Ekologinės saugos padalinys – pribrendusi būtinybė

                     Jurbarko miesto gyventojai jau senokai reiškia pagrįstas dvejones dėl baigiamų vykdyti projektų prie Imsrės upelio pakrančių sukuriamos infrostruktūros objektų tolimesnio eksploatavimo. Negaudami informacijos apie numatomus sprendimus ir matydami akivaizdžius bandymus niokoti bei šiukšlinti  dar nebaigtuose objektuose, gyventojai kelia pagrįstus nuogastavimus dėl tolimesnės jų ateities.

                              Dėl šių problemų 2012 gegužės 25 dieną kreipiausi į Jurbarko savivaldybės administracijos direktorių P.Vainauską

                      „Baigiami įrengti teniso kortai, poilsio aikštelės, pavėsinės neabejotinai pareikalaus papildomos priežiūros ir eksploatacinių išlaidų. 

                       Prašau artimiausiu metu apie suteikti išsamesnę informaciją gyventojams apie numatomas priemones ir organizacinius sprendimus, siekiant užtikrinti šių objektų tinkamą eksploatavimą. Būtina jau dabar spręsti šiukšlių surinkimo – išvežimo schemą ir suderinti su šalia esančių gyventojų šiukšlių surinkimu.

                      Esant ribotoms savivaldybės finansinėms galimybėms, siūlau imtis gal kiek ir netradicinių būdų užtikrinant tinkamą pastatytų pavėsinių, tiltelių ir aplinkos priežiūrą. Dalį atsakomybės už tai turi prisiimti ne tik šalia gyvenantys bet ir visi Jurbarko miesto gyventojai.  Juk šie projektai neabejotinai padidina mūsų visų jau turimo turto vertę, todėl visi gyventojai turime būti atsakingi ir už jos išsaugojimą.     

                      Priklausomai nuo to kaip sugebęsme saugoti sukurtus objektus, bus formuojama nuomonė apie Jurbarko miesto ir rajono viešają tvarką ir kultūros lygį , gebėjimą pateisinti savivaldos idėją. Šį uždavinį galėtume spręsti, pasinaudojant saugios kaimynystės patirtimi kituose miestuose ir įsteigdami 2 -3  darbuotojų ekologinės apsaugos padalinį Jurbarko savivaldybės administracijoje. Jiems turėtų būti pavesta surašinėti ATPK protokolus, organizuoti infrostruktūrinių objektų priežiūrą ir glaudų bendradarbiavimą su policija bei komunalinėmis tarnybomis.

                      Jau ne vieną kartą Ūkio komitete gvildenome idėją dėl tokio padalinio būtinumo, nes seniūnai, nors ir būdami valstybės tarnautojai bei pavaldūs administracijos direktoriui, nesurašinėja administracinės teisės pažeidimų protokolų ir nenori pyktis su savo gyventojais.  Įsitvirtinant seniūnaičių bei bendruomenių  įtakai, skiriant seniūnus, vis mažiau tikėtina, kad seniūnai bus aktyvūs jiems priklausanąios aplinkos prižiūrėtojai.

                       Prašau artimiausiu išnagrinėti galimybę suformuoti tokį ekologinės apsaugos padalinį, kurio darbuotojai galėtų būti finansuojami iš sutelkiamų lėšų iš visų seniūnijų,  perduodant dalį seniūnijų funkcijų susijusių su teise surašyti ATPK protokolus ir nevykdomas funkcijas.

                       Taip pat būtina išnagrinėti viešų erdvių video sistemų diegimo galimybes pritraukiant gyventojus, jas finansuojant ir organizuojant stebėjimą bei teikiant informaciją apie pastebėtus pažeidimus ekologinės apsaugos padalinio darbuotojams ir policijai. Konkrečius pavyzdžius, kaip tai galima padaryti, gali pateikti savivaldybės kuriose yra įgyvendintos saugios kaiminystės iniciatyvos.

 

Tai pat žiūrėkite

UŽ KĄ BALSUOTI, O UŽ KĄ GALI BŪTI ITIN PAVOJINGA!

Už ką balsuoti?             Pastarosiomis dienomis šį klausimą man užduoda vis dažniau. Neturiu jokio noro …

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *