AUKSINIS DVIRATIS

Po 2008-aisiais metais įvykusių Seimo rinkimų buvo panaikinta Verslo užimtumo komisija. Kartu žlugo ir nedidelė viltis, kad smulkaus verslo balsą valdžia girdės geriau.

Vietoj konstruktyvaus dialogo ir kompromisų paieškos (kuri buvo prasidėjusi, kuriant verslo informacinius centrus savivaldybėse ir priimant Smulkaus ir vidutinio verslo įstatymą) atėjo laikas atviram smulkaus verslo interesų ignoravimui, kuris niekada taip ir negavo pakankamų priveligijuotų sąlygų stambiojo kapitalo atžvilgiu.

Jei kiekviena iš 43-jų verslą kontroliuojančių institucijų savo „globotinį“ lankytų mažiausiai kartą per du mėnesius, ar daug laiko jam liktų darbui? Tarsi pasišaipant, kaip ypatingas rūpestis pradedančiaisiais verslininkais, pateikiama kontroliuojančių institucijų pasirašyta deklaracija, kurioje jos, pirmaisiais naujų įmonių veiklos metais, įsipareigojo savo dėmesį pirmiausia skirti verslininkams konsultuoti, o ne juos bausti. Argi visa esmė pavesti kontroliuojančioms institucijoms nebūdingą verslo konsultantų funkciją? O ar turi tos institucijos noro, galimybių ir resursų? Ar tai viskas ko gali tikėtis smulkusis verslas Lietuvoje?

Tai vyksta tuo metu kai JAV smulkiajam verslui taikomoma visa eilė mokestinių lengvatų. Pavyzdžiui, pirmaisiais veiklos metais apmokestinama tik pusė apmokestinamos sumos. Vokietijoje pirmus du metus mažosios įmonės iš vis atleidžiamos nuo bet kokių mokesčių.
– Na va, – pasakys kas nors. – Rado su kuo lyginti, pas juos ten išsivysčiusi ekonomika. Kai mes pakelsime savo BVP lygį iki „vokiškų aukštumų“, tada ir pasirūpinsime smulkiuoju verslu.

Bėda tame, kad viskas atvirkščiai. Ypatinga, globėjiška valdžios pažiūra į smulkųjį verslą – tai ir yra ekonominio klestėjimo sėkmės paslaptis visose išsivysčiusiose šalyse. Ne pramonės gigantai ir ne monopolijų oligarchai, o būtent smulkios ir vidutinės įmonės yra augimo pagrindas, nes smulkaus verslo dalis bendrame BVP išsivysčiusiose šalyse sudaro daugiau kaip 60 procentų. O toje pačioje Vokietijoje jos sudaro daugiau kaip 90 procentų visų imonių skaičiaus.


Prioritetų pasirinkimas

Pastaruoju metu tapo madinga mūsų ekonomiką lyginti su situacija Graikijoje. Girdisi įvairūs pamąstymai, ar mus gali ištikti Graikijos likimas ar ne. Mes lyginame save su šiuo probleminiu regionu ir bandome save įtikinti, kad esame geresni, ar atvirkščiai, kad pas mus bus dar blogiau? Visa tai – tušti pleplai. Kad suprastume šalies ekonomiką ir pasiektume teigiamų rezultatų, reikia konstruktyviai studijuoti ir perimti lyderių patirtį. Net jei ne visa apimtimi, tai bent dalinai, pagal turimas galimybes. Tame ir glūdi inovatyvaus mąstymo esmė – pasimokyti iš pasaulinės pozityvios patirties ir padaryti dar geriau.

Kodėl toks svarbus smulkusis verslas?

Kaip labiausiai pasiekiamas socialinis liftas, jis sukuria sąlygas aktyvių piliečių savirealizacijai ir praplečia vidurinę klasę, kuri taip reikalinga visuomenės stabilumui. Smulkaus verslo ir pradedančiųjų verslininkų palaikymas – vienintelė reali ir efektyviausia priemonė kovoje su emigracija ir bedarbyste.

Smulkus verslas, kaip gyvenimo būdas Amerikoje

„Mūsų ekonomikos jėga iš tiesų priklauso nuo smulkaus verslo išsivystymo. Svarbiausia, kad kiekvienas amerikietis tikėtų, savo sėkmės galimybėmis. O pats geriausias būdas kurti darbo vietas – palikti smulkiam versui lėšas gamybos vystymui“. – Dž.Bušas jaunesnysis.

Skirtingai nuo pas mus susiklosčiusios nuomonės, Amerikoje svarbiausias darbdavys ne stambus, o smulkus ir vidutinis verslas, kuriame dirba du trečdaliai gyventojų ir sukuria daugiau kai 60 proc. šalies BVP. Be viso to apie ketvirdalis valstybinių užsakymų tradiciškai tenka šiam efektyviam sektoriui, vystančiam mokslą ir inovacijas. Šis sektorius garantuoja daugiau kaip ketvirtadalį viso šalies prekių ir paslaugų eksporto (apie 300 mlrd. dolerių per metus). Didžioji dalis atradimų ir išradimų – smulkaus verslo rezultatas, kurių dėka registruojama 13 kartų daugiau patentų, nei stambiose įmonėse. Netgi daugelio lėktuvų, malūnsparnių, kondicionierių, personalinių kompiuterių ir kitose „rimtose“ gamybos srityse laimėjimai buvo pasiekti dalyvaujant smulkiajam verslui. Pagal JAV atliktos apklausos rezultatus, iki 90 procentų gyventojų pozityviai vertina smulkųjį verslą. Ir tai nieko nestebina, nes jis kiekvienais metais sukuria tris darbo vietas iš keturių.

Nors vertinimo kriterijai, priskiriant įmones smulkioms ar didelėms Amerikoje ir Europoje šiek tiek skiriasi, tačiau neginčijamas faktas yra tai, kad Amerikoje suskaičiuojama apie 6 mln. mažų įmonių, kur dirbančiųjų skaičius iki 20 žmonių ir veikia apie 18,3 mln. individualių įmonių.
Smulkus ir vidutinis verslas JAV išsivystė Didžiosios Depresijos metu, kaip pagrindinė kovos priemonė su šalį apėmusia krize. Nuo to laiko vyriausybė, nepriklausomai nuo partiškumo, įsiklauso į verslo problemas ir pastoviai dirba kurdama jam maksimaliai komfortines sąlygas.
Šiam tikslui ir buvo sukurta „JAV Smulkaus verslo administracija“ (US Small Business Administration) – nepriklausoma federalinė tarnyba vyriausybės sudėtyje, atskaitinga prezidentui, atstovaujanti smulkaus verslo interesus vyriausybiniame lygyje. Jos vadovą skiria šalies Prezidentas, Kongresui pritarus. Kongresas tvirtina šios administracijos biudžetą ir veiklos kryptis. Tokiu būdu ši tarnyba turi aukštą statusą valstybės valdyme ir visuomenės gyvenime.

Keturi smulkaus verslo atramos taškai

Pagrindiniai „JAV Smulkaus verslo administracijos“ uždaviniai yra teikti finansinę ir konsultacinę pagalbą, gaunat valstybinius užsakymus ir sudarant sutartis su stambiomis kompanijomis.

1. Apsauga

Administracija – kolektyvinis juristas ir lobistas. Ne paslaptis, kad stambus kapitalas ir korporacijos visada turės daugiau galimybių lobuoti („prastumti“ įstatymo projektą lobistiniu keliu) naudingus sau įstatymus. Siekiant išlyginti šias galimybes, administracijoje dirba Smulkaus verslo interesų apsaugos skyrius, kuris peržiūri visus Kongrese svarstomus įstatymus ir dalyvauja jų klausymuose. Skyrius atlieka naujai priimamų įstatymų poveikio smulkiam verslui vertinimą, teikia pasiūlymus ir, reikalui esant, su Kongreso pagalba gali blokuoti „ypač kenksmingus“ teisės aktus. Vyriausią šio skyriaus juriskonsultą skiria šalies Prezidentas.


2. Informacinis verslo vystymosi palaikymas

Verslo įgūdžių apmokymai, finansavimo šaltinių paieška ir vystymosi salygų sudarymas veikiančioms įmonėms vykdomas šios Administracijos kartu su valstijų universitetais specialiai tam sukurtuose Verslo vystymo centruose. Visi šiam tikslui pasitelkiami dėstytojai ir konsultantai privalo turėti asmeninę darbo patirtį versle. Verslo vystymo centrai finasuojami dalinai iš biudžeto ir nesiekia pelno. Naudą iš šių centrų veiklos valstybė gauna per mokesčius gaunamus į biudžetą iš priaugančio verslo ir naujai kuriamų darbo vietų. Yra statistiškai pagrįsta, kad keturios iš penkių smulkių įmonių praėjusių apmokymus ir gavusių konsultacijas šiuose centruose, išlaiko veiklos testinumą daugiau kaip 5 metus. O savarankiškai įkurtų įmonių tarpe, rinkoje išlieka tik viena iš penkių.

Verslo centrų veikla vystoma šiomis kryptimis:

– Norinčių pradėti savo verslą grupių sudarymas, verslo planų parengimas, verslo kūrimo procedūrų išaiškinimas, techninis – ekonominis verslo projektų pagrindimas;

– Marketingo tyrimų duomenų suteikimas, ekonominių prognozių, rinkos tendecijų analizė, realizavimo ir tiekimo rinkų paieška;

– Dokumentų parengimas dalyvaujant konkursuose valstybiniam užsakymui gauti, sertifikavimas ir veiklos akreditacijos valstybinių užsakymų atlikėjų sąraše;

– Tarpininkavimas finansavimo šaltinių paieškoje ir prieinant prie vyriausybinių smulkaus verslo palaikymo programų.

– Dokumentų parengimas gaunant kreditus veiklos finansavimui;

– Pastovios konsultacijos, seminarai, praktiniai užsiėmimai.

Paprastai sakant, tai savotiški „vairavimo kursai verslo keliuose“. Šių centrų veikla nukreipta į įvairiausių smulkaus verslo galimybių pradedantiesiems populiarinimą, siekiant pačių geriausių rezultatų savo šalyje.

3. Valstybiniai užsakymai

Administracija prižiūri kaip vykdoma, Mažų įmonių įstatymo nuostata ne mažiau 23 proc. federalinio biudžeto lėšų prekių ir paslaugų pirkimams skirti smulkiąjam verslui. Jei paaiškėja kad užsakymas pernelyg didelis, jis padalinamas į subužsakymus. Administracija apie tai informuoja mažąsias įmones, išaiškina joms dalyvavimo galimybes ir apmoko.

4. Pagalba verslui gaunant kreditus ir teikiant garantijas verslo kreditams.

Administracija, savo programos ribose, turi galimybes valstybės sąskaita padengti iki 75 procentų kreditinių įsipareigojimų. Tai leidžia prailginti bankų suteikiamo kreditavimo laiką nuo 5 iki 15 metų. Be to, administracija gali subsidijuoti smulkųjį verslą savo turimo biudžeto sąskaita. Ir dar…
Bet kol kas čia ir sustokime.

Svarbu atkreipti dėmesį – visa ši veikla veikia kaip vieninga valstybinė sistema. Ji taip sukonstruota, kad net pasikeitus vadžiai Baltuosiuose rūmuose ar Kongrese, išsaugomas svarbiausias nacijos pasiekimas – palankus investicinis klimatas patiems svarbiausiems valstybės investuotojams – savo šalies piliečiams.

Mums ši problema, krizės ir nedarbo laikotarpiu, pati aktualiausia. Priešingai nei šmeižikiški pareiškimai, kad mūsų tauta, išpaikinta didelėmis socialinėmis išmokomis, nebenori dirbti, Lietuvoje kiekvieną dieną atidaromos naujos įmonės. Tik neužmirškime anksčiau paminėtos mažų įmonių išlikimo rinkoje statistikos: jei būsi tinkamai pasirengęs ir remiamas – turi keturis šansus iš penkių, jei ne – tik vieną iš penkių išlikti rinkoje bent penkerius metus. Pradedantiesiems verslininkams reikia ne abstrakčių deklaracijų, o konkrečios pagalbos iš valstybės.

Žinoma, galime atmesti kaip nesavalaikę ir nereikalingą kitų šalių patirtį ir išdidžiai pareikšti, kad turime savo ekonomikos vystymo kelią. O po to ilgai ir kančiose, per bandymus ir neišvengiamas klaidas, kurti savo „auksinį dviratį“. Tik šių eksperimentų kaina gali būti skurdinanti Lietuvos ekonomiką ir gyventojus.

*P.S. Taip, Jūs atspėjote, ši tema man labai gerai žinoma. Man dvi kadencijas Seime teko dirbti šioje komisijoje ir ieškoti smulkiam verslui priimtinų sprendimų.

Komentarai galimi http://www.delfi.lt/archive/print.php?id=58975493

Tai pat žiūrėkite

„BADO ŽAIDYNĖS“ – II

  Straipsnyje „Bado žaidynės – I“ teigiau: „Jei neturime savo naftos gręžinių ir aukso kasyklų, …

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *