Oficiali Vilniaus skyriaus informacija
Vilniaus skyrius gruodžio 3 dienos vakare surengė atviros diskusijos renginį tema „Ant kieno žemės vaikščiosime rytoj?“, kuris vyko Vilniaus g. 27 restorano “Liarran” patalpose. Po trumpo Vilniaus skyriaus pirmininko Rimanto Remeikos pristatymo pagrindinį pranešimą žemės pardavimo užsieniečiams tema padarė Saulius LAPĖNAS.
Diskusijos pradžioje buvo S.Lapėnas deklaravo, kad „Lietuva neturi kito kelio, išskyrus aktyvią tolimesnę integraciją į ES ir ekonomikos liberalizavimą. Tačiau nepakanka gerbti liberalias ir europietiškas vertybes. Jas būtina ir ginti. Tame glūdi liberalios valstybinės politikos esmė.”
Diskusijos dalyviai žemės pardavimo užsieniečiams problemą nagrinėjo iš geopolitinių pozicijų ir nesivėlė į ginčus dėl ne kartą jau girdėtų argumentų (dėl Lietuvos žemdirbių diskriminavimo pagal išmokas ES, dėl pernelyg mažos žemės kainos ir t.t.), kuriuos yra įvardinusios tradiciškai žemdirbių interesus ginančios partijos ar judėjimai.
Vakaro metu susirinkusiems dalyviams buvo pateikta išsami apžvalga istoriškai vykusių žemės sandorių įtaka valstybių raidai, šiuose procesuose dalyvaujančių veikėjų motyvai ir tikslai, bei pateikti konkretūs šiuo metu galiojančios Lietuvos ir ES sutarties straipsniai, leidžiantys apginti ne tik Lietuvos bet ir ES teritorinį vientisumą ir garantuoti nacionalinį saugumą.
“ES sutartyje (4str.)* išskirtinai šalims narėms numatytos prievolės tai padaryti yra neišnaudotos galimybės Lietuvai ir mums liberalias vertybes atstovaujančiai LiCS” – teigė Saulius Lapėnas, – “mūsų pareiga apginti ES teritoriją svarbesnė, nei visi kiti abstraktūs įsipareigojimai“.
Po klausimų ir pasisakymų, diskusijos dalyviai vieningai sutarė, kad būtina žemės pardavimo klausimą teikti svarstyti LiCS Valdyboje ar Taryboje ir suformuluoti galutinę LiCS poziciją šiuo aktualiu Lietuvos žmonėms klausimu.
Formuluojant LiCS poziciją, diskusijos dalyviai siūlė atsižvelgti į tai, kad žemės pardavimo liberalizavimas vargu ar įmanomas konfrontacijos (ekonominio karo) su kaimynais sąlygomis. Europos Sąjungoje be Lietuvos, Latvijos ir Estijos nėra šalių, kurios turėtų betarpišką sieną su Rusija ir tai labai rimtas pretekstas siūlyti ES suteikti Lietuvos valstybei „ypatingos pasienio teritorijos“ statusą. Taip pat gal verta apsvarstyti ir siūlyti, nerengiant referendumo, paskelbti Lietuvos valstybėje moratoriumą žemės pardavimui, kol bus parengti įstatymai, leisiantys sukurti „saugiklių sistemą“, kuria šiandien naudojasi Danija ir kitos ES šalys.
Vilniaus skyriaus koordinatorė
Vita Bieliauskienė
* – http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:C:2012:326:FULL:LT:PDF yra
„ 4 straipsnis
Sąjunga gerbia valstybių narių lygybę prieš Sutartis bei nacionalinį jų savitumą, neatsiejamą nuo
pagrindinių politinių bei konstitucinių jų struktūrų, įskaitant regioninę ir vietos savivaldą. Ji gerbia
esmines valstybines jų funkcijas, įskaitant valstybės teritorinio vientisumo, viešosios tvarkos bei
nacionalinio saugumo užtikrinimą. Kiekviena valstybė narė išimtinai išlieka atsakinga visų pirma
už savo nacionalinį saugumą.“
________________________________________________________
Po šios diskusijos publikacijos portaluose:
http://www.tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/s.-lapenas.-kieno-zeme-vaiksciosime-rytoj
http://www.sarmatas.lt/01/lietuvos-zeme-rusijos-interesas-kuri-nutyli-konservatoriai/