KOVO 11 ŠVENTĖS POPIETĖS GIRDŽIUOSE IR ŠIMKAIČIUOSE

                  Gavęs kvietimus atvykti į Girdžiuose ir Šimkaičiuose vykstačiius Kovo 11-osios paminėjimus, sutikau per daug nesvarstydamas.  Tai ne tik galimybė dainuojamosios poezijos pagalba kreiptis į žmones. Kaip mano mėgstamas poetas Benjaminas Mašalaitis yra pasakęs: „patylėt – akmenin pasibelst dar neuždrausta”.

                  Domino galimybė, paagituoti vietinį jaunimą aktyviau rengtis ir dalyvauti artėjančiame menų festivalyje „Pilies aidas 2013”. O tam reikia tik truputį daugiau drąsos ir noro užpildyti dalyvio anketą (paskelbta www.piliesaidas.lt) ir ryžto tinkamai pasirengti (iki liepos mėnesio 5-6 d. yra pakankamai dar daug laiko).

                Gal per daug patetiškai nuskambės, bet man atrodo, kad Lietuva augs ir klestės tik dėka kūrybingų žmonių. Ir jų yra pakankamai daug, tik reikia jiems duoti galimybę atsiskleisti, pasireikšti ir pasidalinti savo kūrybiniu džiaugsmu su kitais. Kūrybingam žmogui nėra neįveikiamų problemų ar uždavinių. Kūrybingas žmogus nelaukia, kol kas jam įkris į delną ar lėkštę…

                 Šiandien daug kalbama apie būtinumą stiprinti patriotinį auklėjimą. Rizikuoju būti neteisingai suprastas, bet man susidaro įspūdis, kad per daug šia tema bandoma spekuliuoti, per daug stengiamasi žodžius, kartais besiskiriančius nuo darbų, pridengti tariamu patriotizmu. Kažkas gerai pasakė, kad „patriotizmas, tai paskutinis prieglobstis niekšams…” ?  Man atrodo, geriau Marijono Mikutavičiaus žodžiais savęs kartas nuo karto paklausti: „ar tu tikrai myli Lietuvą” ir tyliai, bet sąžiningai sau pačiam atsakyti.

Keletas foto akimirkų: