„Hibridinis karas“ Jurbarke?

„Aktyvūs FSB veiksmai trukdo plėtoti kai kuriuos abiem valstybėms naudingus bendradarbiavimo projektus. Vienas tokių pavyzdžių – ES remiama Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programa.“ – Skelbiama grėsmių ataskaita. BNS Alfa.lt (https://www.alfa.lt/straipsnis/50275366/skelbiama-gresmiu-ataskaita-ypatingo-budrumo-reikes-pries-prezidento-rinkimus )

 

Toli gražu ne visi reguliariai skaito valstybinių tarnybų ataskaitas. Tačiau jose kartais yra naudingos informacijas ir svarbių perspėjimų, ne tik visos Lietuvos gyventojams, bet ir mūsų rajono gyventojams.

Įspėtas, reiškia – apginkluotas. Būtent šiuo tikslu siūlau susipažinti su keliomis citatomis iš „GRĖSMIŲ NACIONALINIAM SAUGUMUI VERTINIMAS 2018“* ataskaitos, kurios autoriai Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos.

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS SAUGUMO DEPARTAMENTAS

ANTRASIS OPERATYVINIŲ TARNYBŲ DEPARTAMENTAS PRIE KRAŠTO APSAUGOS MINISTERIJOS

GRĖSMIŲ NACIONALINIAM SAUGUMUI VERTINIMAS

Vilnius, 2018

            PRIEŠIŠKŲ ŽVALGYBOS IR SAUGUMO TARNYBŲ VEIKLA

RUSIJOS ŽVALGYBOS IR SAUGUMO TARNYBŲ VEIKLA PRIEŠ LIETUVĄ

Didžiausias žvalgybines grėsmes Lietuvai kelia Rusijos žvalgybos tarnybos – Užsienio žvalgybos tarnyba (toliau – SVR), GP Generalinio štabo Vyriausioji valdyba (toliau – GRU) ir Federalinė saugumo tarnyba (toliau – FSB). Rusijos žvalgybos tarnybos slaptomis informacijos rinkimo ir įtakos operacijomis remia prieš Lietuvą nukreiptą agresyvią Rusijos užsienio, saugumo ir informacinę politiką.

Rusijos žvalgybos tarnybos priedangai naudojasi Rusijos diplomatinėmis atstovybėmis Lietuvoje. Šiuo metu su Rusijos žvalgybos tarnybomis susiję asmenys sudaro trečdalį Rusijos diplomatinio personalo Lietuvoje. Rusijos žvalgybos tarnybų darbuotojai į Lietuvą taip pat atvyksta naudodami verslo, žiniasklaidos, mokslo, įvairių delegacijų ir nevyriausybinių organizacijų priedangą. Operacijos prieš Lietuvą vykdomos ir trečiosiose šalyse.

Prieš Lietuvą, kaip ir kitas su Rusija besiribojančias ES ir NATO valstybes, Rusijos žvalgybos tarnybos agresyviai ir aktyviai veikia iš Rusijos teritorijos. Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos savo teritorijoje taikinius renkasi tarp joje besilankančių ar dirbančių Lietuvos verslininkų, diplomatų, teisėsaugos ir valstybės institucijų tarnautojų, kitų politinių ir verslo ryšių turinčių Lietuvos piliečių. Pastebima tendencija, kad Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos domisi net ir didesnių žvalgybinių galimybių ar prieigos prie įslaptintos informacijos neturinčiais Lietuvos piliečiais, kurie į Rusiją vyksta asmeniniais tikslais. Rusijos žvalgybos tarnybos tokius asmenis naudoja ne tik informacijai rinkti, bet ir kitai žvalgybos veiklai, pavyzdžiui, propagandai skleisti arba ryšiui tarp žvalgybos tarnybų ir jų užverbuotų asmenų palaikyti.

Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos, verbuodamos Lietuvos piliečius Rusijos teritorijoje, ypač dažnai naudoja šantažą ir provokacijas.

Itin pažeidžiami yra į Rusiją keliaujantys ar ten dirbantys Lietuvos piliečiai, kurie nenorėtų viešinti tam tikros asmeninės informacijos (dėl priklausomybių, kraštutinių polinkių, praeities įvykių) ar yra pažeidę teisės aktus (gabena kontrabandą, naudojasi nelegaliomis paslaugo-mis, nemoka mokesčių, klastoja dokumentus, palaiko santykius su kriminaliniu pasauliu). Tokie Lietuvos piliečiai tampa lengvais taikiniais, kuriuos FSB turi daugiau galimybių paveikti.

            FSB Pasienio tarnyba nėra Vakarų valstybėse įprastas pasienio apsaugos funkcijas vykdanti institucija. Rusijos pasienio tarnyba yra ne tik saugumo, kontržvalgybos ir žvalgybos funkcijas vykdančios FSB dalis, bet ir turi savo žvalgybos uždavinius Lietuvoje.

Rusijos žvalgybos tarnybos, verbuodamos Lietuvos piliečius, vis dar naudojasi Rusijos archyvuose esančia įslaptinta informacija apie buvusius KGB agentus Lietuvoje. Rusijos žvalgyba ieško ir bando kompromituoti buvusius Sovietų Sąjungos tarnybų slaptuosius bendradarbius, kurie to nėra deklaravę ir šiuo metu dirba Lietuvos valstybės institucijose bei disponuoja Rusijos žvalgybos tarnybas dominančia informacija ar gali paveikti priimamus sprendimus.

            Išskirtinai daug žvalgybos iš teritorijos incidentų nustatoma su Rusija besiribojančiuose Lietuvos pasienio rajonuose ir pasienio zonoje.

FSB Pasienio tarnybos Kaliningrado valdybos žvalgybos padalinių darbuotojai reguliariai ieško taikinių tarp į Kaliningradą vykstančių Lietuvos piliečių, kuria verbavimo situacijas (pavyzdžiui, ieško pažeidimų vizų ar kelionės dokumentuose), formuoja agentūrinį tinklą Lietu-vos pasienio rajonuose, vykdo žvalgybą prieš Lietuvos valstybės sienos apsaugos tarnybą. Šie FSB Pasienio tarnybos veiksmai itin apsunkina lygiavertį ir efektyvų Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimą užtikrinant bendros sienos apsaugą.

Rusijos žvalgybos tarnybos trukdo plėtoti lygiaverčius Lietuvos ir Rusijos dvišalius santykius ir kitose srityse. Pavyzdžiui, FSB žvalgybos prieš Lietuvą tikslais bando pasinaudoti ES remiama Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programa. FSB ieško taikinių tarp į programos renginius Kaliningrado srityje vykstančių Lietuvos piliečių. Programa Lietuvos pasienio regionams ir Kaliningrado sričiai teikia ekonominę naudą ir sudaro galimybes plėtoti dvišalį bendradarbiavimą, bet FSB veiksmai apsunkina programos projektų įgyvendinimą ir trukdo palaikyti kaimynyste grįstus santykius.“ (25-27)

Paskelbtoje VSD ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie KAM ataskaitoje taip pat yra perspėjimas apie NACIONALINIO SAUGUMO INTERESŲ NEATITINKANČIAS INVESTICIJAS:

„Nustatoma vis daugiau atvejų, kai investuoti Lietuvoje siekia užsienio investiciniai fondai ir ES registruoti juridiniai subjektai, kurių galutiniai naudos gavėjai nėra žinomi. Siekiant nuslėpti tikruosius naudos gavėjus ir sumažinti mokesčių naštą, dažnai taikomos verslo valdymo schemos per lengvatinio apmokestinimo zonose registruotus juridinius asmenis.“

Neskaidrios investicijos, ypač tais atvejais, kai investuotojai turi sąsajų su Lietuvai priešiškomis žvalgybos ir saugumo tarnybomis bei jėgos institucijomis, kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Siekiant užkardyti minėtas grėsmes, taikomos priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatyme, teikiama informacija Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijai, kuri pakeitė iki 2018 m. kovo 1 d. veikusią Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisiją.“ (49)

Apmaudu, jei „Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisija“ nustojo veikti (o gal tik pakeitė pavadinimą ar jos funkcijos buvo perduotos kitoms institucijoms?). Kaip aiškėja iš prieš tai pateiktų tezių, FSB žvalgybos interesai peržengia Nacionaliniam saugumui svarbių objektų ribas. O kaip tada su kitais objektais, kurių dėka įtaka Lietuvos visuomenei gali būti dar didesnė?

            Naudingos informacijos yra ir panašiuose Lietuvos žvalgybos ataskaitose už praeitus metus. Štai kelios citatos, kad susidarytumėte pilną vaizdą.

2014 – Lietuvos žvalgybos ataskaitoje teigiama (delfi.lt):

2013 m. Rusijos žvalgybos tarnybų veikla prieš Lietuvą išliko aktyvi. Ją lėmė ne tik ilgalaikiai Rusijos politiniai ir ekonominiai tikslai, bet ir Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai, ypač siekiai skatinti eurointegraciją Europos Sąjungos Rytų partnerystės šalyse“, – rašo VSD.

            „Pagrindiniai Rusijos žvalgybos tarnybų taikiniai Lietuvoje:

– Lietuvos valstybinių institucijų tarnautojai, kurių darbas susijęs su užsienio, nacionalinio saugumo ir gynybos politikos sritimis;

– politikai, savivaldybių vadovai ir administracijų darbuotojai;

– krašto apsaugos sistemos kariškiai ir tarnautojai;

– žvalgybos ir teisėsaugos institucijų darbuotojai;

– verslininkai, palaikantys ryšius su politikais ar aukštas pareigas užimančiais valstybės tarnautojais ar pareigūnais;

– žurnalistai ir kiti viešos nuomonės formuotojai;

– ekonomikos, politikos ir kitų žvalgybą dominančių sričių ekspertai; perspektyvūs studentai, jaunieji politikai, mokslininkai, valstybės tarnautojai.“

             Per verslininkus – į partijas. „FSB domina Lietuvos verslininkų ryšiai politinėse partijose, valstybinėse institucijose, teisėsaugos tarnybose bei politinė ir ekonominė informacija.“

Paskelbė, kaip atrodo elektroninio šnipinėjimo centras

VSD ataskaitoje – ir dar viena nuotrauka. Šįsyk iš Kaliningrado: čia, anot saugumiečių, užfiksuotas „FSB elektroninės žvalgybos centras“. Pasitelkus tokius centrus esą įsiskverbiama į kitų valstybių, šiuo atveju – Lietuvos, ryšių tinklus.

© VSD nuotr

            „Rusijos Kaliningrado srityje yra dislokuoti FSB ir GRU radioelektroninės žvalgybos centrai, kurie padeda Rusijos žvalgybos tarnyboms rinkti informaciją iš telekomunikacinių tinklų apie Lietuvos piliečius, valstybės tarnautojus, kitus Rusiją dominančius asmenis. Surinkta informacija naudojama tiek žvalgybos operacijoms vykdyti, tiek kompromituoti pasirinktus asmenis, nutekinant surinktus susirašinėjimo ar pokalbių įrašus“, – teigiama dokumente.

Rusija, anot VSD, taip pat aktyviai vykdo kibernetinį šnipinėjimą. O jis gali būti ne mažiau (o gal ir labiau) pavojingas nei telefoninių pokalbių pasiklausymas. „Informacija socialiniuose tinkluose, finansinės operacijos, duomenų bankai ir registrai informacinėse sistemose šiandien pasako daugiau, nei atskleidžia telefoninių pokalbių pasiklausymas ar elektroninio susirašinėjimo perėmimas“, – rašo VSD.

            Kaip galite tapti kibernetinio šnipinėjimo objektu?

Būdų daug. „Organizuodamos kibernetinio šnipinėjimo operacijas Rusijos tarnybos naudoja specialias šnipinėjimo programas. Jos gali būti integruotos į elektroninių laiškų įvairaus formato priedus, kurie siunčiami pasirinktiems adresatams. Pavyzdžiui, šnipinėjimo programos įdiegiamos į PDF formato priedus prie elektroninių laiškų. Taip pat naudojami virusai, kurie į kompiuterį patenka per išorines duomenų laikmenas (USB atmintines, kompaktinius diskus). Pažymėtina, kad Rusijos žvalgybos tarnybų darbuotojai kontaktams dovanoja ar kitaip siūlo naudotis užkrėstomis duomenų laikmenomis. Jei USB ar kitos laikmenos prijungiamos prie kompiuterio, kartu perkeliamas ir šnipinėjimo virusas“, – teigiama dokumente.

            Rusų žvalgai gali „kontroliuoti“ dominančių asmenų pokalbius

VSD taip pat konstatuoja, kad Rusija dėsningai vykdo informacines atakas prieš Lietuvą. Tarp šių atakų – ir dviem ambasadoriams kėdes kainavęs pokalbių pasiklausymo skandalas. VSD užsimena, kad pasiklausymas vyksta kolosaliu mastu.

„2013 m. liepos mėnesį internete paviešinti Lietuvos diplomatų pokalbiai buvo Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų operacija, kuria buvo siekta diskredituoti Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai, Rytų partnerystės programą, sukelti įtampą Lietuvos vidaus politikoje. Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos turi technines galimybes kontroliuoti jas dominančių Lietuvos institucijų ir asmenų pokalbius telefonu. Pažymėtina tai, kad dalis Lietuvos telekomunikacinių paslaugų vartotojų tarptautinių pokalbių į Vakarų ar kitas užsienio valstybes yra perduodami per Rusijos telekomunikacijų operatorių tinklus. Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos turi visas galimybes kontroliuoti iš Lietuvos išeinančius ir į Lietuvą įeinančius tarptautinius pokalbius, kurie yra perduodami Rusijos telekomunikacijų tinklais “, – rašoma ataskaitoje.“

            „Bando diskredituoti Lietuvos istoriją

Kitas Rusijai būdingas ideologinės politikos instrumentas yra „istorijos politika“, kuri aktyviai vykdoma ir Lietuvos atžvilgiu. Jos tikslas – diskredituoti Lietuvos istoriją, neigti Lietuvos okupacijos faktą, menkinti nepriklausomybės atkūrimą ir tautos identiteto formavimui svarbias datas. Itin aktyviai Rusijos masinės informacijos priemonėse manipuliuojama Lietuvos istorijos faktais bei eskaluojamos tariamos nacizmo ir revanšizmo Baltijos šalyse grėsmės. Tiek informaciniuose portaluose, tiek spausdintuose leidiniuose VSD mato nuoseklias pastangas menkinti prieš sovietinę okupaciją kovojusių partizanų įvaizdį ir reabilituoti sovietinėse represinėse struktūrose dirbusius asmenis, kurie prisidėjo prie Lietuvos piliečių persekiojimo, trėmimo ir žudymo.“

(https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/vsd-paskelbe-i-ka-ir-kaip-taikosi-rusijos-zvalgyba.d?id=64292408)

2015 – Paskelbtos grėsmės Lietuvos saugumui (lzinios.lt)

Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos ir Valstybės saugumo departamentas (VSD) pirmadienį pateikė viešas veiklos ataskaitas.

            Paslėptos karinės priemonės

Lietuvos karinė žvalgyba pirmadienį perspėjo, kad Rusija gali ryžtis taikyti „paslėptas karines priemones“ prieš vieną iš NATO šalių, nors ir yra nepajėgi pradėti atviro karinio konflikto prieš Aljansą. Tokie vertinimai pateikiami pirmadienį paskelbtoje Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos ataskaitoje.

„Rusija kol kas išlieka nepajėgi pradėti karinio konflikto prieš NATO“, – teigiama Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime. Anot departamento, NATO priklausančioms Baltijos jūros regiono šalims „potencialiai pavojinga vadinamoji Rusijos „hibridinė strategija“, numatanti nekonvencinių arba paslėptų karinių priemonių naudojimą“. „Neatmestina, kad Rusija gali ryžtis taikyti šias priemones prieš vieną iš Aljanso narių, tikėdamasi, kad NATO dėl komplikuoto sprendimų priėmimo mechanizmo ir skirtingų narių interesų nesugebėtų laiku ir tinkamai reaguoti“, – rašoma dokumente.“ (https://www.lzinios.lt/lzinios/lietuva/paskelbtos-gresmes-lietuvos-saugumui/199381)

2016  – „Nerami žinia: Rusijos saugumas sustiprinęs savo veiksmus tokiose savivaldybėse kaip Jurbarko“.  – „Mūsų laikas“

„Lietuvos žvalgybos ataskaitoje teigiama, kad pernai Rusijos tarnybos didino dėmesį su sritimi besiribojantiems Šakių, Jurbarko, Pagėgių, Šilutės rajonams, siuntė agentus ir su regiono institucijų priedanga dirbančius pareigūnus į Lietuvos rajonų savivaldybes, verbavo pasienio gyventojus, rinko duomenis apie procesus savivaldybėse, verslininkus, teisėsaugos pareigūnus. „FSB siekia gerai išmanyti politinę, ekonominę ir karinę situaciją Lietuvos pasienio rajonuose, įgyti juose įtaką ir aktyviau įtraukti į tarptautinio bendradarbiavimo su Rusija projektus“, – teigiama Lietuvos žvalgybos ataskaitoje.“  – „Nerami žinia: Rusijos saugumas sustiprinęs savo veiksmus tokiose savivaldybėse kaip Jurbarko“. „Mūsų laiko“ 2016 rugpjūčio 8 d.  http://www.mūsųlaikas.lt/naujiena/aktualijos/nerami-zinia-rusijos-saugumas-sustiprines-savo-veiksmus-tokiose-savivaldybese-kaip-jurbarko

            Bet kuriam normaliam žmogui iš karto kyla klausimas – „Kodėl Rusijos tarnybos mūsų rajonui eikvoja tiek jėgų? Kam, kaip rašoma ataskaitose, reikia verbuoti „politikus, administracijų darbuotojus, žurnalistus“? Net esant tokiam norui, atsižvelgiant į dabartines tendencijas santykiuose su Rusija, juk niekas Lietuvoje nesiims atvirai agituoti už didelę meilę ar simpatijas Kremliui. Niekas nesiims rašyti reklaminių straipsnių apie lietuviškų investicijų naudą į Baltijos atominę elektrinę?…“

            O gal to jiems ir nereikia? Juk už tyla, taip pat gali būti dosniai atsilyginama?  

            Prie šios temos aš dar sugrįšiu.

           

* visą 2018 metų VSD ataskaitą galite atsisiųsti https://www.vsd.lt/wp-content/uploads/2018/03/LTU.pdf

Tai pat žiūrėkite

Knygos „Kiek kartų gali atgimti tauta“ – pristatymas Jurbarko krašte

„Nacionalinių vertybių praradimas, depolitizacija, kartu su masine emigracija visada veda prie to, kad valstybės teritorija tampa …

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *