Investicijų pritraukimo skatinimo primonių plano rengimo komisijos pirmininko Saulius Lapėno pranešimas Jurbarko savivaldybės Tarybos posėdyje

                           Manau būtina prisiminti, kad dar dabartinės Jurbarko savivaldybės tarybos kadencijos pradžioje inicijavau „Investicijų skatinimo priemonių plano” komisijos sudarymą ir parengimą. Šiame nelengvame darbe dalyvavo ir pozicijos ir opozicijos atstovai. Man teko misija derinti ir ieškoti kompromisų, kai gaudavome vienas kitam prieštaraujančius pasiūlymus ir idėjas. Esu dėkingas visiems komisijos nariams už supratingumą ir toleranciją, pasireiškusią komisijos darbe. Mes galime didžiuotis, kad sugebėjome parengti dokumentus, po kuriais buvo visų frakcijų atstovų Jurbarko rajono savivaldybės taryboje parašai.  Tai gera pradžia, kai žinome koks nelengvas darbas vardan Jurbarko krašto ateities mūsų laukia.

Investicijų pritraukimo skatinimo priemonių planas 2012_2020 metams

Komisijos pirmininko pranesimas Jurbarko rajono svaivaldybės Tarybai

                          Jurbarko rajono savivaldybės Tarybos posėdyje 2012-04-26 parengiau ir perskaičiau šį pranešimą:

JURBARKO RAJONO

SAVIVALDYBĖS TARYBOS POSĖDŽIUI

 PRANEŠIMAS

INVESTICIJAS LEMIA BENDRAS POŽIŪRIS IR SUTARIMAS

 

                       Jurbarko rajono savivaldybės taryba praeitų metų pabaigoje priėmė sprendimą sudaryti  komisiją, kuri parengtų priemonių planą investicijų skatinimui Jurbarko rajone. Į komisiją buvo pasiūlyti šie Tarybos nariai: Arūnas Čepulis, Egidijus Giedraitis, Algirdas Gudaitis, Kasparas Jurevičius, Saulius Lapėnas, Zita Sorokienė, Darius Virvilas.

                   Komisija iš karto sutarė kreiptis į gyventojus, bendruomenes ir nevyriausybines organizacijas su kvietimu teikti pasiūlymus. Reikia pripažinti, kad jų buvo gauta nemažai, bet labai įvairaus pobūdžio. Teikiantys pasiūlymus gana skirtingai suvokė pačią investicijų sąvoką.

                   Buvo teigiančių, kad ten, kur verslas, tai tik verslas ir gali būti, o ten, kur investuoja Europos Sąjungos fondai, turėtų būti laikoma kaip labdara mūsų kraštui. Kai pradėdavome diskutuoti, iš kokių lėšų naujai sukurta infrastruktūra turi būti išlaikoma, klausimai dažniausiai likdavo be aiškių atsakymų.

                   Mums patiems labai svarbu suvokti, ką privalome daryti, norėdami pritraukti investicijas.

                      Ko trūksta investicijų pritraukimui?

                    Laikraščiuose jau ne vieną kartą buvo rašoma apie laukiamas, tačiau sunkiai ateinančias investicijas į Jurbarko kraštą. Praeitų metų pabaigoje buvo skelbta apie galimybę savivaldybėms pasilyginti tarpusavyje pagal naują Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atliktą Lietuvos savivaldybių indeksą, kuriame pagal  įvairius savivaldybės veiklą apibūdinančius rodiklius įvertinta visų 60-ies savivaldybių veikla. Jurbarko rajono savivaldybė, surinkusi 49,6 balus iš 100, Lietuvos savivaldybių indekse užėmė 23 vietą iš 53 rajonų savivaldybių. Iš pirmo žvilgsnio viskas ne taip blogai. LLRI netgi pateikė pasiūlymus, po kokių veiksmų Jurbarko r. savivaldybė pakiltų net į 11 vietą reitinge:

  • patvirtintų turimo turto valdymo strategiją,
  • sudarytų bent vieną koncesijos ar kito pobūdžio viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės sutartį,
  • socialinės pašalpos gavėjų skaičius sumažėtų 30 proc.,
  • žemės mokesčio tarifą sumažintų iki 0,5 proc.,
  • materialinės investicijos vienam žmogui padidėtų 30 proc.

LLRI neseniai paskelbtoje apžvalgoje Jurbarkui siūlo ypatingą dėmesį sutelkti į švietimo, investicijų, socialinės rūpybos ir administracijos mechanizmo tobulinimą. Kas gi lemia Jurbarko atsilikimą investicijų pritraukime?

Atsilikimą sąlygoja per pastaruosius 20 metų vykusi netolygi mūsų šalies teritorijos ekonominė ir socialinė raida, kuri šiuo metu taip pat priklauso ir nuo visą pasaulį apėmusios ekonominės finansų krizės pasekmių. Bet labai daug priklauso nuo mūsų gebėjimo pamatyti ir panaudoti išskirtinius savo krašto privalumus. Su gebėjimu matyti lyg ir nėra blogai, o racionaliai panaudoti nelabai kaip sekasi.

Galima įvairiais pjūviais nagrinėti investicijoms palankaus klimato tobulinimo galimybes, tačiau viskas dažniausiai priklauso nuo mūsų pačių susiformuojamo ir kitiems formuojamo požiūrio. Turim pripažinti, kad dažniausiai mes tiesiame ranką prašydami, o ne siūlydami būdus, kaip per priaugantį verslą galima būtų gauti papildomų pajamų ne tik mūsų rajono, bet ir Lietuvos valstybės biudžetui.

             Investicijoms pritraukti būtinos kelios pagrindinės sąlygos:

  • strateginis planavimas,
  • palanki mokestinė aplinka,
  • darbo jėgos rinka,
  • išvystyta infrastruktūra,
  • šalia gyvenančių žmonių palaikymas bei investicijų prasmės suvokimas.

 

                      Svarbiausia – gyventojų palaikymas ir investicijų prasmės suvokimas

                     Teko girdėti pastebėjimų apie Druskininkų mero ir jo komandos gebėjimus pritraukti investicijas. Mes labai dažnai tai linkę sieti su vienu asmeniu. Bet didžioji dalis tiesos kitur.  Druskininkų savivaldybės Taryboje iš 25 Tarybos narių 17 atstovauja tai pačiai partijai. Vadinasi, ten nešvaistomas laikas aiškinantis, ar į kairę, ar į dešinę reikia eiti ir tas vyksta bent tris– keturias kadencijas iš eilės.

Kitas svarbus dalykas, jog ten gyvenantys ir dirbantys žmonės kelia sau ambicingą tikslą, savivaldybės internetiniame puslapyje deklaruodami: „Lietuva prasideda nuo Druskininkų!” Ir ne tik deklaruoja, bet ir viską daro šia linkme. Lietuvos nacionalinėje turizmo plėtros programoje 2003–2006 metams ir pagrindiniuose turizmo maršrutuose apie Druskininkus nieko išskirtinio nebuvo rašoma. Dabartinėse strateginėse nuostatose Druskininkai apibūdinami kaip turizmui palankus regionas. Kodėl įvyko toks pokytis? Ogi todėl, kad buvo atsigręžta į tai, ką šis kraštas turi unikalaus: į gydymo paslaugoms palankią aplinką, nuostabią gamtą ir patogią geografinę padėtį iš kaimyninių šalių atvykstantiems žmonėms.

Panašiai manančių pakankamai rasime ir Jurbarko krašte, bet labai svarbu ne su ištiesta ranka (tarsi išmaldai) prašyti investicijų, o su konkrečiais pasiūlymais teikti unikalias galimybes verslui investuoti mūsų krašte. Bandymai pakartoti tai, ką yra padarę kiti rajonai, gali būti ne itin sėkmingi, nes varžydamiesi dėl atvykstančių turistų būsime konkurencingi tik tada, jei būsim unikalūs pas mus teikiamomis paslaugomis ir galimybėmis investuoti. O jei bandysim pakartoti jau buvusias „sėkmės istorijas“, tai valgysime tik trupinius nuo kitų stalo.

Jurbarko krašto unikalumas yra patikrintas mūsų krašto istorijos faktais. Juk Jurbarke buvo vienintelė muitinė Hanzos kelyje tarp Kauno ir Memelio. Nė vienas rajonas neturi73 kilometrųšalia Nemuno su išskirtiniais istoriniais ir kultūriniais objektais kas dešimt kilometrų. Todėl pagrindinis uždavinys turėtų būti turistinių maršrutų funkcionavimo užtikrinimas palei Nemuną (laivais ir valtimis, dviračiais ir keltuvais, pėsčiomis ir automobiliais).

Puoselėtoms idėjoms sukurti sąlygas reguliariam keleivių susisiekimui Nemuno upe nebuvo lemta greitai realizuotis, nes tai buvo įmanoma padaryti tik esant bent kelių savivaldybių vadovų sutarimui dėl šio bendro tikslo.

2008 metais prasidėjusi ekonominė krizė taip pat nutolino šių idėjų įgyvendinimą. Bet kai kas pozityvaus vis dėlto įvyko ir tebevyksta. Nemuno upės farvateris, besiribojantis su Kaliningrado sritimi, buvo paženklintas naktį šviečiančiais plūdurais. Viešvilėje, Smalininkuose, Jurbarke, Skirsnemunėje, Raudonėje, Veliuonoje vyko miestelių centrų sutvarkymo darbai. Prasidėjo renovavimo projekto įgyvendinimas Panemunės pilyje. Atgims naujam gyvenimui Veliuonos magazino pastatas. „Medaus slėnis“ jau tapo žinomas tarp pageidaujančių apsistoti su kemperiais ar palapinėmis. Visa tai nuteikia viltingai žiūrėti į dar nerealizuotas galimybes kurti turistinius maršrutus šalia Nemuno.

Jei anksčiau dar reikėdavo įrodinėti šios idėjos naudą mūsų kraštui ir visai šaliai, tai šiandien tai jau tapo suvokta būtinybė. Šiandien jau ir verslininkai ir čia gyvenantys klausia: kodėl dar to nėra. Prasminga būtų atgaivinti mažųjų laivelių fiestą ir ją tradiciškai organizuoti Jurbarke tarp trijų – keturių prieplaukų. Tai sudarytų sąlygas populiarinti techninėmis sporto šakomis pagrįstas poilsio praleidimo formas Nemuno upėje. Todėl siūlome Jurbarko savivaldybei investicijų pritraukimą pradėti nuo to, kad būtų parengtos viešo konkurso sąlygos turistinių maršrutų Jurbarko rajone organizavimui ir įgyvendinimui. Skeptikai dažnai atkreipia dėmesį į šių maršrutų sezoniškumą, tačiau galima sėkmingiau išnaudoti vaizdingus maršrutus šalia Nemuno ir kitais metų laikais.

Viltingai nuteikė vasario mėnesio pabaigoje vykęs susitikimas su verslininkais. Prieš keletą metų daug kas abejojo galimybe generuoti pajamas iš atvykstančių į šį nuostabų kraštą žmonių ar turistų. Susitikime verslininkai pasiūlė idėjų, kurios leistų papildomai pritraukti atvykstančius ir padidinti vietoje gyvenančių žmonių prasmingą laisvalaikio praleidimą bei užimtumą.

Būtina aktyviau gvildenti galimybes panaudoti rekreaciniams poreikiams teritoriją šalia išeksploatuoto karjero –  tarp P.Paulaičio ir Muitinės gatvių ir paties karjero vandens telkinio. Šiame vandens telkinyje galima įrengti trasą slidininkams ant vandens (vasaros metu) ir snieglentėms (žiemos metu). Slidininkus trauktų ant ištemptų lynų pakabinta tranportavimo juosta. Tokia pramoga būtų unikali ir patraukli. Kol to niekas neturi, būtume išskirtiniai Lietuvoje.

Galima pagalvoti ir apie „amerikietiškųjų linksmųjų kalnelių” trasas regioninio parko teritorijoje.  Ant bėgių „vagonėliais“ arba ant lynų „gondolose“ būtų galima vežioti norinčius pasigrožėti puikiais panemunės vaizdais. Tai galėtų vykti ne tik vasaros sezono metu.

Pastoviam nuomonių pasikeitimui siūlome atgaivinti diskusijų forumą savivaldybės puslapyje www.jurbarkas.lt . Tai  padaryti siūlome taip, kaip padaryta Druskininkų savivaldybėje. Ten teikti siūlymus ir užduoti klausimus gali tik save identifikavę gyventojai e-valdžia portale arba per internetinės bankininkystės prieigas. Tada nereikėtų ieškoti, kas galėtų neleisti skelbti įžeidžiamo turinio arba ne ta tema skelbiamų atsiliepimų ar kaltinimų. O nauda būtų neabejotinai didelė ir prasminga, nes be dėmesio neliktų nė vienas žmogaus (o ne anonimo) pasiūlymas ar pastaba.

 

Strateginis planavimas – antra privaloma sąlyga

Tarp gautų siūlymų dėl investicijų pritraukimo buvo ir toks: „peržiūrėkim rajono vystymo prioritetus, nusimeskim rožinius akinius, tada žinosim, ko reikia ir ką turime daryti“. Tai reikštų strateginio Jurbarko rajono savivaldybės plano keitimą. Žinant visas strateginio plano rengimo, gyventojų apklausų ir derinimo procedūras (su įvairiausiomis institucijomis ir gyventojų bendruomenėmis), tai gali užtrukti iki pusantrų metų. Pakeitus kai kurias nuostatas, kiltų rizika dėl vykdomų ir jau pradėtų planuoti investicijų. Nesakau, kad tai neįmanoma, tačiau pasekmės gali būti ne tokios, kokių tikėtumėmės. Be to, reikėtų labai svarių motyvų, kodėl vienus ar kitus prioritetus būtina keisti.

Jeigu jau yra toks noras, būtina labai motyvuotai pagrįsti, kas negali būti daroma arba kas duos neigiamus laukiamus rezultatus. Aiškiai suformulavus motyvus ir juos apsvarsčius, galima būtų į juos atsižvelgti, tuo labiau kad dabartinis planas yra tik iki 2015 metų, tad, ko gero, laikas pradėti mąstyti apie strateginio plano atnaujinimą 2016–2020 metams ir dar tolimesnei perspektyvai.

Strateginis vystymo planas reikalingas ne tik geriems norams „suregistruoti“. Kartu jis yra  pagrindas ilgalaikių investicijų ir kreditinių išteklių pritraukimui. Joks bankas ar investicinė kompanija nesvarstys rimtai savo galimybių investuoti šiame krašte, jei pagal kilusį norą keisti akinių spalvą bus keičiami strateginiai tikslai, uždaviniai ar priemonės.

 

Darbo jėgos buvimas –  trečia pagal reikšmę sąlyga

Būtina turėti duomenų bazę apie norinčius gyventi ir dirbti Jurbarko krašte. Savo laiku tai davė konkrečius rezultatus, ir nemažai jaunimo buvo įdarbinta viešojo administravimo struktūrose.

                       Žinių siekimas, naujos patirtys ir pažintys kurį laiką nustelbia nostalgiją savo kraštui, kuriame augome ir brendome skrydžiui į pasaulį. Tačiau visada įdomu sužinoti apie šio krašto pasiekimus, vykdomas statybas, netolimos ateities projektus ir pabandyti savo galimybes bei įgytą patirtį pritaikyti gimtajame  Jurbarko krašte.

                      Būtina atnaujinti galimybę užsiregistruoti Jurbarko savivaldybės internetiniame puslapyje www.jurbarkas.lt ir, nurodžius savo pavardę, vardą bei keletą duomenų apie mokymosi ar darbo vietą, gauti informaciją apie vykdomus ir rengiamus investicinius projektus ar net konkrečius pasiūlymus dalyvauti konkursuose užimti darbo vietas ne tik Jurbarko savivaldybėje, bet ir privačiose įmonėse. Tai būtų puiki galimybė išvykusiems ar ieškantiems rasti darbo vietą ar pradėti savo verslą gerai žinomame krašte.

                     Mes turime būti suinteresuoti padėti surasti tinkamą darbą norintiems grįžti ar atvykti į Jurbarko kraštą ir gauti konkrečius pasiūlymus iš potencialių darbdavių ar investuotojų.

                      Informacijos apie besimokančius ar keliančius savo kvalifikaciją neturi nei Darbo birža, nei savivaldybės Švietimo skyrius. Investuotojai gana dažnai nuogąstauja dėl galimo kvalifikuotų darbuotojų trūkumo numatomuose investiciniuose objektuose. Turėdami konkrečias anketas, galėsime pateikti labai konkrečius pasiūlymus tiek investuotojams, tiek norintiems prasmingai dirbti ir gyventi gimtame krašte.

 

Palanki mokestinė aplinka ir savivaldybės parama verslui

                     Vienas verslininkas, užduodamas klausimą, stebėjosi: kaip galima paskatinti verslą , jei iš 70 mln. Lt rajono biudžete tik 30 tūkst. Lt skiriama Verslo ir kaimo rėmimo fondams. To pakanka gal tik vienai darbo vietai sukurti. Jei matysime tik šiuos skaičius, tai regėsime graudžią perspektyvą.

Bet reikia suvokti, kad Jurbarko rajone, kaip probleminėje teritorijoje, per 2007–2013 metus buvo suplanuota ir per pastaruosius 2 – 3 metus bus įgyvendinta projektų už daugiau kaip 60 mln. Lt. Panašių investicijų  galima tikėtis ir 2014–2020 metų perspektyvoje. Jurbarko miesto, seniūnijų centrų tvarkymas, daugiabučių renovavimas, socialinio būsto statyba, kelių asfaltavimas ir visa eilė infrastruktūrinių objektų pradėjo rastis tuo metu, kai visas pasaulis, Europos Sąjunga, visa Lietuva išgyvena vieną iš didžiausių finansinių krizių.

Žinant, kad šių metų rajono biudžetas siekia apie 70 mln. Lt, o kitais metais, ko gero, dar gali būti mažinamas, pradedi suvokti šių investicijų mastą ir svarbą. Tik keturiolika savivaldybių iš 60 Lietuvoje turi tokias išskirtines sąlygas.

Šias investicijas privalome sieti su tolimesne ateitimi, atsakydami pirmiausia sau į klausimus: kur nukreipsime ir kaip šias investicijas panaudosime. Kadangi rajono savivaldybės bendrojo finansavimo galimybės irgi ribotos, būtina apsispręsti, kokioms investicijoms skirsime prioritetą. Ar gyvensim tik šia diena, džiaugdamiesi gražėjančia aplinka, ar panaudosime tai, kurdami didesnę pridėtinę vertę?

Pridėtinė vertė – tai naujų darbo vietų sukūrimas ir papildomų pajamų generavimas sukurtų (pastatytų ar renovuotų) objektų išlaikymui. ES parama vėliau ar anksčiau  baigsis ir sukurtai infrastruktūrai palaikyti kiekvienais metais reikės vis daugiau lėšų. O jų galima bus turėti, jeigu bus sukurtos naujos darbo vietos, jei gyventojai turės pajamų šaltinį. Verslą turime suvokti ne tik kaip didesnes akcines bendrijas, bet ir kaip individualia veikla užsiimančius žmones, kurie savo iniciatyva susikuria darbo vietas sau ir kitiems.

Tai galima padaryti, jei nebijosime ir sugebėsime pritraukti papildomas investicijas ir verslą, eksploatuodami jau sukurtus atskirus objektus, infrastruktūrą ir teikdami visuomenei naudingas paslaugas.

Tai viena iš priežasčių, neleidusi visai kitais principais eksploatuoti Jurbarko gimnazijos bendrabutį, pilnai išnaudoti sporto komplekso patalpas ir jo funkcionalumus, Vytauto Didžiojo vidurinės mokyklos stadioną ir t. t. Ar normalu, kai moksleivių atostogų metu neišnaudojamos apgyvendinimui tinkamos patalpos, ar suvokiama, kodėl neveikia kavinė ir nepanaudojamos visos galimybės generuoti papildomas pajamas sporto komplekse? Ar mokykla kalta, kad nėra žiūrovams skirtų dengtų tribūnų prie Vytauto Didžiojo vidurinės mokyklos stadiono?

Nepamatuoti ir išsigalvoti kaltinimai dėl tokių ketinimų būdingi ne tik mūsų krašto žmonėms. Dažnai formuojama nuomonė, kad jei sutarsime dėl tam tikrų funkcijų perdavimo privačiam sektoriui, tai jis visa tai arba nugyvens arba išsiveš, bet nebus suinteresuotas prisidėti prie tolesnio vieno ar kito objekto vystymo ir darbo vietų kūrimo. Na, o politikams dažniausiai dar metami iš piršto laužti kaltinimai galima korupcija. O tada „nei patys valgom, nei kitiems duodam“ ir liekam su ištiesta ranka, prašydami papildomų lėšų eksploatuojant valstybinių ir ES fondų investicijų pagrindu sukurtus objektus ir infrastruktūras.

Šiandien girdisi nerimo gaidelės ir dėl bibliotekos naujojo pastato išlaikymo kaštų. Todėl būtina kuo skubiau suplanuoti maksimalų šio pastato funkcionalumo panaudojimą, nebijant sprendimų kurie leistų generuoti pajamas per įvairiausių informacinių paslaugų, kultūros renginių ir paslaugų teikimą. Biblioteka reikalinga ne tik knygoms. Į šį objektą žiūrėkim kaip į kultūros ir žinių židinį, prie kurio gali atrasti vietą įvairios kultūrinės, informacinės ir nevyriausybinės organizacijos.

Taip pat būtina peržiūrėti biudžeto išlaikomų įstaigų tinklą, nes kiekvienais metais, tvirtinant veiklos ataskaitas ir būsimus biudžetus, pastebimas neracionalus biudžetinių lėšų panaudojimas. Galima vardinti tuštėjančias mokyklas Seredžiuje, Klausučiuose, Gausantiškiuose, Veliuonoje, Pilyje, Skirsnemuneje, Girdžiuose, Jurbarke. O šalimais per LEADER priemones bendruomenės įsirenginėja naujas patalpas, kurioms išlaikyti vėl gali būti prašoma biudžeto lėšų. O kur dar centrų ir centrelių gausa…

Todėl mums visiems būtina modeliuoti ateitį ir turėti ilgalaikę viziją ne nuo rinkimų iki rinkimų, o gerokai ilgesniam laikotarpiui. Negalima kartoti klaidų, kai vieną kadenciją pradėtos reformos kitą kadenciją jau yra stabdomos tik dėl politinių interesų.

Būtina suderinti skirtingas politines nuostatas ir skirtingus požiūrius į investicijoms reikalingus pokyčius

Kai kas, matyt, dar bus linkęs manyti, kad regiono vystymas neatsiejamas nuo politinio gyvenimo. Ir jei valdanti dauguma stengiasi ką nors daryti, tai reikia būtinai kaišioti pagalius į ratus. Toks požiūris moraliai pasenęs.

Būtina atskirti politiką nuo ekonomikos ir užtikrinti pradėtų projektų tęstinumą, net jei keistųsi valdančios koalicijos politinė sudėtis. Būtina suvokti, kad tik įveikę vidinius nesutarimus, mes galime turėti bendrą požiūrį į investicijų panaudojimą ir investuotojų iš šalies pritraukimą.

Manau, kad pats laikas partijų, judėjimų ar nevyriausybinių organizacijų atstovams susitarti dėl esminių principų ir būdų investicijų pritraukimui. Jurbarko kraštas visų mūsų ir turime teisę čia gyventi nepriklausomai  nuo skirtingų pažiūrų. Tik vienybėje mūsų stiprybė. Jei yra pasiūlymų, tai pats laikas juos išvardinti raštu ir aptarti mums visiems.

                       Tarybai svarstyti teikiamas priemonių planas turi tikslą – sudaryti galimybę visų rajono Taryboje esančių partijų atstovams, neskirstant nei į poziciją, nei į opoziciją, dirbti vardan rajono gyventojų. Ne nuo politinių pažiūrų priklauso investicijų pritraukimas, o nuo bendrų, suderintų Tarybos narių sprendimų bei požiūrio į investicijas lemiančias aplinkybes. Visi suvokiame, kad būtent nuo investicijų priklauso rajono ekonomika, o tuo pačiu ir naujų darbo vietų sukūrimas bei esamų išsaugojimas, sudarant patrauklias ir palankias sąlygas verslui.

Todėl svarbu yra pasiekti suderintą ir visiems priimtiną požiūrį, kad būtų parengtas realus priemonių planas, kurį įgyvendinus gerės rajono ekonomika, apimdama visus mūsų gyventojų socialinius sluoksnius.

Yra vilties, kad vis daugiau mūsų krašto žmonių pasirašytų po teiginiu: „Lietuva prasideda nuo Jurbarko!”. Tuo labiau kad tai atkartoja Lietuvos Prezidentės ne per seniausiai Kovo 11-osios proga išsakytą mintį: „Lietuva prasideda nuo kiekvieno iš mūsų“.

Investicijų pritraukimo skatinimo primonių plano rengimo komisijos pirmininkas Saulius Lapėnas

 

Investicijų skatinimo komisijos nariai ir jų parašai:

 

Arūnas Čepulis,

Egidijus Giedraitis,

Algirdas Gudaitis,

Kasparas Jurevičius,

Saulius Lapėnas,

Zita Sorokienė,

Darius Virvilas

 

2012-04-26

Jurbarkas

Investicijų pritraukimo skatinimo priemonių planas 2012_2020 metams

Tai pat žiūrėkite

UŽ KĄ BALSUOTI, O UŽ KĄ GALI BŪTI ITIN PAVOJINGA!

Už ką balsuoti?             Pastarosiomis dienomis šį klausimą man užduoda vis dažniau. Neturiu jokio noro …

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *