TIKROS DAINOS SUVIENYTI

Gruodžio 19 d. Vilniaus mokytojų namų organizuojamoje Dainuojamosios poezijos svetainėje įvyko asociacijos „Bardų klubas“ koncertas, kurio metu sostinės publika turėjo progą susipažinti su prieš dvejus metus savo veiklą Raseiniuose pradėjusio, šiuo metu sparčiai besiplečiančio klubo, vienijančio dainuojamosios poezijos ir autorinės dainos atlikėjus iš įvairiausių Lietuvos miestų, pagrindiniais nariais. Scenoje pasirodė Kastytis Petryla, Povilas Girdenis, Saulius Lapėnas, trio „Trys sekundės“, Jonas Bagdonavičius ir Deimantė Ponelytė. 

„Idėja suburti bendraminčius, – pasakoja Bardų klubo prezidentas Kastytis Petryla, – gimė 2004 m. Po Raseiniuose vykstančios tradicinės Dainuojamosios poezijos šventės „Šaltinis“ drauge su kitais „Šaltinio“ organizatoriais nusprendėme neapsiriboti vienu renginiu ir imtis aktyvesnės veiklos, kuri padėtų supažindinti su dainuojamąja poezija platesnę visuomenę, kadangi tuo metu šio žanro koncertai vyko beveik vien tik didžiuosiuose šalies miestuose. Pirmuosiuose koncertuose dažniausiai dalyvavo bardai iš Raseinių krašto, tačiau netrukus prie mūsų ėmė noriai jungtis atlikėjai iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Jurbarko. Taip 2006 m. gegužės 4 d. buvo oficialiai įsteigta asociacija „Bardų klubas“.

Paklaustas apie surengtus koncertus, K. Petryla atsakė, kad suskaičiuoti juos būtų be galo sunku. Stambiausias renginys – „Bardų žygis per Lietuvą“ – pernai apėmė 14 miestų, koncertuose dalyvavo 40 dalyvių, tarp jų – mielai sutikę prisidėti prie projekto gerai žinomi atlikėjai: Andrius Kulikauskas, Aidas Giniotis, Gediminas Storpirštis, Olegas Ditkovskis, Saulius Bareikis, Virgis Stakėnas, Vytautas V. Landsbergis, Vladas Bagdonas. Bardų klubo nariai surengė šeimų kūrybinę vasaros stovyklą „Mes – čia“dalyvavo jungtiniame koncerte Šiluvos atlaiduose. Surengta keturioliktoji!!! Dainuojamosios poezijos šventė „Šaltinis“, kurios metu išryškėjo daug talentingų jaunųjų artistų.

Kastytis Petryla žinomas ne tik kaip bardas, renginių organizatorius, bet ir kaip puikus akustinių gitarų meistras. Jo pagaminti instrumentai muzikantų yra vertinami labai palankiai, savo kokybe nenusileidžia solidžiausių muzikos instrumentus gaminančių firmų gaminiams. Ypač svarbu, kad jie gaminami konkretiems muzikantams, atsižvelgiant į jų grojimo manierą ir estetinius poreikius. „Dažniausiai gaunu užsakymų iš atlikėjų, kurie nesuranda sau tinkamų serijinės gamybos instrumentų. Pas mane galima užsisakyti pagaminti bet kurią akustinę gitarą – nuo klasikinės iki „Jumbo“ (didelė, masyvi „kantri“ muzikos atlikėjų mėgstama gitara), iš visokios medienos (palisandras, raudonmedis, riešutmedis, klevas, kedras ir t. t.). Instrumentas gali būti pagamintas pagal užsakovo piešinį ar eskizą ir t. t. Gamyba užtrunka 1,5-2 mėn.“. Su Kastyčio gamybos instrumentu scenoje galima išvysti klasikinės gitaros virtuozą Voldemarą Mikuckį, jo pagamintas gitaras yra įsigiję bardai Darius Leveckis, Domantas Razauskas, Edmundas Janušaitis, Olegas Ditkovskis, Povilas Girdenis, Saulius Lapėnas, Vaidotas Mineikis.

Ateinančiais metais rengiamas trečiasis „Bardų žygis per Lietuvą“ pretenduoja tapti pakankamai įdomiu reiškiniu muzikiniame, kultūriniame šalies gyvenime, kadangi per koncertus be didelės patetikos, tačiau tvirtai ir iškilmingai vieni kitiems tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme rankas paspaus trijų kartų atlikėjai.

Bardų žygyje ketina dalyvauti apie 50 dalyvių iš įvairių Lietuvos miestų. Koncertuose, kurie vyks Kaune, Kėdainiuose, Alytuje, Raseiniuose, Panevėžyje, Vilniuje, Marijampolėje, Šiauliuose, Telšiuose, Plungėje, Klaipėdoje, Molėtuose, Palangoje, Jurbarke (Panemunės pilies kieme) ir Lenkijos Respublikoje, Punske, bus galima pamatyti ir išgirsti gausų būrį tvirtais žingsniais žengiančių į Didžiąją sceną jaunimo: Gytį Ambrazevičių, Paulių Pastauką, Mykolą Jokubauską, Justiną Mileškaitę, Domantę Urmonaitę, grupę „Liūdni slibinai“, trio „Trys sekundės“, Andrių Jokubauską, Ernestą Bruzbartą, Šarūną Černiauską ir labai daug kitų. Koncertuose tradiciškai dalyvaus Bardų klubo „senbuviai“: Edmundas Janušaitis, Jonas Bagdonavičius, Jonas Baltokas, Kastytis Petryla, Povilas Girdenis, Saulius Lapėnas.

Prisidėti prie Bardų žygio, šiemet sutiko daug garbingų svečių, tarp jų pamatysime ir daugiau kaip prieš keturiasdešimt metų egzistavusios grupės „Kertukai“ solistą Vidmantą Juronį, ir aktorių, kadaise Vilniuje nelegaliai pastatytos roko operos „Jėzus Kristus – superžvaigždė“, pagrindinio vaidmens kūrėją Vidą Petkevičių, ir vieną iš dainuojamosios poezijos pradininkų Lietuvoje – Vytautą Babravičių–Simą, ir žanro atgimimo XXI amžiuje idėjinį lyderį – Gediminą Storpirštį, ir maestro Andrių Kulikauską, ir režisierių, publicistą, taip pat – puikų bardą Vytautą V. Landsbergį, ir nenuilstantį „keistuolį“ Aidą Giniotį ir dar daug kitų.

Žiūrovams tikrai bus įdomu išvysti trijų kartų atlikėjus: energijos ir sceninio žavesio neprarandančius 7-ojo dešimtmečio jaunimo muzikos propaguotojus, jų didelėje įtakoje augusius ir tobulėjusius dabartinius keturiasdešimtmečius, taip pat – studentiško ir netgi mokyklinio amžiaus jaunimą, nuolat šauniai papildantį tikros dainos propaguotojų gretas.

Bardų žygio per Lietuvą meno vadovas Povilas Girdenis džiaugiasi, jog tikra daina išlieka, kad ji skamba nepriklausomai nuo laiko tėkmės. Paklaustas, ką jis vadina „tikra daina“, nedvejojamas paaiškina: „Tai daina, kuri sukurta ne siekiant „iškepti hitą“, o dėl stichiško jausmų proveržio, dainuojama ir grojama tik gyvai, pasiekianti klausytoją, pačia geriausia prasme jį sujaudinanti ir visai ne dėl to, kad yra „įkalta į galvą“ masinės informacijos priemonių, kad jos atlikėjas gražiai pasipuošęs ar dainuodamas efektingai atlieka kažką panašaus į mankštos pratimus.“

Trijų atlikėjų kartų susivienijimas Bardų žygio per Lietuvą koncertuose, P. Girdenio nuomone, − ne tik įrodymas, kad dainuojamosios poezijos žanras turi išliekamąją vertę bei tvirtą tęstinumą, bet ir siekis žiūrovams priminti nepelnytai grimztančią užmarštin mūsų šalies populiariosios muzikos istoriją. „Kartais darosi skaudu, pastebėjus, kad šiuolaikiniai melomanai nebeįsivaizduoja didesnio „oldskūlo“ už 1982−1988 m. egzistavusias grupes“.

Dainuojamąją poeziją P. Girdenis laiko labai reikšmingu žanru, atliekančiu dvilypę funkciją: „Visų pirma – tai harmoningas teksto ir melodijos ryšys. Nesutinku, kad tekstui, kaip dažnai manoma, teikiama pirmenybė. Kadangi jis būna prasmingas ir pačia geriausia prasme poetiškas, klausytojas į tekstą neretai atkreipia didesnį dėmesį. Antra dainuojamosios poezijos funkcija – tai potenciali mokykla būsimiems kitų žanrų atstovams. Manyčiau, kad turėtume daug spalvingesnę ir solidesnę populiariąją muziką, jei jos puoselėtojai pradėtų ne nuo primityvaus užsienio (dažniausiai netolimo) artistų mėgdžiojimo, naivių viešųjų ryšių akcijų, intensyvaus sceninio įvaizdžio kūrimo, o nuo įdomios kūrybinio proceso prasme ir labai palankios eksperimentavimui dainuojamosios poezijos arba tiesiog autorinės dainos. Nuostabu, kad keletą panašiomis aplinkybėmis susiformavusių „žvaigždučių“ jau turime.“

Bardų žygis per Lietuvą startuos sausio 24 d. Kauno viešosios bibliotekos salėje.

Arminas ELIJOŠIUS

Bernardinai.lt

Tai pat žiūrėkite

PAGERBDAMI GENOCIDO AUKŲ ATMINIMĄ, NEUŽMIRŠIME IR JŲ GELBĖTOJŲ

Liepos 3 dieną Jurbarko genocido aukų kapinėse, kartu su aukų giminėmis ir dalyvaujant žydų bendruomenės …

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *