Autobiografija

Sauliaus Lapėno autobiografija 

TRUMPAI

Gimiau 1962 m. kovo 14 d. Mažeikių mieste ir buvau pakrikštytas šio miesto bažnyčioje. Nuo 1985 m. pastoviai gyvenu Jurbarko mieste, kuris tapo gimtuoju. Nuo 1984 metų vedęs. Su žmona Jolita 1986 m. susilaukėme sūnaus Manto ir 1988 m. dukters Lauros.

Išsilavinimas: Vilniaus inžinerinis statybos institutas, architektas.

Politinės pažiūros: tradicinis nacionalinis liberalas, siekiantis: nepriklausomos laisvų piliečių Respublikos, kurioje valdžia tarnauja žmonėms, o ne žmonės valdžiai; tikros demokratijos ir įstatymo viršenybės visiems be išimčių; pilietinės visuomenės ir privačios iniciatyvos vystymo; smulkaus ir vidutinio verslo palaikymo, kaip būtinos sąlygos darbo vietų sukūrimui ir kiekvieno piliečio gerovės augimui; mokesčių naštos piliečiams mažinimo; nacionalinių tradicijų, kultūros ir Lietuvos teritorinio vientisumo išsaugojimo.

Nuo 2017 m. gegužės mėn. nepriklausau jokiai partijai.

Dabartinė veikla:

Nuo 1985 metų darbinę karjerą pradėjau Jurbarke pagal įgytą architekto profesiją ir 1986 – 1991 metais buvau renkamas į Jurbarko miesto, o po to ir rajono savivaldos vadovų pareigas. 1991 – 2000 įkūriau įmones, kurioms vadovavau ir dirbau privačiame versle. 

Nuo 2000 m. iki 2008 m. du kartus buvau išrinktas LR Seimo nariu ir beveik du metus vadovavau LR Seimo Verslo ir užimtumo komisijai. Nuo 2008 iki 2012 metų dirbau Vidaus reikalų ministro patarėju.

Nuo 2013 metų buvau privataus verslo konsultantas, dirbau UAB „ASLA“ iki 2015 balandžio mėnesio.

Nuo 2011 metų po savivaldos rinkimų esu Jurbarko rajono savivaldybės tarybos narys ir dirbu Ūkio, verslo, ekologijos ir kaimo reikalų komitete. Nuo 2015 metų balandžio mėnesio esu Jurbarko rajono savivaldybės mero pavaduotas.

Pomėgiai: renginių organizavimas, istorija, ekonomika ir geopolitika, švietėjiška veikla, kūryba, analitinės publikacijos. Daugiau informacijos rasite: www.slapenas.lt

__________________________________________

IŠSAMIAU:

Vaikystė

Gimiau 1962 m. kovo 14 d. Mažeikių mieste. Buvau pakrikštytas šio miesto bažnyčioje, kur tuo metu gyveno mano tėvai ir didžioji dalis giminės iš mamos pusės.

Tėtis – Leonas Lapėnas Juozo s. (gimė 1937 m. sausio 13 d., Biržų raj. Meilūnų kaime – 1996 m. kovo 1 d., palaidotas Kauno raj., Karmėlavos kapinėse), 1953 m. įstojo ir baigė Panevėžio hidromelioracijos technikumą, melioratoriaus specialybę. 1963 – 1971 m. neakivaizdžiai studijavo Lietuvos žemės ūkio akademijos Hidromelioracijos fakultete ir įgijo inžinieriaus hidrotechniko specialybę. Beveik 39 metus dirbo melioracijos ir vandens ūkio statybose, didžiąją dalį vadovaujančiose pareigose.
Mama – Romualda Jonikaitė – Lapėnienė, Juozo d. (1940 m. sausio 17 d., Mažeikių raj. Pumpurų kaime), dirbo tarnautoja įvairiose darbovietėse. Šiuo metu pensijoje ir gyvena su mano brolio šeima Vilniuje.
Brolis – Gražvydas Lapėnas (1964 m. kovo 27 d., Mažeikiuose), 1978 – 1982 Vilniaus statybos technikume įgijo techniko statybininko specialybę, 1982-1987 m. studijavo Vilniaus inžineriniame statybos instituto Pramoninės ir civilinės statybos fakultete ir įgijo inžinieriaus statybininko specialybę. Šiuo metu dirba UAB „Vamzdynas“ direktoriumi ir su šeima gyvena Vilniuje.

Dėl tėčio darbovietės pasikeitimų, gana dažnai teko keisti gyvenamąsias vietas: 1964 m. pradėjau lankyti vaikų darželį Pakruojo mieste, o jau 1968 metais visi kartu persikėlėme į Varėnos miestą, 1974 metais kartu su tėčiu gyvenome Šakių rajono Gelgaudiškio miestelyje.

________________________________________________________

Mokslai ir studijos

1969 m. pradėjau lankyti Varėnos vidurinės mokyklos 1-mą klasę. 1973 metais pradėjau mokytis Varėnos muzikos mokykloje groti klarnetu. 1974 m. mokslus tęsiau Gelgaudiškio vidurinėje mokykloje, kurią baigiau 1980 m.

1977 m. Šakių miesto muzikos mokyklą baigiau, grodamas akordeonu.

Gelgaudiškio mokykloje dalyvavau visuomenine veikla, nuo 1976 m. muzikos grupėje „RASA“ grojau gitara ir dainavau, dalyvavau mokykloje kuriamuose muzikiniuose spektakliuose, koncertavau įvairiuose Lietuvos vietose. Nuo 15 metų, kiekvieną vasarą bent po mėnesį dirbau pagalbiniu darbuotoju, įrengiant drenažinius melioracijos įrenginius ir valydamas griovius, todėl, jau baigęs 10  klasę, galėjau nusipirkti motociklą „Jawa“, su kuriuo važinėjau iki 1987m.

Mokslai sekėsi gerai ir ne vienerius metus buvau gerai besimokančių moksleivių garbės lentoje. Nuo 1978 m. papildomai mokiausi Stepo Žuko dailės technikume (Kaune) ir lankiau Vilniaus inžinerinio instituto Dailės katedroje organizuojamus parengiamuosius piešimo kursus.

1980 m. įstojau į Vilniaus inžinerinio instituto Architektūros fakultetą, kurį baigiau 1985 m., įgydamas Architekto specialybę. Studijuodamas dalyvavau visuomeninėje veikloje: keletą metų buvau renkamas Architektūros fakulteto profsąjungos komiteto pirmininku, kartu su bendraminčiai įkūrėm dainuojamosios poezijos klubą „Svajoklis“, aktyviai prisidėjau prie tradicinių kasmetinių renginių „Architektų dienos“ organizavimo. Dalyvavau įvairiuose festivaliuose, dirbau studentų statybiniuose būriuose Čekoslovakijoje ir Jakutijoje.

Toliau mokytis ir gilinti ekonomikos ir valstybės valdymo žinias teko, LR Seime 2000 – 2004 metais, dirbant Valstybės valdymo ir savivaldybių, Ekonomikos komitetuose ir Verslo ir užimtumo komisijoje, o 2004 – 2008 metais dirbant Kaimo reikalų, Ekonomikos komitetuose ir Verslo užimtumo komisijoje, kuriai teko ir vadovauti 2007 – 2008 metais.

Mokytis teko ir 2008 – 2012 metais dirbant Vidaus reikalų ministro patarėjo pareigose. Ne tik LIVADIS mokymų centre rengtuose „Olimpo“ mokymo kursuose aukščiausio lygio vadovams, bet įgyti krizių valdymo bei specifinių žinių , dirbant su „Išorės sienų fondo“ ir „Gražinimo fondo“ projektais ir jų įgyvendinimu.

Siekdamas šviesti Lietuvos gyventojus savo tinklaraštyje www.slapenas.lt kartu su laikraščiu „Šviesa“, organizavau švietėjišką programą „INVESTICIJOS TAI PAPRASTA“ apie ekonomiką ūkiškai – pradedantiems, supažindinau skaitytojus su tradicinio liberalizmo idėjomis.

Pastoviai domiuosi aktualijomis ekonomikoje ir politikoje, pastoviai rašydamas analitinius straipsnius įvairiomis aktualiomis Lietuvos valstybei ir jos gyventojams temomis. Norintys turi galimybę susipažinti su jais, ne tik šiuose puslapiuose www.slapenas.lt portale, bet ir Lietuvos žiniasklaidoje (ELTA, DELFI, RESPUBLIKA, LIETUVOS RYTAS, BALSAS, ALKAS, TIESOS, JURBARKISKIS portaluose ir spaudiniuose.

_____________________________________________________________

Darbinė veikla

Po studijų Vilniaus inžinerinio statybos  instituto Architektūros fakultete gavau paskyrimą į Jurbarką. Nuo 1985 m. pradėjau dirbti Jurbarko rajono Žemės ūkio valdyboje inžinieriumi techninei priežiūrai.

1986 metais pradėjau dirbti Jurbarko rajono Architekto gamybinėje grupėje projektuotojo pareigose. Visada laikiausi principo: „projektuoti ir įgyvendinti“ ir netrukus jurbarkiečiai jau galėjo džiaugtis išsipildžiusiais bendruomenės lūkesčiais: naujais pastatais Jurbarko mieste ir rajone, atgaivintu Imsrės upeliu ir sutvarkytais pasivaikščiojimo takais, įrengtomis vaikų žaidimo aikštelėmis,  pastatytomis liaudies meistrų skulptūromis.

1986 m. buvau išrinktas Jurbarko DŽDT miesto vykdomojo komiteto pirmininku,

1989 m. –  Jurbarko rajono savivaldybės Vykdomojo komiteto pirmininku,

1990 m. – Jurbarko rajono savivaldybės Valdytoju.

1991 m. įregistravau projektavimo įmonę „Sala“. Vėliau su bendraminčių komanda įkūrėme S.Lapėno komanditinę ūkinę bendrovę „Akcentas“.

1992 m. įregistravau S.Lapėno įmonę „Asla“. Šiose įmonėse dirbau direktoriumi bei architektu iki 2000 metų.

2000 m. buvau išrinktas VIII Seimo nariu Jurbarko rinkimų apygardoje Nr.62:

2000 10 24 – 2002 05 06 Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas Komiteto narys;

2002 05 07 – 2004 11 14 Ekonomikos komitetas Komiteto narys;

2001 04 24 – 2004 11 14 Verslo ir užimtumo komisija Komisijos narys;

2000 12 07 – 2004 11 14 Seimo delegacija Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo narių asamblėjoje, narys.

Per 2000 – 2004 metų kadenciją, mano teikti ir Seime priimti aktai sudarė sąlygas:

– Mažųjų miestelių (iki 3000 gyventojų) gyventojams, norintiems verstis kaimo turizmo paslaugų teikimu, neliko reikalavimo registruoti ūkininko ūkį;

– Panaikintas pelno mokestis individualioms, komanditinėms ir tikrosioms ūkinėms bendrijoms, vykdančioms apyvartą iki vieno milijono litų per metus. Tai konkreti ir apčiuopiama 4-5 mln. litų parama tūkstančiams smulkiųjų įmonių visoje Lietuvoje;

– Praplėstas darbų pagal verslo liudijimus sąrašas, o tai galimybė sukurti darbo vietą sau ir užsidirbti;

– P.Cvirkos gimtinės pastatų stogų renovacijai 40 tūkst. litų, Jurbarko rajono ligoninės renovacijos darbams 150 tūkst. litų, Smalininkų vandens matavimo stoties renovacijai 100 tūkst. litų, Smalininkų specialiosios internatinės mokyklos pastatų remontui 215 tūkst. litų;

– Mano iniciatyva surengtos trys konferencijos Nemuno upės panaudojimo turizmo klausimais, pakoreguota Lietuvos turizmo strategija, kuri tapo labai naudinga Jurbarko kraštui. Įgyvendinant prieplaukų įrengimo programą, bus panaudotos milijoninės struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšos.

2008 m. buvau išrinktas antrai kadencijai IX Seimo nariu Jurbarko rinkimų apygardoje Nr.62:

2004-11-18–2005-12-12 Kaimo reikalų komitetas, Komiteto narys;

2005-12-13–2008-11-17 Ekonomikos komitetas, Komiteto narys;

2004-12-16–2007-03-21 Verslo ir užimtumo komisija, Komisijos narys;

2006-11-28–2008-11-17 Etikos ir procedūrų komisija, Komisijos narys;

2007-03-22–2008-11-17 Verslo ir užimtumo komisija, Komisijos pirmininkas;

2004-11-15–2005-10-12 Liberalų ir centro frakcija, Frakcijos seniūno pavaduotojas;

2005-10-13–2008-11-17 Liberalų ir centro sąjungos frakcija, Frakcijos narys;

2004-11-15–2005-10-19 Seniūnų sueiga, narys.

Per 2004 – 2008 metus mano teikti ir R Seime priimti teisės aktai sudarė sąlygas priimti Smulkaus ir vidutinio verslo įstatymą. Daugelį pasiūlymų galiojančių įstatymų pakeitimui registravau kartu su šios komisijos nariais. Tai sudarė palankesnes sąlygas įvairių pataisų ir siūlymų priėmimui.

2008 – 2012 m. X LR Seimo kadencijos metu, dirbau LR Vidaus reikalų ministro patarėju įvairiais ES finansuojamų  struktūrinių fondų (Išorės sienų, Grąžinimo, Regioninės plėtros) klausimais. Įgavo puikios praktinio darbo patirties: turėjo galimybę būti šalia įvykių ir sprendimų, priimamų ne tik šioje ministerijoje, bet ir kitose ministerijose, departamentuose bei LR Seime. Tai didele dalimi lėmė dabartinę situaciją ir pokyčius Lietuvoje bei Jurbarko krašte.

20012 -2013 dirbau UAB „ASLA“ vadybininku.

2013 – 2014 dirbau UAB “SB dantų klinika” plėtros direktoriumi ir direktoriaus pavaduotoju.

Nuo 2014 spalio mėnesio dirbu UAB „ASLA“ konsultantu marketingui.

___________________________________________________________

Politinė veikla 

1988 metais, siekdamas palaikyti politinį Lietuvos atsijungimo nuo TSKP procesą, įstojau į Lietuvos komunistų partiją. (1989 m. LKP atsiskyrė nuo TSKP ir dėl atsiradusių ideologinių prieštaravimų aš išėjau iš šios partijos. Tuo metu dalyvavau Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veikloje ir rėmiau pilnai nepriklausomos Lietuvos siekį. 1988m. – LPS Jurbarko skyriaus buvo deleguotas ir dalyvavau Steigiamajame Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio suvažiavimo darbe.

1995 m. įstojau į Lietuvos liberalų sąjungą. Įregistravus šios sąjungos Jurbarko skyrių, buvau išrinktas skyriaus pirmininku. Nuo 1995 m. nuolat dalyvaudavau savivaldybių rinkimuose ir buvau renkamas į Jurbarko rajono savivaldybės Tarybą.

2000 – 2008 m darbo LR Seime metu priklausiau Liberalų frakcijai, o vėliau, pakeitus pavadinimą,  Liberalų ir Centro frakcijai LR Seime.

2004 metais buvau Lietuvos Prezidento Valdo Adamkaus patikėtiniu rinkiminėje kampanijoje, siekiant jam antra kartą užimti Prezidento postą.

2004 – 2013 metus buvo LiCS Tarybos ir Valdybos nariu.

Nuo 2013 kovo mėn. buvo išrinktas LiCS Pirmininko pavaduotoju, Vadovybės, Tarybos ir Valdybos nariu.

Nuo 2014 metų liepos mėn., išnykus Liberalų ir centro Sąjungai, panaikinau savo narystę šioje partijoje.

Nuo 2016 metų sausio mėn. iki 2017 gegužės mėn, buvau Darbo partijos nariu.

Nuo 2017 metų gegužės mėnesio esu NEPARTINIS.

 

                                        Prisilaikau nuoseklios tradiciniam liberalui būdingos pozicijos:

– Lietuva būdama ir likdama ES sudėtyje, neturėjo skubėti atsisakyti savo nacionalinės valiutos, kol nėra likviduotos finansinės krizės pasekmės euro zonos valstybėse.

– Pritariu referndumų surengimui, kuriuose įgyvendinama tiesioginio šalies valdymo piliečiams galimybė.

– Manau, kad Lietuva prisiimdama ir vykdydama stojimo į ES sutarties sąlygas (kuriose visa atsakomybė už nacionalinį saugumą ir teritorijos vientisumą nedviprasmiškai tenka valstybei narei, o ne ES biurokratams), negali be papildomų saugiklių leisti įsigyti žemę juridiniams asmenims ir fiziniams užsienio piliečiams.

Mano, kaip tradicinio liberalo pozicija – ginančio smulkaus ir vidutinio verslo interesus, o per tai ir nepriklausomos Lietuvos ekonomikos vystymo galimybes – yra siekis sutelkti bendram tikslui net ideologiškai  sunkiai sutaikomus priešininkus. Siekiant laisvos rinkos harmoningo funkcionavimo, būtinas ne tik darbdavių, bet ir darbuotojų (profsąjungų) bei viešųjų valstybinių interesų derinimas.

____________________________________________________________________

                                   Nuo 2011 m. po savivaldos rinkimų esu Jurbarko rajono savivaldybės tarybos narys ir dalyvauju Ūkio, verslo, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto darbe. Nuo 2015 balandžio mėn. dirbu Jurbarko rajono savivaldybės mero pavaduotoju.

Puikiai atsimenu 2005 ar 2006 metais išsakytas kai kurių žmonių abejones dėl būsimų projektų, kurie šiandien jau virtę realybe. Atsimenu kaip daugelį ir mane patį žeidė Jurbarko probleminės teritorijos statusas. Tačiau ar nebuvo įgyvendintas Jurbarke projektas „Senojo miesto naujos galimybės“ Kauno gatvėje ir prie Nemuno,  dviračių takų trasos, daugiabučių renovacija dėkingomis gyventojams sąlygomis, daugelio seniūnijų centruose esančių miestelių sutvarkymas, sporto aikštynai ir t.t.? Vien per pastaruosius metus Jurbarko kraštas kaip probleminė teritorija sulaukė beveik 60 mln. Lt (beveik pusę šių investicijų administravo VRM) investicijų ir tai tęsėsi po 2008 metais prasidėjusios krizės. Ar ne todėl šiandien tik aklas nemato tų pokyčių, kurių galėjo ir nebūti, jei būtume laukę rankas sudėję, kol kas nors, ką nors, kada nors paduos ant lėkštutės?

Po rinkimų į savivaldybes, nuo 2015-04-14 dirbu Jurbarko rajono savivaldybės mero pavaduotoju ir priklausau LSDP frakcijai savivaldybės taryboje, tačiau nesu jokios partijos nariu.

____________________________________________________________________

                              Visuomeninė veikla:

  • Nuo 1996 metų organizuojami Gatvės krepšinio turnyrai S.Lapėno taurei laimėti,
  • nuo 2007 iki 2014 metų organizuodavau kasmetinį menų festivalį „PILIES AIDAS“,
  • savo tinklaraštyje www.slapenas.lt kartu su laikraščiu „Šviesa“ organizavome švietėjišką programą „INVESTICIJOS TAI PAPRASTA“ apie ekonomiką ūkiškai – pradedantiems, gvildenamos tradicinio liberalizmo idėjos.
  • Remiu (ne tik finansiškai) kūrybingumą ir inovatyvumą skatinančius jaunimo ir bendruomenių renginius, dažnai ir pats juose dalyvauju su savo kūryba. Nuo 2017 metų kovo mėn. esu įkūręs Jurbarko bardų klubą.
  • Pastoviai rašau analitinius straipsnius įvairiomis aktualiomis Lietuvos valstybei ir jos gyventojams temomis, su kuriais Jūs turite galimybę susipažinti ne tik šiuose puslapiuose www.slapenas.lt portale, bet ir Lietuvos žiniasklaidoje (ELTA, DELFI, RESPUBLIKA, LIETUVOS RYTAS, BALSAS, ALKAS, TIESOS, JURBARKISKIS portaluose ir spausdiniuose).
  • ____________________________________
  • Žmona Jolita dirba Tauragės visuomenės sveikatos centro Jurbarko skyriaus vedėja. Sūnus Mantas baigė informatikos studijas Vilniaus universitete ir dirba vienoje iš informatikos kompanijų Vilniuje, o duktė Laura baigė teisės studijas Vilniaus universitete ir dirba Vilniuje.
Sauliaus Lapėno biografijos:
ELIP

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *