Arvydo Juozaičio ranka su trispalve ant Šimtmečio tilto per Nemuno upę

Jurbarko krašto šventės „Mus jungiantys tiltai“ metu, rugpjūčio 24-ąją – Šimtmečio tilto – dieną Jurbarko bendruomenė rengėsi įvardinti ir iškilmingai paviešinti svarbią mūsų miestui ir Lietuvai žinią apie ilgiausiam tiltui per Nemuną Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu suteiktą Šimtmečio tilto vardą.

Kai apie galimybę pridėti savo ranką prie Lietuvos trispalvė iškėlimo ant tilto per Nemuną užsiminiau Arvydui Juozaičiui, vos ne tą pačią sekundę išgirdau atsakymą – „noriu ten būti“! O kai pasiteiravau ar turi ketinimą kreiptis į ten būsiančius žmones, išgirdau šiek tiek netikėtą atsakymą – „asmeniškas dalyvavimas man prasmingesnis, nei galimybė atsistoti į tribūną, nes su Jurbarku mane sieja itin turininga istorinė patirtis“. Šią istorinę patirtį gali paliudyti ne tik Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio Jurbarko iniciatyvinės grupės nariai, bet ir aš pats, susipažinęs su Arvydu Juozaičiu lygiai prieš 30 metų ir kartas nuo karto susitikdamas ar susirašydamas su juo laiškais.

Visos šios aplinkybės lėmė, kad Jurbarko krašto šventės antros dienos renginiuose daugelis pastebėjo Arvydo Juozaičio nebylų, bet itin prasmingą dalyvavimą konferencijoje ir foto parodų atidarymuose Jurbarko krašto muziejuje, kur susirinkusius svečius V. Kernagio muzikiniu kūriniu „Balta paukštė“ pasveikino mūsų Jurbarko bardų klubas kartu su Šakių rajono savivaldybės meru Edgaru Pilypačiu.

Tolimesnių iškilmių metu buvo atidengti Šimtmečio tiltui skirti Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos įrengti monumentai, kuriuos tiek vienoje, tiek kitoje tilto pusėje tuo pačiu metu atidengė Jurbarko ir Šakių rajonų savivaldybių merai. Po ceremonijos Šimtmečio tiltą pašventino Jurbarko Švč. Trejybės parapijos klebonas dekanas – kun. teol. lic. Darius Auglys ir Jurbarko Kristijono Donelaičio evangelikų liuteronų parapijos kunigas Mindaugas Kairys.

Giedant Lietuvos valstybės himną Šimtmečio tiltą papuošė Jurbarko priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesių gelbėtojų vandens fontanas, o iš karto po jo Jurbarko ir Šakių rajonų bendruomenės nariai ir renginio svečiai ant tilto turėklų išskleidė įspūdingą daugiau kaip 300 metrų ilgio ir 6 metrų pločio Lietuvos valstybinę vėliavą.

Kokie jausmai vyravo dalyvių veiduose nesunku nuspėti, kai pamatai šias foto nuotraukas, tačiau ten buvusią pakilią atmosferą galėjo pajausti tik ten dalyvavę žmonės.

Labai tikiuosi, kad Lietuvos intelektualų kvietimas ir raginimas Arvydui Juozaičiui dalyvauti Lietuvos Prezidento rinkimuose, žmonių neprarastas tikėjimas Lietuvos valstybės ateitimi, įpareigos jį priimti šį iššūkį ir mes turėsime vertą dėmesio ir pagarbos kandidatą tarp jau dabar deklaruojančių savo ketinimus dalyvauti rinkimuose į šį itin atsakingą Lietuvos vadovo postą.

===

P.S.: Jurbarko tiltas – tiltas per Nemuną, jungiantis Jurbarką su pietiniame upės krante esančiais Kiduliais, Šakių ir Jurbarko savivaldybes. Tai ilgiausias (494 m ilgio) Lietuvoje automobilių tiltas, pastatytas Pilviškiai–Šakiai–Jurbarkas  kelio 57,0 km. Projektą parengė Kijevo projektavimo institutas „Sojuzdorprojekt“. Rangovas – Rygos tiltų statybos trestas. Pradėtas statyti 1975 m. sausio mėnesį. 1978 m. spalio 26 d. atliktas tilto sijų deformacijos patikrinimas. Tiltas atidarytas eismui 1978 m. lapkričio 3 d., jam suteikta 100 metų garantija. Tiltas pastatytas 1978 metais.

===

Šis straipsnis publikuotas:
Jurbarko Šimtmečio tiltą pagerbė ir Sąjūdžio pradininkas A. Juozaitis - http://alkas.lt/2018/08/28/jurbarko-simtmecio-tilta-pagerbe-ir-sajudzio-pradininkas-a-juozaitis-nuotraukos/

Tai pat žiūrėkite

ALBINOS DANISEVIČIŪTĖS ATMINIMUI – SĄJŪDŽIO STEIGĖJAI JURBARKO RAJONE, POETEI IR AISTRINGAI KOVOTOJAI UŽ LIETUVOS LAISVĘ (I)

„Nė karto neprašiau pasigailėjimo!“- Albina Danisevičiūtė             Likimas lėmė šiais metais dvigubą jubiliejų. Viena data …

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *