SAULIAUS LAPĖNO – TRADICINIO LIBERALO ATSAKYMAI Į KLAUSIMUS APIE PERĖJIMĄ Į KITĄ FRAKCIJĄ JURBARKO SAVIVALDYBĖS TARYBOJE

            Kodėl išeinu iš LiCS frakcijos? Dėl ko nesutariau su buvusiais kolegomis LiCS frakcijoje, priimant sprendimus Jurbarko savivaldybės taryboje?

Kartu dirbome ne vienerius metus. Nesigailiu to laikotarpio. Tačiau pastaruoju metu jaučiau sąstingį šioje savivaldybės frakcijoje ir nenorą imtis atsakomybės ir konkrečių veiksmų Jurbarko krašto labui.

O skirtingi požiūriai, būdavo beveik kiekviename savivaldybės tarybos posėdyje. Paminėsiu tik du – esminius, kuriuose skiriasi mūsų požiūriai iš principo. Pirmas nesutarimas kilo ir tęsiasi, dėl akivaizdaus investicijų skatinimo priemonių plano įgyvendinimo vilkinimo. Dar kadencijos pradžioje, 2011 metų pabaigoje, man teko inicijuoti ir vadovauti komisijai, kurioje dirbę visų partijų ir frakcijų atstovai po ilgų diskusijų ir svarstymų parengė „Investicijų skatinimo priemonių planą 20012 – 2020 metams”, kuris buvo patvirtintas savivaldybės tarybos sprendimu.

Plane numatytos priemonės buvo ir tebėra aktualios, tačiau kas kartą (ar bent jau kartą per metus), svarstant šio plano įgyvendinimą, buvo konstatuojama – vykdoma tik labai nedidelė dalis numatytų priemonių, o esminiai punktai, sudarantys sąlygas pritraukti papildomas investicijas ir sukurti naujas darbo vietas, atidedami arba atvirai ignoruojami.

Buvimas šioje LiCS frakcijoje, varžė mano galimybes viešai kelti neigiamus faktus, todėl savo siūlymus išsakydavau tik Ūkio komitete ir valdančios daugumos pasitarimuose, bet ne viešumoje. Tačiau daugelis mano siūlymus ir reikalavimus laikytis šiame plane suderintų ir patvirtintų principų, priimdavo kaip savivaldybės administracijos esamo darbo kritiką. Nuo kritikos viešumoje, mane sulaikydavo savivaldybės vadovų pažadai, kad tinkamai pasirengus, jau netrukus bus pagaliau pradėta aktyviau įgyvendinti, tai kas buvo suplanuota.

Kiek tai galėjo tęstis? Kol nebeliks norinčių ir galinčių tai padaryti? Verslas taip ir lieka nesudomintas galimybėmis investuoti, jis negali ilgai toleruoti neveiklumo, pernelyg ilgai rengiant konkursines sąlygas, neapsisprendžiant kokiu būdu spręsti jau esamų turistinių maršrutų administravimą ir t.t. Galų gale žmonės, aktyviai teikę siūlymus šiam planui, praranda tikėjimą savivaldybės gebėjimais įgyvendinti pokyčius. O tai labai sunkiai atitaisomas praradimas, kuris tik stiprina „emigracines“ nuotaikas.

Antras nesutarimas, dėl požiūrių skirtumo, įgyvendinant įvairius ES finansuojamus infrastruktūrinius projektus, yra susijęs su noru, kad šios investicijos skatintų privačią iniciatyvą ir sąlygotų verslą kurti naujas darbo vietas.

Ko verti šiuo požiūriu, neefektyvaus eksploatavimo ir valdymo pavyzdžiai su šalia gimnazijos esančiu Sporto kompleksu, gimnazijos bendrabučiu ir t.t. Viskas baigėsi tuo, kad savivaldybė ir toliau priversta ieškoti lėšų, šių objektų eksploatavimo kaštų padengimui, taip ir nesudariusi sąlygų efektingesniems sprendimams, kai šias funkcijas konkurso būdu galėtų perimti vykdyti privatus sektorius. Juk tai ne tik papildomos darbo vietos, bet ir iki šiol neišnaudota galimybė pritraukti įvairių sporto federacijų finansus, rengiant sportininkų stovyklas Jurbarke. O tai jau papildomos pajamos už nakvynę ir maitinimą, laisvalaikio organizavimo paslaugas ir t.t.

Teikiau konkrečius siūlymus ką reiktų daryti, kai savivaldybės įmonei „Jurbarko komunalininkas“ keletą kartų padidėjo prižiūrimos teritorijos (po dviračių takų įrengimo ir kt. projektų įgyvendinimo), o pinigų trūksta. Deja į mano siūlymus pasitelkti bendruomenes ir privačią iniciatyvą, nebuvo atsižvelgta, motyvuojant finansavimo sąlygose numatytais reikalavimais ir galimais sunkumais rengiant konkursus ir t.t.. Bet šiuos reikalavimus ir kelis kartus padidėsiančias darbų apimtis reikėjo įvertinti prieš tvirtinant tokius projektus, o ne tada, kai jau „šaukštai po pietų“ ir lieka tik „galvos skausmas“, kaip išsiversti su turimais resursais, apmokant ateinančias sąskaitas ir t.t.

                Kaip ir kodėl tapau nepartiniu liberalu, kai nemaža dalis perėjo į kitą partiją?

Liberalizmo jėga glūdi pilietinės visuomenės taip vadinamo „viduriniojo sluoksnio“ palaikyme, nuo kurio ir priklauso bet kurios valstybės, krašto, rajono ir miesto ekonominis augimas ir vystymasis. Esu įsitikinęs, kad tik šiuo keliu einant galimi teigiami pokyčiai, keliant Lietuvos piliečių gerbūvį. Būtent šios principinės nuostatos sąlygojo mano buvimą LiCS partijoje beveik 20 metų. Tačiau po vadovybės pasikeitimo kilo labai daug nesusikalbėjimo dėl požiūrio į šiuos pagrindinius klausimus ir vertybes.

Mano konkretūs siūlymai LiCS partiečiams ir pastangos, kaip tai padaryti, liko be atsako. Visada laikiausi principo – kovoti iki galo. Buvau šioje partijoje, kol jos paprasčiausiai neliko politiniame žemėlapyje.

               Kas lėmė sprendimą priimti kvietimą ir prisijungti prie Darbo partijos frakcijos?

Nesu skubotų sprendimų šalininkas. Daugiau kaip metus turėjau laiko apsvarstyti galimus savo žingsnius. Jausdamas atsakomybę tiems, kurie balsavo už mane ir už tuo metu duotus rinkiminius pažadus, tačiau nematydamas galimybių juos realizuoti su buvusiais „kolegomis“, turėjau ieškoti kitų sąjungininkų. Visi žinome posakį „vienas lauke – ne karys“. Tad teko pasikalbėti su bent trijų savivaldybės taryboje esančių frakcijų vadovais ir įvertinti potencialias galimybes bei ideologinį tapatumą su man svarbiomis vertybėmis ir principais.

Darbo partija man buvo priimtiniausias variantas. Ideologiškai Darbo partija (leiboristai) yra Liberalų ir demokratų aljanso Europoje narė (ALDE trečios pagal dydį frakcijos ES parlamente). O tai reiškia, kad jie priklauso Liberalų internacionalui (Liberal International) – tarptautinei politinei organizacijai, jungiančiai liberalias partijas, kuris buvo sukurtas 1947 metais Oksforde, kad stiprintų liberalizmą visame pasaulyje. Liberalų internacionalo pagrindiniai principai išdėstyti Oksfordo Liberalų Manifeste (vertimą galite rasti mano internetiniame portale)

Manau, kad mano dalyvavimas Darbo partijos veikloje geriausiai atitiks mano įsitikinimus ir Jurbarko krašto gyventojų lūkesčius, o tai sudarys sąlygas pagerinti gyvenimo kokybę šiame krašte.

Darbo partija būdama leiboristine partija, mano akimis yra daugiau harmoningo liberalizmo laisvos rinkos sąlygomis atstovė, nei daugelis kitų Lietuvoje veikiančių partijų. Darbo partija savo veikloje laikosi principo, kad harmoningas laisvos rinkos sąlygas galima sukurti tik derinant darbdavių, darbuotojų ir valstybinio sektoriaus viešuosius interesus.

O laikas geriausiai parodys, kokia nauda iš to bus Jurbarko kraštui ir žmonėms.

               Pagarbiai, Saulius Lapėnas

2014 m. spalio 28 d.

Tai pat žiūrėkite

KSS-SL RINKIMŲ Į LR SEIMĄ NAUJIENLAIŠKIS NR.2

KSS-SL rinkiminio sąrašo Nr.10 RINKIMŲ AGITACIJA sukurta rinkimų kampanijos dalyvio platinimui neatlygintinai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *