VISI MES NORIM GYVENTI GERAI

Ekonomika ūkiškai – pradedantiesiems (12)

Visi norime gyventi gerai ir kad kainos pastoviai mažėtų. Mes džiaugtumėmės, jei nebūtų jokios infliacijos (pinigų nuvertėjimo), norėtume netgi priešingo proceso, kai  už savo uždarbį galėtume įsigyti vis daugiau gerų ir naudingų prekių. Ne gyvenimas, o pasaka. O įdėmiau pažvelgus…

Defliacija – bendras prekių kainų lygio sumažėjimas ir pinigų perkamosios galios padidėjimas.

Bet kurioje šalyje vyriausybė ir centrinio banko vadovybė mėgsta kalbėti apie savo kovą su infliacija t.y. su kainų augimu. Bet jei paklaustumėte ar jie norėtų, kad kainos kiekvienais metais mažėtų, atsakymas būtų netikėtas. Jie pasakytų, kad defliacija, kainų sumažėjimas – pavojingas blogis, ir jei ji taptų chroniška, šalį gali ištikti katastrofa.

Jei nėra infliacijos, tai nebelieka stimulo kur nors investuoti pinigus. Atidarinėti įmones, konkuruoti, kurti naujas darbo vietas, daryti išradimus. Jei nėra infliacijos, pinigus galite saugoti po lova – jų vertė vis tiek nepasikeis. O jei kainos ir toliau kris, tai jų vertė netgi pakils. Tuo labiau bankai vargu ar siūlys geras palūkanas už pinigų saugojimą. Greičiausiai jie paprašys net jiems primokėti už pinigų saugojimo nuo plėšikų paslaugas.

Be to, nesunku nuspėti, kas atsitiktų kitą dieną po dvigubos defliacijos paskelbimo: darbdavys neabejotinai dvigubai sumažintų ir Jūsų gaunamą atlyginimą. Suprantama, kad būtų skaudu, bet, ko gero, teisinga. Galų gale, kiekvienam normaliam dirbančiajam svarbu ne kokią sumą jis gauna, o ką jis už tai gali nupirkti. Ir jei atlyginimas mažėja, bet kainos mažėja dar greičiau, tai reiškia, kad realios Jūsų pajamos didėja. Tas pats galioja ir verslininkui: jei jo prekės pinga, bet atlyginimai ir žaliavų kainos krenta stipriau, tai jo verslas vystosi gera linkme. Jei visos kainos mažėja tolygiai, tai niekas neišlošia ir nepralošia.

Šiais laikais defliacija reiškia ekonomikos smukimą, produkcijos sumažėjimą ir bedarbystę. Krentant kainoms mažėja investicijų apimtys. Investuotojai lauks dar didesnio kainų kritimo, kad po kiek laiko investicija taptų naudingesnė. O pirkėjai, dėl tos pačios priežasties neskubės nieko pirkti ir tai sumažins paklausą ir dar labiau stimuliuos kainų mažinimą. O iš paskos seks ir gamybos apimčių mažinimas…

Gal manote, kad defliacija būdinga tik atsilikusioms šalims? Priešingai. Štai Japonija – šalis, kuri iki 1990-jų metų buvo ryškiausias ekonominės sėkmės pavzdys. Po ekoniminės krizės, iki šiol (daugiau kaip 20 metų) kankinamai ilgai kovoja su defliacija. Ko tik nebuvo sugalvota, kad priversti žmones pirkti daugiau. Buvo net idėja išleisti pinigus su jų galiojimo terminu. Tarkim nespėjai jų išleisti per mėnesį, tai gali juos išmesti į šiukšliadėžę. Bet liaudis ten stipri – laukia dar didesnio kainų sumažėjimo…

O įsivaizduokite, kad prieš defliacijos pradžią paėmėte kreditą kokio nors daikto ar turto įsigijimui. Bankas, kuris suteikė Jums kreditą, žinoma praturtės, bet Jums teks už tai sumokėti gerokai daugiau nei planavote. Kai mes skoliname, rizikuojame pralošti dėl būsimos infliacijos, kai skolinamės – rizikuojame pralaimėti dėl defliacijos.

 

Kaip pasiekti kainų sumažinimo ir defliacijos? Dabartinėmis sąlygomis yra du būdai. Vienas iš jų natūralus ir neskausmingas – kainų sumažinimas dėka didėjančio darbo našumo ir diegiamų naujų technologijų. Dar prieš penkiolika metų padorus kompiuteris kainavo apie 7 tūkstančius litų. Šiandien kompiuterį gali nusipirkti ir už vieną tūkstantį litų ar dar mažiau. Panašiai vyksta ir su mobiliųjų telefonų aparatų kainomis. Ir nieko, kainų sumažėjimas šiose srityse nepadarė jokios žalos. Nors gamyba atpigo, bet įmonės gavo didesnį pelną padidinusios parduodamų prekių kiekį. Kitas būdas pavojingesnis ir visiškai priklauso nuo valstybės valdyme padaromų klaidų, t.y. jei ir toliau tęsiama kova su infliacija, nors reali šalies ekonominė būklė reikalauja kitokių sprendimų. Pernelyg didelės nors ir pačių geriausių vaistų dozės gali būti kenksmingos ligonio organizmui. Taip yra ir su šių dienų populiariomis kovos su infliacija priemonėmis: mokesčių didinimu, darbo užmokesčio mažinimu arba jo užšaldymu biudžetiniams darbuotojams (mokytojams, medikamas ir t.t.), staigaus valstybės išlaidų sumažinimu, valstybės finansuojamų statybų apimčių sumažinimu bei kreditų pabranginimu. Visos šios priemonės neapgalvotai panaudotos gali duoti dar blogesnes pasekmes.

Manoma, kad infliacija gali virsti hiperinfliacija, tačiau „persistengus“ gali atsirasti defliacija. Dabar suvokiame, kaip svarbu tinkamai įvertinti ekonominę būklę, prieš imantis kokių nors radikalių veiksmų ar pokyčių. Valstybė norėdama kontroliuoti infliaciją, privalo turėti patikimą būdą infliacijos pamatavimui.

Geriausia stebėti didelio kiekio prekių kainų pokyčius per tam tikrą laiką. Ekonomistai gana laisvai sudeda tam tikrų prekių ir paslaugų grupes į taip vadinamą pirkėjo krepšelį. Būtent palyginimas tokio „krepšelio“ kainos per tam tikrą laikotarpį, leidžia nustatyti vartojamų kainų indeksą. Be to yra sugalvota ir daugiau įvairiausių būdų , indeksų ir formulių infliacijos lygio nustatymui. Bet apie tai, ar tokie indeksai patikimai atspindi realią šalies ekonomiką, ekonomistai neturi vieningos nuomonės. Bėgant laikui žmonių prioritetai keičiasi,o jei pastoviai bus keičiamas „krepšelio“ turinys, tai tampa sunku palyginti atsirandančius skirtumus per tam tikrus laiko tarpus.

Gali pasirodyti, kad tokios problemos su infliacija ir defliacija neturi nieko bendro su mūsų gyvenimu. Bet pamąstykime štai apie ką. Pakeisti litus į eurus yra mūsų šalies siekis ir todėl mes privalėsime tenkinti tam tikrus ES reikalavimus. Vienas iš jų – infliacijos sumažinimas ir išlaikymas, kol kas dar nepasiektas. Klausimas: kieno sąskaita, kaip ir kas vykdys šį infliacijos sumažinimą?

Išeitis vis dėlto yra, bet apie tai kitą kartą.

Klausimai pamąstymams:

–       Kaip manote, jei mokesčiai už šildymą ir dujas auga, o uždarbis mažėja, pas mus infliacija ar defliacija? O gal tai kas nors kita?

–       Ar sutiktumėte dar labiau sumažinti savo pajamas dėl kilnaus tikslo mažinti infliaciją?

Šį straipsnį, kaip ir anksčiau spausdintus straipsnius, užduodamus klausimus bei atsakymus, galite surasti www.slapenas.lt. Turite klausimų – klauskite.

Tai pat žiūrėkite

„PARTIZANO RAUDA“ pagal Leonard Cohen atliekamą dainą „THE PARTISAN“

Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną minint. Kai Jurbarko bardų klubo nariai paragino mane …

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *