Turizmas – vienintelė priemonė rajono ekonomikai skatinti

Čia publikuoju laikraštyje „ŠVIESA“ 2014 metų gruodžio 10 d., trečiadienis, Nr. 97 (7919) straipsnio tekstą.

Tai svarbi tema, todėl pridėsiu keletą žodžių nuo savęs. Užsakant ganėtinai  brangius tyrimus, galima buvo ne tik numatyti, kad reikės vykdyti gyventojų apklausą, bet ir pranešti apie tai Jurbarko gyventojams kur ir kaip mes visi galėtume pareikšti savo nuomonę tokiais svarbiais Jurbarko kraštui klausimais, kaip investicijų pritraukimo galimybių paieškos. Sunku suvokti kodėl tai buvo tarsi slepiama nuo visuomenės. Apie rengiamą apklausą nebuvo pranešta mūsų rajono laikraščiuose nei kitose žiniasklaidos priemonėse, todėl tikėtis, kad kas nors ims atsakinėti į anoniminės organizacijos atsiųstus elektroniniu paštu klausimus ar iš neturėjimo ką veikti ją užpildys mažų mažiausia naivu, kaip ir sėdint namuose laukti, kad žuvis pati atplauks į keptuvę.

Be to, gyventojai nebuvo informuoti ir apie apklausos pravedimo terminus, ir apie galimybę kreiptis į tyrimus vykdančius asmenis. Suprantama, kad tai ne referendumas. Bet tai ir ne slapta operacija ar tik veiklos imitacija. Gal ir galima būtų, tai paaiškinti patirties stoka, kaip jau esu rašęs straipsnelyje „Į studijos pristatymą užmiršo pakviesti verslo atstovus!“,  kad per visą savo egzistavimo laikotarpį ši įmonė dalyvavo 9-iuose viešuosiuose  pirkimuose ir laimėjo tik dvejuose (tame tarpe mūsų Jurbarko savivaldybėje) tik todėl kad pasiūlė pačią mažiausią kainą.

Iš vienos pusės gal ir malonu, kad mūsų savivaldybė palaiko jaunus talentus ir apmoka konsultantų tobulinimąsį mūsų karčios patirties sąskaita, tačiau ar verta tai daryti mūsų gyventojų sąskaita? Gal kas pasakys, kad 17 tūkst. Lt – nedideli pinigai. Bet dar visai nesenai mes pamenam, kaip buvo uždaryta biblioteka tik todėl, kad nebuvo surasta 13 tūkst. Lt per metus  jos išlaikymui.

O iš kitos pusės, ar vietoje beprasmio pinigų mėtymo „galimybių“ paieškoms, ne geriau būtų buvę užsakyti realaus plano investicijų pritraukimui į mūsų kraštą parengimą, ką ir siūlė kitos, matyt daugiau turinčios patirties konsultavimo kompanijos. Tačiau jų pasiūlymai konkurso metu buvo atmesti, kaip neatitinkantys konkurso sąlygų.

Dabar mes jau esame pasatyti prieš faktą, kad studijos pristatymas įvyko gruodžio 5 dieną, kai Jurbarko savivaldybės administracijos pasirašytas studijos rengimo sutarties galiojimas baigėsi gruodžio 6 dieną. Tai reiškia, kad pinigai bus sumokėti nepriklausomai nuo gauto rezultato ir ar tai bent kiek buvo naudinga mūsų savivaldybei. Verslo pasaulyje, ten kur gyvena pasiturintys (todėl jie ir pasiturintys), yra priimta prieš sumokant pinigus, pasitikrinti ar įvykdytos sutarties sąlygos.

Juk ir jūs, užsakę savo batų ar automobilio remontą, skirsite daugiau dėmesio atliktų darbų kokybei, nei biurokratai be jokios atsakomybės švaistantys mūsų pinigus. 

Turizmas – vienintelė priemonė rajono ekonomikai skatinti

 Daiva BATKIENĖ

Investicijų pritraukimo galimybių studiją rengęs įmonės „Baltic Business Salutions“ projektų vadovas Donatas Bakutis (dešinėje) mano, kad Jurbarke perspektyvus tik turizmo verslas, todėl savivaldybė jį ir turėtų skatinti.

 

 

 

 

Tarybos narys Saulius Lapenas išsiaiškino, kad studijos rengėjai gyventojų, jaunimo ir verslininkų apklausoms beveik neskyrė dėmesio, nors rengiant galimybių studiją jos privalomos.      D. Bartkienės nuotr.

 

Atrodo, kad Europos Sąjungos paramos lėšos išleidžiamos taip pat lengvai, kaip ir gaunamos. Naudodamasi proga savivaldybė vieną po kitos užsako galimybių studijas ir bent jau kol kas krauna jas stalčiun. Tiek naudos tikriausiai tebus ir iš dar vieno, penktadienį būreliui valdininkų ir verslininkų pristatyto, dokumento.

                       Silpniausia vieta – ekonomika

            Prieš mėnesį savivaldybėje pirmąjį investicijų pritraukimo galimybių studijos pristatymą surengęs įmones „Baltic Business Salutions“ projektų vadovas Donatas Bakutis žadėjo, kad užbaigęs rengti dokumentą į Jurbarką atvyks su konkretiems objektams parinktais konkrečiais pasiūlymais – teliks surasti norinčių rengti projektus ir gauti lėšų iš ES struktūrinę paramą skirstančių ministerijų. Ekonomikos proveržio ištroškę verslininkai tikėjosi išgirsti bent keletą pasiūlymų, tačiau nieko konkretaus taip ir nesulaukė.

            Užuot nurodęs, į kokias sritis galima būtų investuoti, D. Bakutis plačiai apžvelgė geografinę rajono padėtį, susisiekimo struktūrą ir ekonominę situaciją. Investicijų galimybėmis susirūpinę klausytojai išgirdo, kad dėl patogios geografinės padėties, Nemuno upės ir unikalaus kraštovaizdžio Jurbarkas yra išskirtinė teritorija, tačiau gamtinių išteklių nepakanka pramonei vystyti, todėl juos reikėtų naudoti kitoms sritims. Galimybes investuoti sumažina netvarkomos Nemuno pakrantės, nevaloma upės vaga, apleisti istorijos ir kultūros paminklai, netvarkinga jų aplinka. Minusus, anot D. Bakučio, sumažintų sumanus turistinio panemunės srauto ir žvyro karjerų panaudojimas-juos rekultivavus, galima būtų sukurti naujas poilsio zonas.

Didžiausias susisiekimo infrastruktūros minusas – neturime geležinkelio, todėl nėra ir pramones. Neišvystytas vandens susisiekimo kelias, dviračių ir pėsčiųjų takais sunku pasiekti lankytinus objektus, be to, neužtikrintas dviratininkų saugumas. Būtina atnaujinti viešojo transporto infrastruktūrą ir organizuoti naujus maršrutus. D. Bakučio nuomone, rajone, ypač prie pagrindinių kelių, trūksta degalinių.

Konsultantui netikėtas buvo savivaldybės administracijos direktoriaus Petro Vainausko klausimas, ar savivaldybė turėtų perimti Varlaukio geležinkelio stotį, tačiau pasitaręs su kolega, nusprendė, kad stotis priskiriama ekonominiams ištekliams, kurie suteikia regionui pranašumą, tuo labiau kad šalies strateginiame plane numatyta tiesti geležinkelio atšaką Pilviškiai – Tauragė.

Silpniausia rajono vieta, D. Bakučio įsitikinimu – ekonomika. Įžiūrėjęs vienintelį privalumą – kaimynystę su Kaliningrado sritimi, konsultantas pripažino, kad rajone nėra tradicinės pramonės, neišliko didelių įmonių ir dėl to labai trūksta darbo vietų. Visa tai lemia, kad mažiausią Bendrojo vidaus produkto dalį sukuriančiame rajone didėja socialinė atskirtis.

„Rajone gaminamos prekės ir teikiamos paslaugos orientuotos į vietinę rinką ir priklauso nuo rajono ekonomikos ir žmonių perkamosios galios. Specialistų trūkumas neleidžia jūsų krašte vystyti aukštųjų technologijų. Netikslingas ir laisvosios ekonomines zonos įkūrimas – ji konkuruotų su esančia Kaune, be to, didelėms įmonėms Jurbarke trūktų darbo jėgos“, – sakė investicijų galimybių studijos autorius.

D. Bakučio nuomone, Jurbarkui užtektų ir Verslo inkubatoriaus, teikiančio pagalbą pradedantiesiems verslą.

            Nėra turizmo strategijos

Nors D. Bakutis užtikrino nekartosiąs to, ką sakė prieš mėnesį, patvirtino, kad visi dokumente pateikti statistiniai duomenys yra tikri ir teisingi.

Priminsime, kad daugiausia priekaištų galimybių studijos autoriui, skaičiais akivaizdžiai iliustravusiam, kad smarkiai silpnėja Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centro veikla, turėjo šios įstaigos vadovė Gaiva Mačiulaitienė.

Tačiau ir šįkart direktorė paguodos nesulaukė. Pasak D. Bakučio, Jurbarkas neturi kuo sustabdyti turistų srauto nykimo, nes turizmo infrastruktūra nepakankamai išvystyta, o turizmo ištekliai neišnaudojami ir neišplėtoti – trūksta maitinimo, nakvynės paslaugu, nėra pramogų pasiūlos.

„Neturite aiškios turizmo vizijos, nenumatyta tiksli plėtros strategija. Tam reikia atskiros turizmo galimybių studijos – bendroje galimybių studijoje tokių dalykų neaprašysi“, – aiškino D. Bakutis.

Pasak jo, neigiamai visą Lietuvos turizmo ekonomiką veikia tai, kad neišnaudojamas Nemuno vandens kelias. Konsultantas baiminosi, kad Belvederio dvaro likimas gali ištikti ir kitus apleistus paveldo objektus.

„Jurbarke turizmas orientuotas į vienadienius keliautojus ir moksleivius – jie niekada nesukurs pridėtinės vertės, nes trumpi apsilankymai neskatina plėtoti paslaugų. Pinigus palieka tik nakvojantys žmonės“, – ne kartą girdėtą tiesą kartojo konsultantas.

Jis siūlė sukurti kelių dienų teminius arba pramoginius turizmo maršrutus, įtraukti į juos laivybą, vystyti ne tik pažintinį, bet ir poilsinį turizmą. D. Bakučio įsitikinimu, Nemuno pakrantėse trūksta kempingų, nakvynės ir maitinimo vietų, degalinių, būtina plėsti dviračių ir pėsčiųjų takus, skatinti kaimo turizmą.

Tokiai nuomonei ir vėl prieštaravo G. Mačiulaitienė, tvirtinusi, kad rajone yra 35 nakvynės paslaugas teikiančios įmonės, todėl negalima teigti, kad jų trūksta.

Tačiau D. Bakutis nesunkiai apgynė savo poziciją: „Jei sakote, kad yra teikiančių paslaugas, vadinasi, trūksta informacijos – važiuojant panemune nepamatysi nė vieno kvietimo sustoti, niekas neskatina jūsų krašte likti ilgiau.“

G. Mačiulaitienė sutiko, kad paslaugų ir pramogų trūksta, bet prisipažino nežinanti, ką daryti, kad jų atsirastų – net meno mėgėjų kolektyvai, kuriuose dalyvauja dirbantys žmonės, negali koncertuoti pagal atvykstančiųjų pageidavimus. D. Bakutis siūlė imtis priemonių nuolatiniam turizmo srautui sudaryti – tam praverstų verslo misija į Kaliningradą.

             Imitavo apklausą

            Viena iš Investicijų pritraukimo galimybių studijos dalių – gyventojų, verslo ir jaunimo apklausa, parodanti, kaip visų trijų sričių atstovai vertina gyvenimo kokybę, įsidarbinimo, verslo kūrimo, investavimo galimybes, pianus išvykti iš Jurbarko.

Atlikti elektroninę apklausą Investicijų pritraukimo galimybių studijos rengėjams padėjo savivaldybės administracijos specialistai. Atsakymai parodė, kad absoliuti dauguma verslininkų mano, jog savivaldybė turi gerinti verslo aplinką ir pritraukti daugiau užsienio investuotojų, tačiau investavimo patrauklumas ir darbo jėgos pasiūla vertinama kaip silpną. Verslininkų nuomone, patrauklia investicijoms sritis galėtų būti gamyba.

Gyventojams atrodo, kad didžiausia problema Jurbarke – maža darbo rinka, menki, dažniausiai minimalūs uždarbiai. Pusė apklaustųjų nurodo, kad norėtų susikurti savo verslą, tačiau per artimiausius dvejus metus imtis to planuoja vos 15 proc. Kliūtys – verslumo įgūdžių, darbo jėgos ir investicijų trūkumas.

Jaunimas pripažįsta, kad didžiausia problema Jurbarke – įsidarbinimas. D. Bakutis tikina, kad 20 km iki darbo vietos provincijos jaunimui jau yra neįveikiama kliūtis. Du trečdaliai jaunų žmonių norėtų imtis nuosavo verslo, bet tik 13 proc. planuoja tą daryti per ateinančius dvejus metus. Pusė atsakiusiųjų į anketos klausimus nėra girdėję apie paramą jaunam verslui.

Nors verslo kūrimo galimybes jaunimas vertina palankiai, 80 proc. apklaustųjų planuoja išvykti gyventi į kitus Lietuvos miestus, o pusė – bent laikinai emigruoti į užsienį dėl ribotų uždarbio ir karjeros galimybių.

Į klausimą, kas galėtų pakeisti apsisprendimą emigruoti, jaunimas atsakė, kad Jurbarke juos sulaikytų papildoma finansinė parama jaunoms šeimoms ir galimybė lengvatinėmis sąlygomis įsigyti būstą.

Pastarasis teiginys iškart sukėlė diskusijas. „Ar kurioje nors Lietuvos savivaldybėje tokios priemonės taikomos? Niekur tokių dalykų nesu girdėjusi“, – stebėjosi Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centro direktorė G. Mačiulaitienė. Direktorei pritarė ir kiti renginio dalyviai. Jų nuomone, ir be apklausos aišku, kad jei Jurbarke jauniems žmonėms būtų darbo, jie su didžiausiu noru liktų čia gyventi.

            Savivaldybės tarybos narys Saulius Lapenas panoro žinoti, kiek procentų jaunimo, verslininkų ir gyventojų buvo apklausta ir kaip pasiskirstė apklausos teritorijos. „Čia ne referendumas. Tai labai maži procentai, supraskite, žmonės nėra aktyvūs“, – teisinosi D.Bakutis, tačiau skaičių nenuslėpė. Rengiant Investicijų pritraukimo galimybių studiją buvo apklausti 39 verslininkai, 30 jaunų žmonių ir 41rajono gyventojas – iš viso 110 asmenų. Kokį procentą apklaustieji sudaro nuo 26 tūkst. pilnamečių rajono gyventojų, D. Bakutis pasakyti nesiryžo.

             Nauda – tik konsultantams?

            Bene ilgiausiai užtruko Europos Sąjungos struktūrinių fondų 2014 – 2020 m. finansavimo galimybių pristatymas, nors kol kas aprašus patvirtino tik Ūkio bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Finansavimo sąlygų aprašus, beje, dykai, galima rasti kiekvienos ministerijos interneto tinklalapyje, todėl kyla klausimas, už ką savivaldybė „Baltic Business Salutions“ sumokėjo 16,9 tūkst. Lt?

Užtat įmonės „Baltic Business Salutions“ projektų vadovas D. Bakutis Investicijų pritraukimo galimybių studijos pristatymus sumaniai panaudojo savo įmonės reklamai – nuolat siūlė verslininkams asmenines konsultacijas, savivaldybėje žadėjo palikti vizitinių kortelių. Suprantama, konsultantai gyvena iš projektų rengimo, todėl klientų ieško visais įmanomais būdais.

Į galimybių studijos pristatymą atėję verslininkai taip pat tikėjosi, kad konsultantai padės jiems pasirinkti finansavimo priemones, taigi jie jau irgi yra potencialūs konsultantų darbdaviai. Visa tai leidžia abejoti, kas – savivaldybė ar konsultantai – iš Investicijų pritraukimo galimybių studijos rengimo gaus daugiau naudos.

 

                      Daiva BARTKIENĖ

 

 

 

Tai pat žiūrėkite

UŽ KĄ BALSUOTI, O UŽ KĄ GALI BŪTI ITIN PAVOJINGA!

Už ką balsuoti?             Pastarosiomis dienomis šį klausimą man užduoda vis dažniau. Neturiu jokio noro …

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *