UŽSTRIGOTE LIFTE?

Ekonomika ūkiškai – pradedantiesiems (15)

Vardan nepriklausomos Lietuvos ateities, būtų neatleistina klaida manyti, kad nusikalstamumo augimas ir masinė socialiai aktyvių gyventojų emigracija į užsienį gali būti paaiškinama tik kaip pasaulinės krizės įtaka šalies ekonomikai. Šie du, iš pirmo žvilgsnio, sunkiai susiejami faktai parodo žymiai rimtesnes problemas visuomenėje, apie pasitikėjimo valdžia ir vystymo perspektyvomis krizę. Esmė ne piniguose, o galimybėse juos uždirbti.

Jei Indijoje gimėte neturtingoje šeimoje, Jums niekada nepasisieks ne tik vesti merginą priklausančią kariškių ar mokslininkų kastai, bet ir gauti tinkamą išsilavinimą. Nepriklausomai nuo pastangų, Jums nepavyks nei kažką pasiekti, nei praturtėti. Tas pats lauks Jūsų vaikų ir anūkų, nes jie gims vargšų šeimoje. Jei Jūsų tėvas dirba šiukšlių surinkėju, tai Jums nėra jokių galimybių rasti kitą darbą. Aukštesnėms kastoms priklausantys žmonės ne tik nenorės bendrauti su Jumis, bet net iš badaudami, nevalgys Jūsų paruošto valgio (jei kartais sugalvosite atidaryti savo užeigą ar restoranėlį). Tokia uždara visuomenė, kurioje nuo pat gimimo iki mirties žmonės suskirstomi į kastas (uždarus visuomenės sluoksnius), atima bet kokio geresnio gyvenimo viltį.

Atviros visuomenės privalumus akivaizdžiai demonstruoja Amerika – lygių galimybių šalis. Suprantama ir ten yra socialiniai laiptai: tap elito ir neturtingųjų, bet jei turite noro, gabumų ir užsispyrimo Jūs galite pasiekti sėkmę. Atvira visuomenė ne tik padeda kilti socialiniais laiptais, bet gali net pagreitinti šį procesą, suteikdama galimybę Jums pasinaudoti „socialiniais liftais“.

Stambiausia per visą žmonijos istoriją ekonominė krizė, atsiradusi Amerikoje XX amžiaus 30 –ais metais, suformavo naują požiūrį į visuomenę ir ekonominius santykius. Būtent tada Amerikoje atsirado „socialinio mobilumo“  ir „socialinių liftų“  idėjos. Esmė, trumpai tariant, glūdi tame, kad tik laisvi žmonės turintys galimybę pasiekti savo tikslą, savo klestėjimą, savoje šalyje, gali išgelbėti šalį ir visuomenę nuo krizės ir žlugimo. Šių idėjų dėka pavyko, pažandinant žmonių entuziazmą ir duodant vitį pasiekti geresnį gyvenimą, aprūpinti visuomenę ekonomikos vystymą veikiančiais mechanizmais. Ir tai padėjo išvesti šalį iš krizės.

Socialinis mobilumas – socialiniai žmonių ar grupių pokyčiai, keičiantys jų visuomeninį statusą. Socialinis mobilumas gali būti apibūdinamas gerokai aukštesniu (socialiniu kilimu) arba gerokai žemesniu (socialiniu kritimu) pajamų lygiu ir visuomenine padėtimi.

„Socialinis liftas“ – sociologijoje naudojamas terminas (“Social Elevator”), apibūdina kompleksą (rinkinį) šalyje veikiančių tiksliai apibrėžtų faktorių (sąlygų), kurie leidžia tesėtu būdu, pagerinti savo socialinį statusą ir užlipti ant aukštesnio socialinių laiptų pakopos (švietime, versle).

Realiame gyvenime judėjimas socialiniais laiptais yra priimtų sprendimų ir atliktų veiksmų pasekmė. Abiturientas įstoja į institutą – tai žingsnis į viršų, ant aukštesnės socialinių laiptų pakopos. Aukštasis mokslas duoda šansą geriau apmokamam darbui ir sėkmingesnei karjerai. Deja, bet lipti laiptais žemyn – gerokai lengviau. Užtenka padaryti nusikalstamą veiką.

Šalia viso to, dėl neapgalvotų šalies vyriausybės sprendimų ekonominėje politikoje, gali įvykti globalūs socialinių grupių ir sluoksnių statuso pokyčiai, kartais iššaukiantys visos visuomenės degradavimą.

Tarkime, Jūs save priskiriate vidutiniškai pasiturinčiam visuomenės sluoksniui: esate išsilavinęs, veiklus, socialiai aktyvus, turite darbą, už kurį gaunate pakankamą atlyginimą, kad galėtumėte save priskirti vidutiniam sluoksniui. Regis, viskas būtų gerai, bet staiga pastebite gerokai išaugusias sąskaitas už buto komunalines paslaugas ir šildymą, o kartu su šiais poslinkiais – ir brangstančius būtiniausius produktus. Tokie kainų svyravimai aiškinami neišvengiamai augančiais mokesčiais ir infliacija, bet jums tai – menka paguoda. Ypač – jei viršininkas staiga ima ir sumažina gaunamą atlyginimą už darbą. Ko gero, kiltų minčių ieškoti geriau apmokamo darbo? Bet panaši situacija ir kitur. Visur auga bedarbystė. Ir tokios aplinkybės susiklosto ne tik jums…

Kol sąžiningai esate užsiėmęs savo reikalais, ekonominė situacija šalyje keičiasi iš esmės, todėl vietos jūsų galimiems „manevrams“ tiesiog nelieka. Bet jūs nesiruošiate pasiduoti ir ryžtatės pradėti savo smulkųjį verslą.

Tarkime, turite visus reikalingus instrumentus ir savo verslo pradžiai Jums nereikia didelio biuro ar itin brangiai kainuojančių investicijų, nes turite žinias ir patirtį. Tačiau paaiškėja, kad to neužtenka, nes neturite santaupų, o bankas neduoda kredito. O pinigai reikalingi ne investicijoms, o tik tam, kad galėtumėte sumokėti registravimo ir visus kitus būtinus mokesčius (nors dar net nepradėjote ir, tuo labiau, nesate gavęs jokių pajamų). Jūs sutiktumėte visa tai apmokėti tada, kai gautumėte šiek tiek pajamų iš savo veiklos, bet negalite atmesti tikimybės, kad galimos rinkos paklausa jūsų siūlomoms paslaugoms bus neteisingai įvertinta… Susidūrus su tokia situacija, peršasi tik viena išvada: mokestinės politikos sugriežtinimas naikina smulkų verslą ir stumte stumia socialiai aktyvius žmones, nenorinčius susitaikyti su prarandamu socialiniu statusu, emigruoti.

Bet šalia vyksta, gerokai pavojingesnis procesas – vidutiniškai pasiturintis sluoksnis, net pats to nepastebėdamas (nors sunku nepastebėti, kad sąskaitų apmokėjimui reikia išleisti vis daugiau ir daugiau), pradeda leisti socialiniais laiptais vis žemiau ir žemiau, tapdamas valdžios ekspermentų auka. Ar pastebės kas nors tai, kol visi likę šalyje gyventojai pasieks žemiausią skurdo lygį?

Kaip ir kovoje su nusikalstamumu, taip ir su emigracija, pasaulis dar nieko nesugalvojo geriau už preventyvias priemones. Svarbiausia – sudaryti sąlygas, kurios leistų kiekvienam realizuoti savo norus ir gebėjimus. Ne svetur, o savo gimtoje šalyje.

Kai visuomenė nebetiki, kad profesionalus, socialiai atsakingas elgesys ir sąžiningas darbas bus deramai įvertintas bei atlygintas, tai prive,da gyventojus prie socialinės apatijos, pykčio proveržių ir nepasitikėjimo valdžia, ir itin sparčiai auga nusikalstamumas. Ekonominiame gyvenime sugedęs „socialinis liftas“ iššaukia darbo našumo stagnaciją, šešėlinės ekonomikos augimą, inovacijų trūkumą ir žemą smulkaus ir vidutinio verslo aktyvumą.

Didžiausią įtaką ekonomikai daro pozityvios visuomeninės  nuotaikos, bendros ateities pozityvus matymas. Jei šalyje normaliai veikia „socialiniai liftai“ – kiekvienas gyventojas turi tikrumo jausmą, kad esant  tokioms sąlygoms jis gali pasiekti sėkmę. Visuomenė tampa atvira ir jaučiasi socialiai pozityvi. Žmogus, gyvenantis tokioje visuomenėje įsitikinęs – JEI NORIU, GALIU. Tuo tarpu uždaroje degraduojančioje visuomenėje, galvoja, – NORIU BET NEGALIU (arba – jei darysiu, bus beviltiška; visur viską valdo „savi“ ir pan.)

Būtent dėl šios priežasties, ypač krizių periodais, ekonominės gerovės lygis ir stabilumas išsivysčiusiose šalyse, tokiose kaip JAV, pirmiausia vertinamas pagal turimų, veikiančių visuomenės sveikatą, socialinių mechanizmų efektyvumą. Taip vadinamas šalies „elitas“ pastoviai atnaujinamas ateinančiais „iš apačios“ (pavyzdžiui, net 14 JAV prezidentų (t.y. apie 48 proc.) buvo išeiviai iš neturtingų šeimų). O visuomenėje, esant galimybėms ir veikiant „socialiniams liftams“, išlieka tikėjimas socialiniu teisingumu ir noras pasiekti sėkmę. Gerai veikiantys „socialiniai liftai“ – sveikos visuomenės požymis.

Sergančioje, uždaroje visuomenėje efektyviausi socialinio augimo kanalai – švietimas ir smulkus verslas – nepamatuotai ir nepelnytai apribojamas. Nori pasivažinėti šiais „visuomeniniais socialiniais liftais“ – gauti aukštąjį išsilavinimą, pradėti verslą ir pan.? Eik į banką, gauk kreditą ir susimokėk. Ir niekas tau dar neduos jokių garantijų, kad liftas nestrigs ir nuveš tave į pageidaujamą aukštą, nes egzistuojanti sistema (švietimo, verslo, kultūros ir pan.) neatspindi realios rinkos…. Štai pavyzdžiui, visiems žinoma problema: daugeliui, baigusių aukštąsias mokyklas, itin sunku gauti darbą, nes įgyjamos žinios kartais būna nepakankamos konkurencingoje rinkoje ir darbdaviai nėra suinteresuoti priimti specialistus, neatitinkančius šiuolaikinio verslo reikalavimų.

Čia į pagalbą kaip tik ir galėtų ateiti smulkusis verslas. Studentas, mokymosi metu sukūręs net ir itin mažą įmonėlę, yra vertingesnis darbdaviui, nei jo bendrakursis, be jokios darbo patirties. Verslumas leidžia išvystyti valdymo įgūdžius, atsakomybę ir strateginį mąstymą. Be to, toks būdas leidžia, bent iš dalies, spręsti ir apmokėjimo už mokslą problemas.

Tačiau pats mažos įmonės kūrimo procesas ir jos apmokestinimas turi būti atitinkamas ne itin turtingų žmonių sluoksniui. Ir ne per kokias nors lengvatas, o remiantis elementaria ekonomine logika: kuo daugiau realiai dirbančių, tuo mažiau išlaikytinių, su ištiesta ranka, ir daugiau mokančių mokesčius; kuo daugiau pajamų, tuo daugiau šansų valstybei padengti šalies skolas.

Beje, jei visgi sudėtinga suprasti „socialinių liftų“ mechanizmą, pateiksiu pavyzdį iš šou verslo.

Tikriausiai matėte tokias ar panašias laidas kaip „Dvi minutės šlovės“, „Kelias į žvaigždes“ ir kitas, kuriose žmogus iš gatvės perklausų metu gali pademonstruoti savo talentą jį matantiems. Jei jo talentas suranda atgarsį jį vertinančių širdyse, tai dar vakar niekam nežinomas šiandien iš karto tampa įžymybe. Net jei negauna pagrindinio prizo, gali tikėtis naudingų sutarčių ateityje ir tęsti savo kūrybinę karjerą. Drįstu tikėti, kad jam ar jai neteko imti iš banko kredito, kad galėtų susimokėti už dalyvavimą panašiame konkurse. Nesėkmės atveju, tikiuosi, neprivalėjo apmokėti skolų ar dar kokių nors mokesčių susijusių su savo autorinių bei atlikėjų teisių apsauga ir panašiai.

Tik vidutinio, socialiai aktyvaus, sluoksnio išvystymas gali išspręsti ekonomines šalies vystymosi problemas. Tokio sluoksnio formavimo intensyvumas tiesiogiai susijęs su veikiančio paramos mechanizmo efektyvumu kiekvienam, norinčiam pasiekti savo asmeninę sėkmę. Tokiu efektyviu mechanizmu gali ir privalo tapti visiems prieinamas „socialinio lifto“ modelis, veikiantis visoje šalyje. Tai išryškintų, palaikytų ir užtikrintų žmones siekiančius karjeros, nuo kurių intelekto ir aktyvumo priklauso Lietuvos – vystymasis.

Paprasčiausiai kalbant, pati svarbiausia sėkmingam visuomenės vystymuisi sąlyga – kai kiekvienam žmogui judėjimas laiptais į viršų tapa priimtinesnis ir paprastesnis, nei kritimas žemyn.

P.S. Pabaigai – šiek tiek statistikos. Tiems, kurie galvoja, kad tai, kas buvo pasakyta, mums vis dėlto neaktualu.

2007 m. iš Lietuvos emigravo – 13853 žmonės, o 2011 m. – 53863 *. Jei tokie tempai išliks, tai visa Lietuva gali „išvažiuoti” per 60 metų. Dar greičiau (per 38 m.) Lietuva ištuštės, jei pasiremsime vien 2010 m. išvykusiųjų – 83157 žmonių – skaičiumi.

Užregistruotos nusikalstamos veikos: 2007 m. – 73,7 tūkst., 2011 m. – 79,5 tūkst. ** Regis, mažėjant gyventojų skaičiui, nusikalstamumas taip pat turėtų mažėti. Deja, statistika rodo ką kita. Už kiekvieno šio skaičiaus konkretūs žmonės ir likimai tų, kurie neradę išeities ryžosi nusižengti įstatymui ir tuo pačiu nusileisti žemyn socialiniais laiptais.

Turite klausimų – klauskite.

————

* – „Lietuvos ekonominė ir socialinė raida 2012/03“. © Lietuvos statistikos departamentas.

** – http://www.vrm.lt/fileadmin/Image_Archive/IRD/Statistika/index2.phtml?id=198&idStat=13&metai=2012&menuo=4&regionas=0&id3=1

*** –

http://www.vrm.lt/fileadmin/Image_Archive/IRD/Statistika/index2.phtml?id=198&idStat=13&metai=2012&menuo=4&regionas=0&id3=5

Tai pat žiūrėkite

„BADO ŽAIDYNĖS“ – II

  Straipsnyje „Bado žaidynės – I“ teigiau: „Jei neturime savo naftos gręžinių ir aukso kasyklų, …

Vienas komentaras

  1. Andrius UŽKALNIS taikliai pastebėjo: „Dievas davė dantis, duos ir duonos“ yra labiausiai klaidinanti patarlė, o greta jos galėtų būti „Lietuva davė diplomą, duos ir darbo“.
    Daugiau apie tai: http://www.lrytas.lt/-13391599461337632164-mokytojai-programuoja-jaun%C4%85j%C4%85-kart%C4%85-nes%C4%97kmei.htm

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *