Buldozeriniai sprendimai Jurbarko savivaldybėje – naujos kolektyvizacijos pradžia? Atskira Sauliaus Lapėno Jurbarko rajono savivaldybės Ūkio, verslo, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto nario nuomonė.

Jurbarko savivaldybės vadovų inicijuotas ir „buldozerio“ principu priimtas sprendimas sujungti viešąją įstaigą Jurbarko socialinių paslaugų centrą su viešosios įstaigos Jurbarko socialinių paslaugų centro Eržvilko socialinės globos filialu ir viešąją įstaigą Jurbarko rajono sutrikusio intelekto jaunuolių darbo centrą į vieną juridinį asmenį – Viešąją įstaigą „Jurbarko socialinės paslaugos“ vertas didesnio visuomenės dėmesio.

Tai ydingas pavyzdys, kaip prisidengiant tariamu išlaidų taupymu, pritaikomas „kolektyvizavimo“ modelis, kuris panaikindamas šių įstaigų savarankiškumą, naikins ir buvusią šių padalinių vadovų ir ten dirbančių asmeninę atsakomybę, kūrybiškumą, iniciatyvą, teikiant būtinas įvairias socialines paslaugas rajono gyventojams.

Dirbdamas Ūkio, verslo, ekologijos ir kaimo reikalų komitete (toliau – Ūkio komitetas), daugiausia dėmesio skirdavau šio komiteto srities klausimams, nes socialinės srities klausimus sprendžia Socialinių klausimų komiteto nariai. Tačiau kai rugsėjo mėnesį tarp Ūkio komitetui pateiktų dokumentų pastebėjau siūlymą sujungti socialines paslaugas teikiančias įmones į vieną, sunerimau – juk tai akivaizdus bandymas pritaikyti sovietinį kolektyvizacijos modelį, kuriant šių dienų kolūkį. Tuo labiau, kad šalia pridėti socialines paslaugas teikiančių įmonių vadovų paaiškinimai rodė akivaizdų šių įmonių vadovų ir darbuotojų nuomonės ignoravimą. Todėl ėmiausi gilintis į socialinių paslaugų teikimo problemas iš esmės.

Kalba juk eina apie visiškai skirtingas socialines paslaugas teikiančių savivaldybės įsteigtų įmonių sujungimą į vieną įmonę su vienu vadovu, tapsiančiu atsakingu už tris ganėtinai skirtingas teikiamų paslaugų sritis:

paslaugų teikimą socialiai remtiniems piliečiams (nakvynės namų, slaugos, minimalių buitinių paslaugų teikimas)

– paslaugų sutrikusio intelekto jaunuolių darbo centre

– ir trumpalaikio ir ilgalaikio apgyvendinimo paslaugų teikimą Eržvilko filiale (smurtą šeimoje patyrusioms moterims bei vaikams).

Nors rugsėjo mėnesio Ūkio komiteto posėdyje šis klausimas nebuvo svarstomas, bet po savaitės vykusio Tarybos posėdžio pabaigoje buvo bandoma priimti „protokolinį“ pritarimą vicemero K.Šimkaus vadovaujamos komisijos išvadoms.

Kaip galima vertinti išvadas, kuriose „ Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Darbo grupė siūlo:

1. Siekiant sutaupyti savivaldybės biudžeto lėšas, svarstyti galimybę reorganizuoti Jurbarko rajono savivaldybės viešąsias įstaigas Jurbarko socialinių paslaugų centrą (kartu su Eržvilko socialinės globos filialu) ir Jurbarko rajono sutrikusio intelekto jaunuolių darbo centrą.

2. Siekiant skaidresnės Įstaigų veiklos bei efektyvesnės kontrolės, svarstyti galimybę pertvarkyti viešąsias įstaigas Jurbarko socialinių paslaugų centrą (kartu su Eržvilko socialinės globos filialu) ir Jurbarko rajono sutrikusio intelekto jaunuolių darbo centrą į biudžetinę įstaigą.

3. Svarstyti galimybę ateinančių metų biudžete sumažinti savivaldybės skiriamą finansavimą Jurbarko socialinių paslaugų centrui (kartu su Eržvilko socialinės globos filialu) ir Jurbarko rajono sutrikusio intelekto jaunuolių darbo centrui.

4. Įpareigoti Jurbarko rajono savivaldybės administraciją aktyviau dalyvauti bei kontroliuoti priimamus sprendimus dėl socialinių paslaugų poreikio nustatymo.“

Tai tik deklaratyvūs teiginiai, kuriuose nėra jokių konkrečių skaičių ir argumentų, kodėl tai reikia daryti, kokia bus lėšų ekonomija ir kokios bus pasekmės.

Nors šis klausimas nebuvo įtrauktas į posėdžio pradžioje patvirtintą darbotvarkę, tačiau meras tai įvardino kaip „informacijos“ pateikimą apie išvadas ir tik vėliau patikslino, kad jas turėtų patvirtinti taryba. Nors buvo garsiai protestuojama, kad nėra įstatyminio pagrindo tokiai sąvokai, kaip „protokolinis sprendimas“, niekam nebuvo leista pasisakyti ir iš karto pereita prie 13-os pakeltų rankų skaičiavimo, nefiksuojant kiek buvo „prieš“, „susilaikė“ ar iš viso nedalyvavo balsavime (tuo galima įsitikinti rugsėjo posėdžio garso įraše).

O klausimų dėl tokio sprendimo kilo labai daug. Juk pagrindinė problema tame, kad priimant tokius svarbius nemažai daliai gyventojų sprendimus (juk nuo negalios ar ubago terbos niekas neapsaugotas), nebuvo išklausyta jungiamų įmonių vadovų nuomonė, nebuvo atlikta gyventojų apklausa, nebuvo net nuoseklios analizės, kuri parodytų kokį poveikį tai turės paslaugų kokybei. Paprastai tariant, kokios tikėtinos pasekmės, priėmus tokį sprendimą. O toliau – dar įdomiau, nes tai tapo panašu į absurdo teatrą, kuriame voliuntaristiniui sprendimui buvo bandoma suteikti demokratiškai priimto sprendimo įvaizdį.

Todėl jau spalio mėnesio Ūkio komiteto posėdyje svarstant šį klausimą, išsakiau kategorišką nepritarimą tokiam brutaliam bandymui griauti esamas įstaigas. Džiaugiuosi, kad bent jau šiame komitete neatsirado norinčių pritarti tokiam sprendimui, nes iš pateiktos medžiagos nebuvo galima padaryti lyginamosios analizės, kokį rezultatą turėsime po reorganizacijos, nebuvo rimtų argumentų, kodėl nuvertinamos šių įstaigų vadovų ir darbuotojų pastangos, taupant turimus resursus, teikti kokybiškas paslaugas.

Na, o po savaitės, spalio 30 dieną vykusiame tarybos posėdyje, išsakiau savo kategorišką nepritarimą ir įvardinau tai kaip bjauriausią pavyzdį sprendimo, kuris buvo rengiamas ir stumiamas „buldozerio“ principu ir siūliau nepriimti tokių karštligiškų sprendimų. (visas tekstas spalio posėdžio garso įraše).

Belieka apgailestauti, kad svarstant šį sprendimo projektą, visi opozicijos atstovai (Tėvynės Sąjungos, Tvarkos ir teisingumo, bei nepriklausomos frakcijų nariai) nepasinaudojo pačia paprasčiausia galimybe, mano akivaizdžiu siūlymu išeiti kartu su manimi ir vienminčiais iš posėdžių salės ir suardžius kvorumą, blokuoti tokį skuboto ir neapgalvoto sprendimo priėmimą. Kažkaip nesinori tikėti, kad tai buvo tik bandymas žaisti priešrinkiminius politinius žaidimus, kai viešai protestuojama, o realiai sudaroma galimybė 11-ai balsų priimti itin ydingą sprendimą.

                      Tai dar ne pabaiga.

Šis precedentas greičiausiai bus bandomas pritaikyti dabar sėkmingai veikiančių kultūros centrų sujungimui, nors prieš keletą metų atliktas decentralizavimas davė neabejotinai teigiamą postūmį kultūros židinių savarankiškumui, iniciatyvoms ir kūrybinei raiškai.

Todėl siūlau į šiuos „kolektyvizacijos“ bandymus, tveriant naujus „kolūkius“, žvelgti įdėmiau. Dažniausiai naudojamas argumentas – taupyti esamus finansinius išteklius, neatlaiko kritikos, nes finansinių krizių metu jau senai žinomas ir plačiai naudojamas rizikų išskaidymo principas, kai įmonėms, patiriančioms finansinių sunkumų, sudaromos galimybės „išsikapanoti“ pačioms savo iniciatyvos ir kūrybingumo dėka. Bet koks centralizavimas tik iš pirmo žvilgsnio atrodo tinkamiausias sprendimas, tačiau jis ir pavojingiausias, nes naikina ten dirbančių žmonių asmeninę atsakomybę, iniciatyvą ir kūrybingumą, ieškant racionaliausių sprendimų ir papildomų finansavimo šaltinių.

Akivaizdu, kad Jurbarko savivaldybės vadovams priimtinesnis „sovietiniais“ laikais taikytas masinės kolektyvizacijos būdas, prievarta suvarant visus į kolūkius ir po to, nesulaukus teigiamų rezultatų, kaltę suversti kolūkio pirmininkui, centrinei valdžiai ar dar kažkam, bet tik ne sau.

Matyt, savivaldybės vadovai taip ir neišgirdo neseniai mūsų rajone apsilankiusio LR finansų ministro žodžių apie dažnai pasitaikančius „perlenkimus“, taupant socialiai remtinų gyventojų sąskaita. Jei tai bus daroma ir toliau, teks stebėti ne tik augančius įsiskolinimus už komunalines paslaugas ir šildymą, bet ir socialiai remtinų žmonių nepasitenkinimo akcijas vietinės valdžios sprendimais.

Jei bus įgyvendintas principas – valstybė žmogui, o ne žmogus valstybei, tik tada žmogus patikės savivaldos galia!

_____________________________________

Straipsnis publikuotas:

http://jurbarkiskis.lt/naujienos/12457-buldozeriniai-sprendimai-jurbarko-savivaldybje–naujos-kolektyvizacijos-pradia

 

Apie šias Jurbarko savivaldybėje kylančias problemas buvo rašyta laikraščių: „Šviesa“ ir „Lietuvos žinios“ publikacijose.

Tai pat žiūrėkite

KSS-SL RINKIMŲ Į LR SEIMĄ NAUJIENLAIŠKIS NR.2

KSS-SL rinkiminio sąrašo Nr.10 RINKIMŲ AGITACIJA sukurta rinkimų kampanijos dalyvio platinimui neatlygintinai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *