturi reikšmės, tai kas gi lieka? Gal būtent tame ir glūdi ateities vizijos nebuvimo priežastis, kai metai iš metų mažėjantis gyventojų skaičius, darbo vietų trūkumas liudija gana negeras tendencijas Jurbarko krašte?

Ir dar.

Kodėl būdamas nepartiniu liberalu, pasirinkau galimybę dirbti Jurbarko rajono savivaldybės tarybos Darbo partijos frakcijoje jau esu rašęs savo straipsnyje („SAULIAUS LAPĖNO – TRADICINIO LIBERALO ATSAKYMAI Į KLAUSIMUS APIE PERĖJIMĄ Į KITĄ FRAKCIJĄ JURBARKO SAVIVALDYBĖS TARYBOJE).

 KLASIKINIO LIBERALIZMO POLITINĖ REKLAMA parengta Sauliaus Lapėno

Tai pat žiūrėkite

400 atplėštų išankstinio balsavimo vokų – yla savivaldybės maiše?

Vienas komentaras

  1. Šaunuolis Saulius, kad rašo tiesiai šviesiai, be išvedžiojimų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *