Vietoje įvado

Perskaičius interpeliacijos autorių tekstą, tapo akivaizdu, kad „oponuojantys“ mano asmeniui, net labai norėdami, negalėjo pasinaudoti Jurbarko rajono savivaldybės reglamente numatyta galimybė nušalinti mane nuo pareigų dėl labai konkrečių ir reglamento 151 punkto papunkčiuose numatytų atvejų t. y. „už įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimus, dėl kurių padaryta esminės žalos valstybės ar savivaldybės interesams ir nuosavybei“, netiko ir numatytas reglamente atvejis, kad „daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip šimtą keturiasdešimt dienų per paskutinius dvylika mėnesių“ sirgau, o kad pats imsiu ir pats pateiksiu  „atsistatydinimo prašymą“ – nebuvo jokios vilties sulaukti.

Taigi oponuojantiems beliko bandyti pasinaudoti 152 punkte numatyta galimybe, kai „ne mažiau kaip 1/3 visų tarybos narių motyvuotai pareiškia nepasitikėjimą“ ir „už tokį sprendimą slaptai balsavo ne mažiau kaip 1/2 visų tarybos narių“. Taigi tokia galimybė yra, tik atkreipsiu jūsų dėmesį, kad tai tikrai bus teisėta tik tada, kai tai padaroma „motyvuotai“, o ne iš piršto laužtais ar tik, kai kurių asmenų noru nuversti mane, grįstais argumentais.

Taigi, perskaičius interpeliacijos tekstą rimtais argumentais pagrįstų motyvų, kurie galėtų įtikinti bent kiek susipažinusius su Jurbarko rajono savivaldybės reglamentu, o tuo labiau teisėjus (nes neatmetu ir tokios galimybės, nepriklausomai nuo interpeliacijos baigties) neradau, todėl dar kartą pareiškiu – visi interpeliacijos dokumente pateikti argumentai neverti to, kad būtų švaistomi mokesčių mokėtojų pinigai. Bet kadangi norinčių atsiimti savo parašus neatsirado, nors tokią galimybę siūliau, tai lieka tik viltis, kad slapto balsavimo rezultatai kalbės patys už save ir galimybę atvirai žiūrėti vienas kitam į akis, turėsiu ne aš vienas.

Iškeltų man kaltinimų absurdiškumą geriausiai parodo vienas teiginys iš daugelio, išvardintų Jurbarko rajono savivaldybės tarybos narių grupės pateiktame pareiškime, kur mane kaltina, kad aš (nors nėra jokių tai patvirtinančių dokumentų su mano parašu, galimai kažkokio tai darbinio pasitarimo metu apie kurį, man oponuojantys nutyli) galimai aš pasiūliau  „perimti (nežinia kuriam tikslui) Jurbarko priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos“.

To niekada nebuvau siūlęs, nes skirtingai nei „kaltintojai“, puikiai žinau, kad ir taip ši įstaiga priklauso Jurbarko savivaldybėi ir yra finansuojama, kaip biudžetinė įstaiga „Jurbarko rajono priešgaisrinė tarnyba“, o apie tai liudija šios įstaigos internetinis puslapio informacija http://www.jrpt.lt/

Galima tik spėlioti, kame glūdi kaltinimo esmė. Todėl, neslėpsiu, gana buvo sunku atsakyti į tokius painius kaltinamuosius teiginius, apie nebuvusius pažeidimus. Tik dėl gyventojų ir mano rinkėjų nuraminimo, kuriems šie pareiškėjai bando „plauti smegenis“, kantriai atsakau į visus kaltinimų punktus, ir nepasinaudosiu senai žinoma patarlės siūloma formule – „koks klausimas, toks ir atsakymas“.

Bet iš pradžių paaiškinsiu tiems kurie, kaip ir opozicijos atstovai, neskaitė savivaldą reglamentuojančių tesės aktų, tiems kurie nėra susipažinę su Jurbarko rajono savivaldybės tarybos reglamentu, bet kažkodėl yra įsitikinę, kad mero pavaduotojas turi savo rankose neįtikėtinai didelę valdžią, kad „stumtų ir prastumtų“ kažkokius tai sprendimus.

            Kam vadovauja mero pavaduotojas?

Pagal veikiančią įstatyminę bazę ir Jurbarko rajono savivaldybės tarybos reglamentą – NIEKAM. Aš neturiu pavaldinių, tad jų neskiriu ir neatleidžiu. Mero pavaduotojui nepavaldi ne tik vykdomosios valdžios atstovė – savivaldybės administracijos direktorė (kaip ir visi kiti administracijos darbuotojai), tačiau net ir tarybos bei mero sekretoriato darbuotojai.

Nes pagrindinis valdantis savivaldybę organas yra savivaldybės taryba, aš galiu tik dalyvauti ir nagrinėti spręstinus klausimus taip, kaip ir kiti savivaldybės tarybos nariai. O kaip mero pavaduotojas, pagal Lietuvos įstatymus, aš vykdau man pavestas funkcijas ne administravimo sferoje, o komitetų veiklos koordinavime, svarstant klausimus ir problemas, dėl kurių priimami sprendimai Tarybos posėdžių metu.

Suprantama, kad galėčiau tai daryti, aš privalau gerai su tuo susipažinti pats, kad galėčiau teikti konstruktyvius pasiūlymus sprendimų projektams. Dalį savo pasiūlymų, atsižvelgdamas į problemos aktualumą aš išsiųsdavau ne tik tarybos nariams, bet ir talpindavau savo internetiniame portale www.slapenas.lt . Bet kuris galite ten bet kada apsilankyti ir įsitikinti opozicijos kaltinimų pagrįstumu, kad aš „savo darbais neparodžiau reikiamų gebėjimų (galbūt noro) kuruoti, kontroliuoti (prižiūrėti)[…]pavestas veiklos sritis“.

Pagal galiojančius įstatymus aš negaliu vienasmeniškai įsakinėti, leisti potvarkius ir t.t., išskyrus atvejus, kai pavaduoju merą, jam atostogaujant ar išvykus į komandiruotes. Iš esmės visi man primetami kaltinimai susiveda į vieną viską apibendrinantį teiginį – kodėl aš „nestumiu“ ir „neprastumiu“ kažkokius projektus? Atsakymas paprastas – nes tuo atveju, pažeisčiau įstatymus ir savivaldybės tarybos reglamentą. Gal taip buvo tada, kai „buvusieji“ buvo valdžioje ir jiems tai atrodė priimtina? Bet man tai atrodo neleistina!

1 kaltinimas

            Mero pavaduotojo veiklos sritys ir funkcijos

Pradėjus dirbti mero pavaduotoju, man 2015 m. balandžio 24 d. mero potvarkiu Nr. V3-18 „Dėl Jurbarko rajono savivaldybės mero pavaduotojo veiklos sričių nustatymo“ buvo pavesta kuruoti šias veiklos sritis:

1. Savivaldybės gyventojų saugumas, Saugios savivaldybės koncepcijos įgyvendinimo koordinavimas. 2. Kūno kultūros ir sporto veiklos koordinavimas. 3. Socialinių paslaugų ir kitos socialinės paramos teikimo koordinavimas. 4. Teritorijų planavimas, miesto bei rajono infrastruktūra. 5. Investicijų pritraukimas. 6. Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtra, turizmas. 7. Urbanistika ir architektūra. 8. Strateginių plėtros ir veiklos planų rengimas. 9. Vaiko teisių apsauga. 10. Civilinė sauga, aplinkos apsauga, energetika. 11. Investicinių projektų, susijusių su potvarkio 1–10 punktuose išvardytomis sritimis, rengimo, įgyvendinimo ir priežiūros kuravimas. 12. Savivaldybės mero pavadavimas. 13. Kitos veiklos sritys (mero pavedimu).

Tai, kad nuo 2015 metų balandžio mėnesio šios veiklos sritys nebuvo keičiamos, man atrodo geriausiai įrodo, kad Jurbarko rajono savivaldybės merui mano darbas šiose srityse, abejonių nesukėlė ir bent jau man, neteko išgirsti kokių nors pretenzijų iš jo lūpų. O į interpeliacijos autorių teiginį „pasigendame konkrečių veiksmų ir rezultatų, nors iki kadencijos pabaigos beliko vos metai“, belieka atkreipti dėmesį į jau anksčiau minėtą valdžių atskyrimo principą

Be viso to aš reguliariai priimu gyventojus, sprendžiant jiems aktualias problemas ir stengiuosi suteikti pagalbą visais kitais klausimais, net jei tai išeina iš mano veiklos sričių, bet neprieštarauja valdžių atskyrimo principams. Juk nevaikysiu atvykusių gyventojų tik todėl, kad jo problema nepriklauso mano veiklos sričiai, o tai kuruojantis pareigūnas tuo metu išvykęs arba atostogauja.

Visa tai vykdžiau iki šiol, dalyvaudamas pagal savo pareigas pasitarimuose, renginiuose ir įvairiuose aptarimuose, teikdavau pasiūlymus, analizuodavau situacijas ir siūliau sprendimo būdus įvairiu metu, iškilusių problemų sureguliavimui. Tai kasdieninis mano darbas ir gal ne kiekvienam žmogui iš šalies suprantamas. Nors po daugeliu dokumentų ir nėra mano parašo (nes ten jo ir neprivalo būti), tačiau pagal mano publikacijas labai nesunku nustatyti, jei kur nors mero pavaduotojas (t. y. aš – Saulius Lapėnas) „savo darbais neparodė reikiamų gebėjimų (galbūt noro) kuruoti, kontroliuoti (prižiūrėti) jam pavestas veiklos sritis“.

Priminsiu keletą akivaizdžių faktų (o kas norės, gali be jokių apribojimų susipažinti ir paskaityti ir kitus straipsnius mano interneto portale www.slapenas.lt ) apie spręstas problemas Jurbarko rajono savivaldybėje per pastaruosius metus):

Pirmas, labai įsimintinas atvejis

Tik pradėjus dirbti savivaldybėje, mums savivaldybės vadovams, teko susidurti su stadiono problema – jame buvo neįmanoma žaisti futbolo! Jau 2015 birželio 30 dieną, vykdydamas savo pareigas (juk šiap ar taip juk buvau atsakingas už Kūno kultūros ir sporto veiklos koordinavimą, Urbanistikos ir architektūros sritis), ėmiausi aiškintis ir paskelbiau straipsnį „Apie futbolo ir regbio stadioną Jurbarke“:

„Futbolo ir regbio stadiono Jurbarko mieste tema pastaruoju metu gvildenama įvairiuose pasitarimuose, savivaldybės tarybos komitetų posėdžiuose, laikraščių puslapiuose ir interneto svetainėse. Nusikalstama ir neatsakinga būtų, pritarus teiginiui, kad „rekonstruotas stadionas tinka tik ožkoms ganyti“, į viską numoti ranka ir visas su tuo susijusias problemas nurašyti į nuostolius kaip buvusios valdžios nevykusių sprendimų pasekmes“

Straipsnyje, kaip diplomuotas architektas, pasiūliau nesiginčyti dėl smulkmenų (dėl skonio – kam kokia žolė mielesnė), o remtis futbolo federacijos reikalavimais panašaus lygio stadionams. Nesiimu spręsti kiek mano pasiūlymai buvo naudingi, bet tai kur kas geriau, nei po dviejų mėnesių visai kitoks „buvusių“ požiūris portalo „15 min“ 2015 rugsėjo 16d.  straipsnyje „Už 3 milijonus litų rekonstruotas Jurbarko stadionas virto duobėta pieva, kurioje neauga žolė“, kuriame „Vulkano“ futbolo treneris Rolandas Norkus ištarė žodžius: «Nerūpėjo politikams to projekto kokybė nuo pradžių. Buvęs administracijos direktorius Petras Vainauskas pareiškė: „Jūs visi būtumėte pasirašę, nes aš apie tą žolę nieko nenusimanau“. O tai reiškia, kad bet kas būtų už tokius pinigus pasirašęs. Ką gi, apie pusšimtis sportuojančių vaikų lieka be futbolo. Kaip ir regbininkai – be varžybų vietos“.

Faktas – 2017-08-24 dėka bendrų pastangų mūsų Jurbarko rajono savivaldybės, po užsitęsusios rekonstrukcijos, jau po objekto pridavimo 2015 metų vasario mėnesį,  stadionas buvo pagaliau atidarytas. Štai ką rašė Lietuvos futbolo federacija: „Stadione pristatytos Jurbarko rajono kūno kultūros ir sporto centro kultivuojamos sporto šakos, sužaistos pirmosios regbio ir futbolo rungtynės.“ (http://lff.lt/news/4122/atidarytas-rekonstruotas-jurbarko-stadionas/ )

Antras, labai įsimintinas atvejis

2015 m. liepos 18 d „Lietuvos rytas“ išspausdino šokiruojantį straipsnį „Jurbarką šildė kauniečių sąskaita“, kuriame matėsi grėsmė 30 procentų didinti kainą mūsų rajono gyventojams.

Vykdydamas man pavestas funkcijas (Civilinė sauga, aplinkos apsauga, energetika. Socialinių paslaugų ir kitos socialinės paramos teikimo koordinavimas), privalėjau kuo skubiau išsiaiškinti situaciją ir dokumentus, turimus savivaldybėje, kad galėčiau įvertinti, kiek yra pagrįsti teiginiai šiame straipsnyje.

Po straipsnyje „Jurbarką šildė kauniečių sąskaita“ laikraštyje („Lietuvos rytas“, 2015 m. liepos 18 d.) paskelbtų teiginių, kurie neatitiko realių faktų, buvau priverstas parašyti straipsnį pagrįstą ne nuomonėmis, o konkrečiais dokumentais ir faktais. Išsiunčiau šį straipsnį laikraščio redaktoriui ir jo pavaduotojams, prašydamas išspausdinti kaip paneigimą keistų ir absurdiškų kaltinimų Jurbarko šilumos vartotojams ir rajono savivaldybei. 2015 liepos 31 paskelbiau straipsnį „Ar tikrai Jurbarką šildė kauniečių sąskaita?“ (http://www.slapenas.lt/?p=5166 ), kuriame faktais įrodžiau kaltinimų mūsų gyventojams nepagrįstumą.

Nesiimu spręsti kiek tai buvo naudinga, ginant gyventojų interesus, ir lėmė tolimesnius sprendimus, bet tai buvo geriau nei iš „sąmokslo teorijų“ teiginiai, be jokio gėdos jausmo, apie galimus slaptus susitarimus, išdėstytus buvusio mero R. Juškos pasisakyme (išsamiau rasite „Dėl buvusio Jurbarko rajono savivaldybės mero, dabartinio LR Seimo nario Ričardo Juškos (LLS nario) viešų pareiškimų apie galimai sudarytus slaptus susitarimus, ribojusius konkurenciją ir laisvąją rinką Jurbarko rajono savivaldybėje.“ – http://www.slapenas.lt/?p=7095 )

Faktas – 2015 metais dėka bendrų Jurbarko rajono savivaldybės pastangų, pavyko išvengti 30 procentų kainos už šildymą padidėjimo, išliko Jurbarko šiluminiai tinklai ir pastatytas biokuru kūrenamas katilas.

Interpeliacijos man  teikėjai bando savo motyvus grįsti Jurbarko rajono savivaldybės mero, 2015 m. balandžio 24 d. potvarkyje Nr. V3-18 „Dėl Jurbarko rajono savivaldybės mero pavaduotojo veiklos sričių nustatymo” veiklos sričių išvardinimu, nepastebėdami kelių labai svarbių aplinkybių: savivaldoje yra ganėtinai aiškiai teisės aktais apibrėžtas ir įtvirtintas valdžių atskyrimo principas, pagal kurį meras ir mero pavaduotojas yra atsakingi už sprendimų priėmimą savivaldybės taryboje bei savivaldybės interesų atstovavimą. O viskas, kas susiję su vykdomąją valdžia (t. y. tarybos priimtų sprendimų įgyvendinimu) įstatymų aktais yra perduota į savivaldybės administracijos vadovo (-ės) ir jo (-jos) pavaduotojo rankas.

Meras turi galimybę savo valią išreikšti, formuodamas tarybų posėdžių darbotvarkes, išleisdamas potvarkius, skirdamas ir atleisdamas kai kuriuos savivaldybės įstaigų vadovus bei gali duoti tiesioginius nurodymus tarybos sekretoriato darbuotojams, o mero pavaduotojas nieko panašaus neturi ir tai yra teisinga, nes priešingu atveju turėtume sunkiai paaiškinamą ir suprantamą valdymo formą, vadinamą „dvivaldystę“ ar panašiai. .

Tai, kad nuo 2015 metų balandžio mėnesio šios veiklos sritys nebuvo keičiamos, man atrodo geriausiai įrodo, kad Jurbarko rajono savivaldybės merui mano darbas, kuruojant šias sritis, abejonių nesukėlė ir man neteko išgirsti jokių pretenzijų iš jo lūpų. O į interpeliacijos autorių teiginį „pasigendame konkrečių veiksmų ir rezultatų, nors iki kadencijos pabaigos beliko vos metai“, belieka atkreipti dėmesį į jau anksčiau minėtą valdžių atskyrimo principą.

2 kaltinimas

Apie investicijas ir jų pritraukimą

Iš surašytų teiginių interpeliacijos tekste apie investicijas, galima padaryti išvadą, kad oponuojantys man, gyvena buvusių dienų prisiminimais. Priminsiu, kad pasibaigusiame 2007–2013 m. laikotarpyje buvo galima be ypatingos konkurencijos naudotis daugiau nei 8 mln. eurų subsidijomis Jurbarko probleminei teritorijai, kuriomis, nors jos ir buvo įtrauktos į Tauragės regiono plėtros planą, jų nereikėjo dalintis su kitomis Tauragės regione esančiomis Pagėgių, Šilalės ir Tauragės savivaldybėmis.

Tai, kad LR Vyriausybė 2014–2020 metų laikotarpiu apsisprendė gerokai daugiau lėšų skirti Lietuvos miestams, tikiuosi niekas nepradės teigti, kad dėl to aš esu kaltas. Kaimiškųjų savivaldybių regioninei plėtrai skiriamos lėšos sumažėjo beveik 41 proc. (nuo 194,5 mln. Lt 2007–2013 metams iki 114 mln. Lt 2014–2020 metams), tad ir Jurbarko galimybės gauti ES fondų paramą atitinkamai taip pat sumažėjo. Opozicijos atstovams jau būtų laikas suvokti, kad politinių žaidimų su abejotinomis investicijomis laikai baigėsi.

Siūlau pažvelgti į skirtų ir numatomų investicijų palyginimo lentelę, kurioje akivaizdžiai matyti daugiau kaip du kartus (-51 proc.) sumažėjusi bendra suma Jurbarko savivaldybei Tauragės regione.

http://www.jurbarkas.lt/index.php?1275143487

Šiandien gerokai sudėtingesnėje investicinėje aplinkoje, pagrindinis prioritetas mums yra mūsų gyventojų realių kasdieninių poreikių tenkinimas, o ne „varnelėms“ uždėti ataskaitose ir toliau „pudrinti“ žmonėms smegenis apie be prasmės išvaistytas investicijas. Apie tokias pseudo investicijas praeitame laikotarpyje išsamiai rašoma ataskaitoje  2017-10-02  „Valstybės kontrolė: užsienio investuotojų pritraukimas mažai rezultatyvus“:

2007–2013 m. „850 mln. Eur ES paramos regionų ekonominiam augimui iš esmės buvo panaudota ne tiesioginiam užsienio investuotojų pritraukimui ir ilgalaikių darbo vietų sukūrimui, o trumpalaikės vertės priemonėms“, – teigia audito departamento direktorius Julius Lukošius. – Tad, pasibaigus finansavimui, naudojant ES paramos lėšas sukurtų darbo vietų sumažėjo net 8 kartus – nuo 266 tūkst. iki 33 tūkst. vienetų.“  (https://www.vkontrole.lt/pranesimas_spaudai.aspx?id=23322 )

Atminkim, kad kai keičiasi situacija – keičiasi ir prioritetai, o ne reikalaujama, kad būtų skubiai įgyvendinta programa, kuri buvo sukurta 2012 metais ir kuri šiandien neatitinka nei naujų sąlygų, nei turimoms galimybėms.

Apie tiesioginių užsienio investuotojų pritraukimą.

Ekonomikoje neginčijama aksioma yra tai, kad bet kuris privatus investuotojas turi tikslą – apsaugoti savo lėšas, o pagal galimybę ir savo būsimą pelną nuo infliacijos. (O jei jis turi daug kilnesnių altruistinių tikslų – tai jis ne investuotojas, o labdaros teikėjas). Jei opozicija nors truputį pasidomėtų šiuo klausimu, ar bent jau paskaitytų pasaulinio garso marketingo specialisto Filipo Kotlerio knygą apie šiuolaikinius investicijų pritraukimo metodus į Europos Sąjungą, tai dalis man keliamų klausimų, savaime atkristų. Nes, šiandien naudingų gyventojams investicijų pritraukimo instrumentas – išankstinis galimo pelno dalies („granto“ forma) sumokėjimas investuotojui.

„Vokietijoje Saksonija „grantams“ paskyrė 1 milijardą dolerių, kad pritrauktų tris investuotojus, dėl kurių vyko tikra “medžioklė”. Amerikos puslaidininkių gamintojas Аdvаnсеd Мiсго Dеvices,  gavęs 544 milijonus dolerių „grantą“, atsilygino 1,9 milijardų investicija į gamyklos statybą. Dėl tos pačios priežasties Siemens pasirinko Saksoniją, o ne Didžiąją Britaniją.“ – ( Philip Kotler – Marketing Places Europe). Suprantu, kad vien šių faktų paminėjimas gali išvesti iš proto mane kaltinančius, kuriems net elementarūs investicijų pritraukimo būdai ir mano pasiūlymai atrodo, kaip nusikaltimas.

Teiginys „S. Lapėnas buvo žadėjęs didžiulius perversmus investicijų pritraukimo srityje: atnaujinti ir kontroliuoti dar 2012 m. jo paties vadovaujamos, tuometines Investicijų skatinimo komisijos parengta „Investicijų pritraukimą i Jurbarko rajono savivaldybę skatinančių priemonių 2012-2020 metų planą” darbo vietoms kurti ne tik Lietuvos bet ir tarptautiniu mastu, surasti investuotojus į pramonės rajoną, padėti verslininkams rasti verslo partnerių užsienyje.“ gal ir galėtų būti ko nors vertas, jei šis planas bent jau būtų pradėtas realizuoti dar 2012-2014 metais, o ne dūlėjęs savivaldybės administracijos stalčiuose iki 2015-ų metų pradžios.

Galėčiau pateikti tuo metu savo teiktus raštiškus reikalavimus imtis jo įgyvendinimo dar 2013 ir 2014 metais ir galiu konstatuoti faktą, kad be pasikeitimo priekaištais, tuomet vykusiuose Ūkio komiteto bei tarybos posėdžiuose, nieko iš esmės realiai nebuvo daroma.  Pradėjus dirbti šioje kadencijoje šis planas buvo dar kartą išanalizuotas ir prieita prie išvados, kad jis tapo pasenęs ir nėra prasmės „gaivinti numirėlį“, todėl kaltinti mane tuo, ko buvusi valdanti daugumą nedarė – švelniai tariant, skamba demagogiškai.

3 kaltinimas

Teiginys „desperatiški siūlymai savivaldybei už 50 tūkst. eurų nupirkti sklypą „tariamam investuotojui” prie Jurbarko autobusų stoties“ – grubus iškraipymas ir tariamų faktų pritempimas. Aš nesu, kokia nors forma, įvardinęs tokių sumų.

Kiekvienam, kuris užsiima investicijų pritraukimu į regioną yra žinoma, kad vietinė valdžia stengiasi sukurti kuo komfortiškesnę aplinką ne tik potencialiam investuotojui, bet ir čia gyvenantiems žmonėms. Aš žinau, kad ganėtinai dažnai įvyksta konfliktai tarp investuotojų ir vietos gyventojų. Kadangi prie autobusų stoties teritorijos šalia yra du privatūs sklypai, tai, atsižvelgdamas į egzistuojančią praktiką ir galimybes daugiau sudominti galimą investuotoją, o kartu siekdamas išvengti galimų nesutarimų su vietos gyventojais, buvusių diskusijų metu pasiūliau išnagrinėti galimybę išpirkti šiuos sklypus už rinkos kainą, jei tam būtų poreikis ir sutarimas.

Pavyzdžiui, paaiškėjus, kad investuotojo ketinimų realizavimui trūktų žemės ploto, jis net nepradėtų nagrinėti mūsų pasiūlymo. Potencialiam investuotojui, vien tik užuomina apie papildomas galimybes yra teigiamas signalas, kad savivaldybė rimtai vertina galimą su juo bendradarbiavimą, o gyventojams – kad savivaldybė nepaliks gyventojo vieno, derantis su naujų investicijų savininku. Tai, kad opozicijai tarptautinė praktika atrodo „desperatiški siūlymai“ – tai jau ne mano problema, o jų nekompetencijos išraiška. Galų gale aš nesiūliau padovanoti šių sklypų „granto“ forma galimam investuotojui, kaip tai padarė Saksonijos žemė Vokietijoje.

Pridėsiu, kad vykusių diskusijų metu pateikiau dar vieną „desperatišką siūlymą“, kurį opozicija kažkodėl nutyli. O būtent, kad sudarant galimą sutartį, su potencialiu investuotoju būtų sukurtos vietos (plotai) smulkioms parduotuvėms arba paslaugų teikėjams (smulkiam ir vidutiniam verslui). Žinau, kad Lietuvoje neįprasta suteikti tokias galimybes smulkiesiems verslininkams, bet mes galėtume pademonstruoti tikrai teigiamą, suderintų smulkiausių ir stambaus verslo investicijų pavyzdį.

Štai video apie šių diskusijų išvadas: (https://www.youtube.com/watch?v=5qXZZdGnReg&feature=youtu.be ) o, norintiems išgirsti audio įrašą, siūlau atsidaryti šią nuorodą http://www.jurbarkas.lt/index.php?-1646031437  ir atsivėrusios darbotvarkės apačioje išklausyti garso įrašą nuo 2:48:28 val. iki 3:24:28 val. diskusijų apie Autobusų stoties koncepciją ir galimybes)

4 kaltinimas

Jau rašiau apie paslaptingą kaltinimą tuo, kad būgtai aš pasiūliau „perimti (nežinia kuriam tikslui) Jurbarko priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos.“ Ne man mokyti opoziciją, kaip teikti kaltinimą. Bet gal jie patingėjo parašyti žodį „pastatą“? Jei taip, tai jie čia save išstatė pajuokai, nes vienintelis oficialus pasiūlymas šia tema buvo ne mano inicijuotas. 2016-06-27 toks pasiūlymas buvo pateikė Tauragės apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba: „…Tauragės APGV siūlo Jurbarko rajono savivaldybei, perimti šiuo metu Tauragės APGV priklausančius ir naudojamus administracinės paskirties pastatus, kurių bendras plotas 616,55 kv. m. ir ūkinį pastatą, kurio bendras plotas 92,40 kv. m. Pastatai randasi Ugniagesių g. 14, Jurbarko mieste.” Taurages APGV rastas savivaldybei 2016-06-29

Taigi man priskiriama tai, ko niekada nebuvo. Man nereikia svetimo „laurų vainiko“. Visi klausimai skirti gaisrininkams. O jei Jūs miegate posėdžių metu, tai bent jau nedemonstruokite savo nesugebėjimo prieš gyventojus, atskiriant gaisrininką nuo mero pavaduotoj

5 kaltinimas

Teiginys „perimti (nežinia kuriam tikslui) …Lybiškių geležinkelio stoties patalpas“ – pranoksta prieš tai buvusią nesąmonę. Šiuo atveju mane painioja jau ne su gaisrininku, bet su buvusiu rajono meru Ričardu Juška, kuris 2014 m. gruodžio 18 d. padėjo savo parašą po Jurbarko rajono savivaldybės sprendimo „Dėl nekilnojamo turto Varlaukio k. perėmimo Jurbarko rajono savivaldybėn“ Nr. T2-395: „1. Sutikti perimti Jurbarko rajono savivaldybės nuosavybėn savarankiškosioms funkcijoms įgyvendinti valstybei nuosavybės teise priklausantį ir šiuo metu akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ patikėjimo teise valdomą turtą Varlaukio k., Eržvilko sen., Jurbarko r. sav., (archyvinė byla Nr. 94/6534): 1.1. pastatą – geležinkelio stotį …“ Susidaro vaizdas, kad buvusieji valdžioje miegojo posėdžių metu? ( Savivaldybes spr 2014-19-18 T2-395 ) 

6 kaltinimas

Teiginys: „atidėti Lauko gatvės dviračių tako investicinio projekto parengimo terminą“- irgi neturi jokios prasmės ir pagrindo, nes tai nėra padaryta ir net norėdamas mero pavaduotojas to padaryti negali, dėl jau anksčiau paminėtų kompetencijos ribų ir valdžių atskyrimo principų tarp sprendimus priimančios ir juos vykdančios (vykdomosios-administracijos) valdžios.

Pasidomėjus dėl šio klausimo Administracijos direktorė tegalėjo patvirtinti, kad viskas eigoje. Projektas padarytas, daromi kai kurie pakeitimai dėl Naujamiesčio moksleivių patogumo, pasiekiant šią mokyklą, ieškoma galimybių praplėsti automobilių parkavimą ir t.t.. O ar tai bus įgyvendinta iki būsimų rinkimų – niekas negali nei patvirtinti, nei paneigti. Viskas priklausys ir nuo savivaldybės galimybių finansiškai prisidėti prie šio projekto įgyvendinimo.

7 kaltinimas

Nežinau kuo remiasi interpeliacijos teikėjai, teigdami: „Dėl neveikimo (netinkamo veikimo) praktiškai sužlugdytas, jo paties aktyviai remtas, Panemunės pilies „Lynų kelio” projektas“, kai (dar nebūdamas mero pavaduotoju) 2014 metų lapkričio mėnesį savo straipsnyje „Kas gi tuo „Lynų keliu“ keliautojus vežios?” atvirai ir nedviprasmiškai išdėsčiau savo poziciją, kuri nepasikeitusi ir šiandien. Susidaro vaizdas, kad paskaitę straipsnio pradžią, interpeliacijos teikėjai nesugebėjo perskaityti ar suvokti toliau sekusių teiginių prasmės? O sąvokų „neveikimo (netinkamo veikimo)“ pagrįstumo net nepradėsiu analizuoti, nes bandymų surasti sutarimą su Šakių rajono savivaldybės vadovais buvo ne vienas ir ne du (galėčiau pateikti ir savo paties pastangomis rengtų ir redaguotų trišalių susitarimų projektų tekstus),  tačiau faktas lieka faktu – tokio projekto realizavimas galimas, tik matant realią naudą ir realias galimybes, kaip tai realizuoti, o ne vien „gerais“ lūkesčiais grindžiamais teiginiais.

Be to noriu priminti, kad pradžia šiam projektui buvo padaryta dar 2012 metais ir „buvusieji“ turėjo pakankamai daug laiko iki 2015 metų, kad bent jau prasidėtų šios idėjos realizavimas. Laikraštis „ Mūsų laikas“ 2012 m. birželio 12 d.: „Idėja – reali. Lėšų lynų keliui tikimasi gauti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Jurbarko rajono meras Ričardas Juška patikino, kad sėkmės atveju jau šiais metais rengtų techninį projektą, o kitais metais pradėtų įrengimo darbus. Tokiu atveju oro keltuvas būtų įrengtas iki 2014 metų gruodžio 31 dienos.“

Tai gal vėl, Ričardo Juškos pažadus bando priskirti man?  Man svetimo „laurų vainiko“ nereikia. Tai ką reikėtų kaltinti dėl to kad „Dėl neveikimo (netinkamo veikimo) praktiškai sužlugdytas“ ir ne įgyvendintas „lynų kelio“ projektas? Dabar 2017 metų pabaigoje staiga „buvusieji“ pabudo, kad galėtų mane apkaltinti tuo, kas juos visus šiuos metus visiškai nejaudino?

8 kaltinimas

Teiginys „ Užuot produktyviai dirbęs, mero pavaduotojas savo tinklaraštyje bando „analizuoti” LLRI parengtą „Lietuvos savivaldybių indeksas 2017″, kaltina „buvusiuosius”, Lietuvos Vyriausybę ir Seimą tačiau pats pripažįsta, kad Jurbarko r. savivaldybė šiemet užima 44-46 vietas (kuriu su Kelmės r. ir Šalčininkų r. sav.) 54 mažiįjų savivaldybių indekse (48 balai iš 100). Lyginant su kitomis savivaldybėmis, gerai įvertintos „Biudžeto” ir „Turto valdymo” sritys. Tačiau visos kitos sritys atsiliko nuo vidutinio įvertinimo, labiausiai — „Investicijos ir plėtra“, „Sveikata ir socialinė rūpyba”, „Švietimas”, „Transportas” – t. y. jo paties kuruojamos veiklos sritys.”

Pagal šią logiką reikėtų atlikti interpeliacijos procedūras dvidešimtyje savivaldybių, kurios „atsiliko nuo vidutinio įvertinimo“ Tačiau to niekada nebus, nes visi puikiai supranta, kad tai yra sąlyginis indeksas.

Priminsiu, kad straipsnyje „Jurbarko krašto sėkmė priklauso nuo kiekvieno gyventojo – „Lietuvos savivaldybių indeksas 2017“ aš konstatuoju faktą, kad „Paskutiniai buvusio mero Ričardo Juškos ir jo komandos valdymo metai Jurbarko rajono savivaldybei pasižymi rekordiniu ir iki to laiko nebuvusiu smukimu – tarp 54 rajoninių savivaldybių mes užėmėme trečią vietą nuo galo.“ Be to aš konstatuoju faktą , kad „Po 2015 m. rinkimų, įvykęs klaidų taisymas, davė augimą iš 52 į 39 vietą.“ (http://www.slapenas.lt/?p=6938 )

Aš nelyginu skirtingus rodiklius ir nebandau „analizuoti”, lyginti kas ten  „atsiliko nuo vidutinio įvertinimo“, o tiesiog cituoju originalius LLRI tekstus. Tai labai svarbus momentas, nes priešingai nei mane kaltinantys, aš senai bendrauju su LLRI ir žinau, kad jų  „Lietuvos savivaldybių indeksas 2017″, tai labai sąlyginis rodiklis, kuris neatspindi realios situacijos savivaldybėse. Būtent tai ir patvirtino šio instituto atstovė Aistė Čepukaitė, nesenai vykusiame mūsų susitikime Jurbarko rajono savivaldybėje.  Cituoju Aistės Čepukaitės žodžius: „savivaldybės nieko blogo nepadarė […] nėra užfiksuota reali būsena…“

Štai fragmentas iš jos pasisakymo Balticum TV laidos „Jurbarko žinios“. (Jurbarko zinios 2017-12-06_LLR_cl_NekoBlogo Ne padare.mp4)

Ir jei jau pagal LLRI atstovės Aistės Čepukaitės vertinimą „savivaldybės nieko blogo nepadarė“, tai kuo galima kaltinti mero pavaduotoją? Už indeksų svyravimą ir kas, iš esmės priklauso nuo visų gyventojų pastangų (o būtent tai ir akcentavau savo straipsnyje)?

Tuo labiau, kad jei eisime šiuo keliu, tai opozicija, vietoje apkaltos, turėtų mane ant rankų nešioti ir teikti gėles.

Pasvarstykit patys, jei tarp mano kuruojamų sričių yra įrašas, kad man pavestas „Savivaldybės gyventojų saugumas, Saugios savivaldybės koncepcijos įgyvendinimo koordinavimas“, tai pagal apkaltos autorių logiką, reikėtų vertinti rodiklius šioje srityje. O LLRI indekse to nėra.

Tai paimkim realius nusikalstamumo rodiklius mūsų rajone 2014 – valdant „buvusiems“ :

„Nusikalstamų veikų skaičius 100 tūkstančių gyventojų: 2.748,0

Nusikalstamų veikų skaičius 100 tūkstančių gyventojų pagal sunkius nusikaltimus: 28,2“

–  O štai rodikliai, man pradėjus dirbti mero pavaduotoju  2015 metais :

„Nusikalstamų veikų skaičius 100 tūkstančių gyventojų: 2.245,5

Nusikalstamų veikų skaičius 100 tūkstančių gyventojų pagal sunkius nusikaltimus: 25,1“

Akivaizdus nusikalstamumo mažėjimas rajone!

Pagal kaltintojų logiką ši statistika įrodo mano darbo efektyvumą pavestoje mero man „Savivaldybės gyventojų saugumas, Saugios savivaldybės koncepcijos įgyvendinimo koordinavimas“ srityje. Bet aš su tuo nesutinku iš principo, nes tai yra kolektyvinio darbo rezultatas (kuriame dalyvauja ir teisėsaugos pareigūnai ir patys gyventojai), o ne vieno ar kito asmens indėlio išraiška.

Gal kam kils klausimas, kam iš viso reikalingas LLRI reitingavimas, kodėl savo straipsnyje akcentuoju dėmesį į reitingo augimą? Reitingai reikalingi investicijų pritraukimui. Investuotoją mažai domina kas ir kiek „atsiliko nuo vidutinio įvertinimo“. Jei jūs sąrašo apačioje, kaip tai buvo 2014 metais, tai jis ne t nesisės prie derybų stalo. Visai nesvarbu kiek „atsiliko nuo vidutinio įvertinimo“ Graikija, bet jei ji gale, tai investuotojų bus nedaug. Tačiau, jei matomos kilimo tendencijos, tai galima bandyti pradėti pokalbį su potencialiu investuotoju.

8 kaltinimas

Teiginys: „Į Jurbarko rajono savivaldybės tarybą S. Lapenas pateko būdamas Darbo partijos rinkiminiame sąraše. 2017 m. gegužės 25 d. Jurbarko rajono savivaldybės tarybos posėdžio metu S. Lapenas pareiškė prisijungiąs prie jungtinės „Socialdemokratų” bei „Jaunosios kartos” frakcijos.

2017 m. gegužės 25 d. Jurbarko rajono laikraštyje Mūsų laikas buvo publikuota informacija (pridedama) apie S. Lapėno 2014-12-19 d. pasirašytą pasižadėjimą, atsisakyti tarybos nario mandato: „Aš Saulius Lapenas atsisakysiu Jurbarko rajono savivaldybes tarybos nario mandato, jei neturėsiu galimybės tęsti darbo Jurbarko rajono savivaldybės tarybos Darbo partijos frakcijoje, <…> Sis mano pasižadėjimas gali būti viešai paskelbtas žiniasklaidoje, kaip duoto žodžio nesilaikymo ir rinkėjų apgaudinėjimo įrodymas, jei nesilaikysiu šio pasižadėjimo” Tačiau iki šiol jis savo pažado nevykdo ir atsisakyti Tarybos nario mandato neketina.“

Remdamiesi šiuo teiginiu, jie mane kaltina:

„Atsižvelgiant į tai kas aukščiau išdėstyta, mes manome, kad mero pavaduotojas Saulius Lapenas: …2. Nesilaikydamas pasižadėjimo atsisakyti Tarybos nario mandato ir viešai pripažindamas, kad apgaudinėja rinkėjus, menkina Jurbarko rajono piliečių pasitikėjimą politikais.“

– Šis klausimas paliečia itin rimtą problemą. O būtent, ar savivaldybės tarybos narys turi būti ištikimas duotai priesaikai, prieš pradėdamas eiti pareigas, ar vadovautis asmeniniais interesais, ginant savo politinę reputaciją? Ar mero pavaduotojas turi užmiršti savo pareigą ginti žmonių interesus, vardan duoto pažado partijai? Aš sau atsakiau į šį klausimą – „Aš rinkausi tarnystę žmonėms, o ne partiniams interesams, kurie paskutiniuoju metu ypač paaštrėjo“, – sakė S. Lapėnas.“ (Šviesa Nr.43 2017.06.03)

Mano išėjimas iš Darbo partijos buvo sąlygotas ne politiniais žaidimais, o būtinybės vykdyti savo pareigas švariomis rankomis ir švaria sąžine.

Mano išėjimas iš Darbo partijos tiesiogiai buvo susijęs su būtinybę vykdyti man pavestas pareigas – („ 4. Teritorijų planavimas, miesto bei rajono infrastruktūra. 5. Investicijų pritraukimas. 7. Urbanistika ir architektūra. 8. Strateginių plėtros ir veiklos planų rengimas. . 10. Civilinė sauga, aplinkos apsauga, energetika. 11. Investicinių projektų, susijusių su potvarkio 1–10 punktuose išvardytomis sritimis, rengimo, įgyvendinimo ir priežiūros kuravimas.“) – ir būtinybe skubiai imtis spręsti iškilusią problemą su Lenkijos finansų ir vystymosi ministerijos milijono eurų vertės sankcija mūsų savivaldybei (kaip pasekmę 2013 metais pasirašytos dvišalės  finansavimo sutarties) dėl netinkamai vykdytos iš mūsų pusės kontrolės Rusijos partneriui (pagal dvišalę 2012 metų sutartį su Nemano savivaldybės administracija)

Kai mūsų savivaldybė gavo iš Lenkijos reikalavimą pervesti ES ir Rusijos fondams po pusę milijono eurų, už klaidas įgyvendinant abipus sienos bendradarbiavimo 2007-2013 metų programos projektą, kuris turėjo  būti užbaigtas 2014 metais, aš paprašiau pakelti visą su tuo susijusią dokumentaciją. Tikėjausi, išsiaiškinęs  situaciją, surasti argumentus, kad apginčiau gyventojų interesus, kaip tai padariau 2015 metais, atsakydamas į žeminančius mūsų orumą kaltinimus, kad jurbarkiečiai šildosi kauniečių sąskaita.

Kai išsiaiškinau, kad ant visų svarbiausių dokumentų, kurių pagrindu iš mūsų reikalauja milijono, guli Arūno Čepulio parašas, kad už visą kontrolę buvo atsakinga A. Čepulio vadovaujama projekto valdymo grupė, gaunanti ir papildomą piniginį atlygį, kai nuo pat projekto įgyvendinimo pradžios pasipylė sankcijos už įvairiausius pažeidimus (išmokos sumažinimas 2014 metais – „Kadangi nebuvo išnaudota 70 proc. avanso, tai JTS sumažino išmoka nuo 2 442 000 € iki 1 917 463,69 €.), kai paaiškėjo, kad rinkimų išvakarėse  –  2015-03-20 įvyko pirmas per visą projekto vykdymo laiką oficialus pareiškėjo (Jurbarko raj. sav. administracija) ir partnerio (Nemano municipalinis raj.) susitikimas. –  aš supratau, kad tai „tamsi istorija“, kurioje pakankamai daug paslaptingų epizodų.

Bet, mano nešališkam aiškinimuisi ir bandymams objektyviai vertinti esamą situaciją, trukdė akivaizdus interesų konfliktas, nes A. Čepulis, Jurbarko rajono savivaldybei gavus reikalavimą gražinti milijoną eurų, jau buvo tapęs Darbo partijos D Jurbarko skyriaus pirmininku, t. y. mano „viršininku“ partine prasme.

Nepriklausomai nuo šios problemos tyrimo rezultatų ir jos dalyvių atsakomybės, tokia situacija buvo nesuderinama ne tik objektyvių vertinimų prasme. Todėl, dar prieš vykdamas į Kaliningrade organizuojamą forumą, kuriame turėjau tikslą susitikti su atsakingais asmenimis dar gegužės 23 dieną, nutraukiau bet kokius saitus su DP. Aš tapau nepartiniu, kad niekas neįtakotų mano veiklos, ginant gyventojų ir mano rinkėjų interesus. (smulkiau apie tai straipsnyje: „INTERPELIACIJA MAN – apie „milijoną“ – tiesiai ir atvirai”)

Kaip mero pavaduotojas, vykdydamas man pavestas pareigas, prieš susitikdamas su skolininkais Rusijoje, nenorėjau iškelti mūsų savivaldybės atsakomybės klausimą dėl susiklosčiusios situacijos. Todėl net liejantis audringiems kaltinimams, apie kuriuos užsimena ir šio nepasitikėjimo manimi autoriai, remdamiesi 2017 m. gegužės 25 d. Jurbarko rajono laikraštyje „Mūsų laikas“ straipsniu, neskubėjau suteikti džiaugsmo rusams-partneriams-skolininkams ir jų „draugams“ ir apsiribodavau lakonišku komentaru: „Aš rinkausi tarnystę žmonėms, o ne partiniams interesams“.

Taigi, iš esmės „buvusieji“ mane kaltina tuo, kad sąžiningai vykdau savo pareigas!

Mane kaltina tuo, kad vardan buvusio partinio susitarimo 2014 metais, aš nesutikau sulaužyti Tarybos nario priesaikos duotos 2015 metų balandžio 14 dieną: „Aš, S. Lapėnas, prisiekiu gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai atlikti visas savivaldybės tarybos nario pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius interesus.“

Be viso to bendras „buvusių“ man metamų nevykusių kaltinimų pobūdis veda prie minties, kad šioje istorijoje su milijonu slepiasi dar daugiau „povandeninių akmenų“, kad visi mano bandymai išsiaiškinti šioje „tamsioje istorijoje“, greičiausiai ir yra tikroji priežastis „buvusių“ norui, kuo skubiau mane nuimti nuo užimamų mero pavaduotojo pareigų.

Ar jie dirba Rusijai? Man tai nežinoma. Tačiau akivaizdu, kad vienintelė pusė, kuri gaus didžiausią naudą dėl mano nušalinimo – rusų partneriai, pasinaudoję mūsų buvusių savivaldybės vadovų patiklumu, bendradarbiavimo abipus sienų projekte.

9 kaltinimas

Teiginys: „2017-06-20 tinklaraštyje  www.slapenas.lt mero pavaduotojas publikavo straipsnį „Kaip aš dėl milijono eurų važiavau į Kaliningradą”. Šioje publikacijoje jis kalbėjo apie Jurbarko savivaldybės „nekokybiškai atliktą darbų, kontroliuojant ir partnerio (Nemano) projekto dalies įgyvendinimų ir atsiskaitymus „. Taip pat jis teigė, kad „neformalūs pokalbiai su Kaliningrado srities vyriausybės nare Ala Ivanova ir Lietuvos generaliniu konsulu Kaliningrado srityje Olegu Skinderskiu, padidins spaudimų Nemano savivaldybei” ir pan..“

Šio teiginio pagrindu, mane kaltina, kad :

„Atsižvelgiant į tai kas aukščiau išdėstyta, mes manome, kad mero pavaduotojas Saulius Lapenas: …3.Kaip oficialus asmuo, viešais savo pasisakymais tarptautiniame forume Rusijos Federacijos Respublikoje, diskreditavo (kompromitavo) Jurbarko rajono savivaldybę.“

Atsakymas į šiuos kaltinimus paprastas – TAI MELAS. Ir lengvai įrodysiu, pateikdamas savo pranešimo tekstą ir video įrašą, kurį padarė kolegos šio forumo metu Rusijos Federacijos Respublikoje.

Kai eini į derybas, negali demonstruoti silpnumą. Tik idiotas gali manyti, kad „važiavau į Rusiją tam, kad apskųsčiau savo savivaldybę arba ją diskredituočiau“. Kokia iš to nauda? Aš jau užsiminiau prieš tai buvusioje dalyje, kad sąmoningai nutylėjau apie savo pasitraukimą iš Darbo partijos, būtent dėl tikslo sugrąžinti milijoną eurų iš tų, dėl kurių kaltės tai įvyko Rusijos pusėje.

Aš tikėjausi, šį klausimą aptarti su S. Voskavčiuku, kurio reputacija, švelniai tariant nekėlė pasitikėjimo (jei kam bus įdomu, įveskite jo vardą ir pavardę google paieškos langelyje rusiškais rašmenimis), tačiau būtent tokį partnerį pasirinko Ričardas Juška 2012 metais, partnerystės sutarties pasirašymui. Gaila, bet S. Voskavčiukas į susitikimą neatvyko. Ar jį kas įspėjo, ar dėk kokios kitos priežasties – bet faktas lieka faktu – forume jo nebuvo, o tai buvo blogas ženklas.

Todėl, aš reikalo esmę išdėsčiau asmenims, nuo kurių poziicijos ir sprendimų gali priklausyti šios problemos sprendimas. Ir visai suprantama, kad kaip kiekvienas normalus žmogus šioje situacijoje, Rusijoje kalbėjau apie partnerių iš Rusijos pusės atsakomybę, o ne apie vidaus problemas Jurbarko savivaldybėje.

Man ne visai aišku, kodėl mano kaltintojai padarė tokias keistas išvadas? Straipsnyje „Kaip aš dėl milijono eurų važiavau į Kaliningradą” nėra jokių užuominų apie tai, kad aš ten skundžiausi ar skundžiau savivaldybę. Ir nėra ko įsižeisti, jei savo publikacijoje lietuvių kalba, jau po vizito, buvau priverstas konstatuoti faktą, kaip tuo remiantis ir reikalauja  lenkai milijono, realizuojant bendradarbiavimo abipus sienos programos projektą 2012-2014 metais, dėl „nekokybiškai atliktą darbų, kontroliuojant ir partnerio (Nemano) projekto dalies įgyvendinimų ir atsiskaitymus „.  Ponai „buvusieji“, pasiskaitykit sutarčių tekstus, kuriuos pasirašinėjote 2012 ir 2013 metais – jei būtumėte kokybiškai vykdę prisiimtus įsipareigojimus, tai nebūtų buvę ir reikalavimo sugrąžinti milijoną eurų. Šį faktą žino ir supranta visi, kas skaitė šias sutartis.

Bet grįžkime prie mano pranešimo. Priminsiu, važiavau į forumą Kaliningrade, kaip oficialus asmuo, kaip mero pavaduotojas, kuris atsakingas už šias sritis – „ 4. Teritorijų planavimas, miesto bei rajono infrastruktūra. 5. Investicijų pritraukimas. 7. Urbanistika ir architektūra. 8. Strateginių plėtros ir veiklos planų rengimas. . 10. Civilinė sauga, aplinkos apsauga, energetika. 11. Investicinių projektų, susijusių su potvarkio 1–10 punktuose išvardytomis sritimis, rengimo, įgyvendinimo ir priežiūros kuravimas.“

Ką tai reiškia praktikoje? Ogi tai, kad privalau elgtis diplomatiškai, jei noriu, kad mums sugrąžintų milijoną. Kad neturėčiau mėtytis reikalavimais sugrąžinti Krymą Ukrainai. Kad neturiu, nusėmęs batą, stuksenti į tribūną ir reikalauti nutraukti Baltijos atominės elektrinės statybą šalia Nemano miesto (tik 20 kilometrų nuo mūsų rajono)* Prisipažinsiu, kad mano kalba Kaliningrado forume ir neskambėjo pakankamai diplomatiškai (ne tik todėl, kad nesu geras rusų kalbos vartotojas), bet padariau viską, ką galėjau, kad mandagia, bet reiklia forma, išsakyčiau pagrindinę žinią – jei turite noro tęsti partneryste grindžiamą bendradarbiavimą, susimokėte milijoną už praeities klaidas. Ir ko tikrai nebuvo, tai mūsų savivaldybės diskreditavimo kokia nors forma.

Tuo galite įsitikinti ir patys. Štai mano oficialios kalbos tekstas lietuviškai, o rusų kalba pridedu, kaip puslapių foto kopiją:

„Jurbarko rajono savivaldybės mero pavaduotojo Sauliaus Lapėno kalba

Kaliningrado srities kaimyninių regionų-partnerių VII-o forumo apvalaus stalo diskusijoje „Praktiniai tarpregioninio bendradarbiavimo aspektai“. 2017-06-07

            Gerbiami forumo dalyviai,

             Šiandien, susirinkę į šį Kaliningrado srities organizuotą kaimyninių regionų-partnerių VII-ą forumą mes pagrįstai galime didžiuotis tais darbais, kuriuos mums pavyko įgyvendinti pagal Lietuvos – Lenkijos – Rusijos pasienio bendradarbiavimo 2007 – 2013 metų programos Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę.

             Regionų-parnerių savivaldybių gyventojai jau šiandien naudojasi ir džiaugiasi naujai sukurtos infrastruktūros ir rekreaciniais objektais, Mes iš tiesų labai daug padarėme, užtikrindami kokybiško geriamo vandens tiekimą gyventojams ir juntamai sumažinome neišvalytų nuotekų patekimą į mūsų kraštus jungiančią Nemuno upę.

           Jurbarko rajono savivaldybė buvo paraiškų teikėja ir dalyvė, įgyvendinat tris projektus: 

 1. „Infrastruktūros plėtra ir bendradarbiavimas sveikatinimo švietimo srityje“ .

            Projekto partneriai – Nemano rajono savivaldybės administracija (Rusija) ir Giżycko rajono mokyklų ir švietimo institucijų valdymo įstaiga (Lenkijos Respublika);

            Projekto vertė – 2 971 432 eurų (pareiškėjo (Jurbarko raj.sav.) indėlis – 104 096,25 eurų; partnerio (nemano) indėlis – 184 036,37 eurų ir partnerio (Giżycko) indėlis 9010,67 eurų).

 2. „Turizmo ir rekreacinės infrastruktūros plėtra atkuriant ir išsaugant miesto parkų istorinį-kultūrinį paveldą“.

Projekto partneris  – Kaliningrado miesto savivaldybės administracija.

            Projekto vertė – 2 863 199 eurų.

 3. „Nemuno upės ekologinės būklės gerinimas, įrengiant nuotekų surinkimo ir valymo infrastruktūrą Skirsnemunės miestelyje Jurbarko r. (Lietuvos Respublika) bei Nemano mieste (Rusija)“.

            Projekto partneris  – Nemano rajono savivaldybės administracija.

            Projekto vertė – 17 275 079 eurų (Jurbarko rajono savivaldybės administracijos indėlis – 454 444 eurų ir partnerio indėlis – 8 680 579 eurų).

             Keletas metų bendro darbo, įgyvendinant bendrus projektus pagal Lietuvos – Lenkijos – Rusijos pasienio bendradarbiavimo 2007 – 2013 metų programos Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę davė labai naudingos patirties ir davė ne tik galimybes klysti (juk neklysta tik nedirbantys), bet ir prievolę ištaisyti pasitaikiusias klaidas, išsprendžiant kilusias problemas, atsiskaitant už panaudotas lėšas Rusijos partnerių – Nemano mieste (Kaliningrado srityje).

            Jurbarko rajono savivaldybei, kaip paraiškos teikėjai, šiuo metu tenka galutinio atsiskaitymo už gautą  ES paramą šiai programai vaidmuo. 2017 m. balandžio 24 dieną Jurbarko rajono savivaldybės administracija gavo laišką iš Lenkijos vystymosi ir finansų ministerijos su reikalavimu gražinti beveik vieną milijoną eurų (962 248,37), nes dalis deklaruotų išlaidų buvo pripažintos kaip netinkamos.

 Tai kad ministerija Varšuvoje po ilgai trukusių  pastangų ir susirašinėjimo, sutiko atidėti lėšų sugražinimą iki birželio mėnesio pabaigos, vertiname kaip mums duotą galimybę išspręsti esamas problemas be didesnių komplikacijų.

 Mes labai tikimės dėmesio ir pagalbos iš Kaliningrado srities vadovų, nes kalba eina apie problemas susijusias su Nemano miesto vykdyta projekto dalimi, įgyvendinus projektą: „Nemuno upės ekologinės būklės gerinimas, įrengiant nuotekų surinkimo ir valymo infrastruktūrą Skirsnemunės miestelyje Jurbarko r. (Lietuvos Respublika) bei Nemano mieste (Rusija)“ ir buvę bandymai paaiškinti bei patikslinti teiktas ataskaitas nedavė jokio rezultato.

 Geranoriškas bendradarbiavimas ir Kaliningrado srities vadovų pagalba, išsprendžiant esamas problemas, suteiks  realų pagrindą ir galimybes Jurbarko rajono savivaldybei dalyvauti bendrų projektų iniciavime ir jų  įgyvendinime 2014 – 2020 metų ES programų apimtyse, nes visi puikiai žinome kokios ribotos yra rajoninių savivaldybių galimybės koofinansuoti tokios apimties projektus.

 Visos Jurbarko rajono savivaldybės delegacijos vardu dėkoju už suteiktą galimybę dalyvauti šiame regionų-parnerių forume ir galimybę išsakyti Jurbarko rajono savivaldybės pozityvius lūkesčius, bendradarbiavimui ateityje.

 Jurbarko rajono mero pavaduotojas                                      Saulius Lapėnas“

O štai video įrašas, padarytas mano pranešimo metu (filmavau ne aš, todėl dėl kokybės pretenzijų nepriimsiu):

Reikia įdėti video

Ir kur čia įžvelgtumėte teiginio „diskreditavo (kompromitavo) Jurbarko rajono savivaldybę.“ patvirtinimą?

10 kaltinimas

Teiginys: „Atsižvelgiant į tai kas aukščiau išdėstyta, mes manome, kad mero pavaduotojas Saulius Lapenas: 1. Nepateisino lūkesčių, savo darbais neparodė reikiamų gebėjimų (galbūt noro) kuruoti, kontroliuoti (prižiūrėti) jam pavestas veiklos sritis, koordinuoti Jurbarko rajono savivaldybės institucijų veiklos.“

Nuo pirmo iki devinto teiginio aš detaliai atsakiau į visus absurdiškai formuluojamus interpeliacijos autorių teiginius, tačiau atsižvelgiant į tai kas aukščiau išdėstyta, kad akivaizdžiai pademonstravau savo gebėjimus spręsti gyventojams aktualias problemas su stadiono statyba, su kaltinimų (kad jurbarkiečiai šildosi kauniečių sąskaita) gyventojams atmetimu, kad nebijojau rizikuoti savo politine reputacija dėl milijoninės skolos Lenkijos finansų ir vystymosi ministerijai. O jei to maža – užeikit į mano internetinį portalą, kur reguliariai atsiskaitau gyventojams apie savo darbą ir tai ką veikiu.

11 kaltinimas

Teiginys: „Taip pat mes įsitikinę, kad mero pavaduotojas galimai nusižengė šiems, Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnyje nustatytiems, Valstybės politiko elgesio principams:

– pagarbos žmogui ir valstybei – laikosi žmogaus teisių ir laisvių ir jas užtikrina, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir teise, didina pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis;

– padorumo elgiasi deramai pagal einamas pareigas, vengia situacijų, kai politiko elgesys kenktų jo ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetui, vengia nesąžiningų pranašumo siekimo būdų, gautą oficialią informaciją naudoja tik pareigoms atlikti ir nesipelno išjos;

– pavyzdingumo – deramai elgiasi visuomenėje, laikosi visuotinai pripažįstamų dorovės, moralės ir etikos normų;“

Atsakymas paprastas – aš niekada nenusižengiau Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnyje nustatytiems, Valstybės politiko elgesio principams. Jei tuo nesate tikri, jei jums atrodo, kad rinkinys melo ir pletkų, surinktas apkaltos man dokumente – reiškia, neatidžiai perskaitėte mano atsakymus nuo 1 iki 10 punkto.

            Vietoje pabaigos

                2015 metų balandžio 14 dieną, aš daviau įstatymu numatytą Tarybos nario priesaiką: „Aš, Saulius Lapėnas, prisiekiu gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai atlikti visas savivaldybės tarybos nario pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius interesus.“

Būtent todėl aš ir vėl pakartoju – aš renkuosi tarnystę žmonėms, o ne partiniams interesams. Ir tikiuosi tęsiu savo darbą, aiškinantis iškilusias problemas ir ieškosiu būdų joms spręsti.“

O savo atsakymus į keliamus kaltinimus, pabaigsiu nuo ko pradėjau – norinčių atsiimti savo parašus ant interpeliacijos teksto kol kas neatsirado, nors tokią galimybę siūliau, taigi lieka tik viltis, kad slapto balsavimo rezultatai 2017 gruodžio 21 dieną, kalbės patys už save ir galimybę atvirai žiūrėti vienas kitam į akis, turėsiu ne aš vienas.

=====

            PRIEDAS 1 – pilnas tekstas su paaiškinimais:

 

Jurbarko rajono savivaldybės tarybos narių grupė

DĖL NEPASITIKĖJIMO

JURBARKO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS

MERO PAVADUOTOJU S. LAPĖNU

2017 m. lapkričio 30 d.

Jurbarkas

Jurbarko rajono savivaldybės meras, 2015 m. balandžio 24 d. potvarkiu Nr. V3-18 „Dėl Jurbarko rajono savivaldybės mero pavaduotojo veiklos sričių nustatymo” nustatė Jurbarko rajono savivaldybės mero pavaduotojo Sauliaus Lapėno veiklos sritis jo kadencijos laikotarpiui. Čia aiškiai apibrėžia už ką konkrečiai atsakingas mero pavaduotojas: investicijų pritraukimas, smulkiojo ir vidutinio verslo plėtra, turizmas, strateginių plėtros ir veiklos planų rengimas, investicinių projektų, susijusių su potvarkyje išvardytomis sritimis, rengimo, įgyvendinimo ir priežiūros kuravimas.

Stebint jo kuruojamas sritis, pasigendame konkrečių veiksmų ir rezultatų, nors iki kadencijos pabaigos beliko vos metai. S. Lapenas buvo žadėjęs didžiulius perversmus investicijų pritraukimo srityje: atnaujinti ir kontroliuoti dar 2012 m. jo paties vadovaujamos, tuometines Investicijų skatinimo komisijos parengta „Investicijų pritraukimą i Jurbarko rajono savivaldybę skatinančių priemonių 2012-2020 metų planą” darbo vietoms kurti ne tik Lietuvos bet ir tarptautiniu mastu, surasti investuotojus į pramonės rajoną, padėti verslininkams rasti verslo partnerių užsienyje. Deja tai tik gražūs lozungai, nebent desperatiški siūlymai savivaldybei už 50 tūkst. eurų nupirkti sklypą „tariamam investuotojui” prie Jurbarko autobusų stoties, perimti (nežinia kuriam tikslui) Jurbarko priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, Lybiškių geležinkelio stoties patalpas ar atidėti Lauko gatvės dviračių tako investicinio projekto parengimo terminą, kad būtų proga pasigirti jog kažkas daroma prieš ateinančius rinkimus. Dėl neveikimo (netinkamo veikimo) praktiškai sužlugdytas, jo paties aktyviai remtas, Panemunės pilies „Lynų kelio” projektas.

Užuot produktyviai dirbęs, mero pavaduotojas savo tinklaraštyje bando „analizuoti” LLRI parengtą „Lietuvos savivaldybių indeksas 2017″, kaltina „buvusiuosius”, Lietuvos Vyriausybę ir Seimą tačiau pats pripažįsta, kad Jurbarko r. savivaldybė šiemet užima 44-46 vietas (kuriu su Kelmės r. ir Šalčininkų r. sav.) 54 mažiįjų savivaldybių indekse (48 balai iš 100). Lyginant su kitomis savivaldybėmis, gerai įvertintos „Biudžeto” ir „Turto valdymo” sritys. Tačiau visos kitos sritys atsiliko nuo vidutinio įvertinimo, labiausiai — „Investicijos ir plėtra“, „Sveikata ir socialinė rūpyba”, „Švietimas”, „Transportas” – t. y. jo paties kuruojamos veiklos sritys.

Į Jurbarko rajono savivaldybės tarybą S. Lapenas pateko būdamas Darbo partijos rinkiminiame sąraše. 2017 m. gegužės 25 d. Jurbarko rajono savivaldybės tarybos posėdžio metu S. Lapenas pareiškė prisijungiąs prie jungtinės „Socialdemokratų” bei „Jaunosios kartos” frakcijos.

2017 m. gegužės 25 d. Jurbarko rajono laikraštyje Mūsų laikas buvo publikuota informacija (pridedama) apie S. Lapėno 2014-12-19 d. pasirašytą pasižadėjimą, atsisakyti tarybos nario mandato: „Aš Saulius Lapenas atsisakysiu Jurbarko rajono savivaldybes tarybos nario mandato, jei neturėsiu galimybės tęsti darbo Jurbarko rajono savivaldybės tarybos Darbo partijos frakcijoje, <…> Sis mano pasižadėjimas gali būti viešai paskelbtas žiniasklaidoje, kaip duoto žodžio nesilaikymo ir rinkėjų apgaudinėjimo įrodymas, jei nesilaikysiu šio pasižadėjimo” Tačiau iki šiol jis savo pažado nevykdo ir atsisakyti Tarybos nario mandato neketina.

2017-06-20 tinklaraštyje  www.slapenas.lt mero pavaduotojas publikavo straipsnį „Kaip aš dėl milijono eurų važiavau į Kaliningradą”. Šioje publikacijoje jis kalbėjo apie Jurbarko savivaldybės „nekokybiškai atliktą darbų, kontroliuojant ir partnerio (Nemano) projekto dalies įgyvendinimą ir atsiskaitymus „. Taip pat jis teigė, kad „neformalūs pokalbiai su Kaliningrado srities vyriausybės nare Ala Ivanovą ir Lietuvos generaliniu konsulu Kaliningrado srityje Olegu Skinderskiu, padidins spaudimų Nemano savivaldybei” ir pan..

Atsižvelgiant į tai kas aukščiau išdėstyta, mes manome, kad mero pavaduotojas Saulius Lapenas:

1. Nepateisino lūkesčių, savo darbais neparodė reikiamų gebėjimų (galbūt noro) kuruoti, kontroliuoti (prižiūrėti) jam pavestas veiklos sritis, koordinuoti Jurbarko rajono savivaldybės institucijų veiklos.
2. Nesilaikydamas pasižadėjimo atsisakyti Tarybos nario mandato ir viešai pripažindamas, kad apgaudinėja rinkėjus, menkina Jurbarko rajono piliečių pasitikėjimą politikais.
3. Kaip oficialus asmuo, viešais savo pasisakymais tarptautiniame forume Rusijos Federacijos Respublikoje, diskreditavo (kompromitavo) Jurbarko rajono savivaldybę.

Taip pat mes įsitikinę, kad mero pavaduotojas galimai nusižengė šiems, Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnyje nustatytiems, Valstybės politiko elgesio principams:

– pagarbos žmogui ir valstybei – laikosi žmogaus teisių ir laisvių ir jas užtikrina, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir teise, didina pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis;

– padorumo elgiasi deramai pagal einamas pareigas, vengia situacijų, kai politiko elgesys kenktų jo ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetui, vengia nesąžiningų pranašumo siekimo būdų, gautą oficialią informaciją naudoja tik pareigoms atlikti ir nesipelno išjos;

– pavyzdingumo – deramai elgiasi visuomenėje, laikosi visuotinai pripažįstamų dorovės, moralės ir etikos normų;

Mes, žemiau pasirašiusieji Jurbarko rajono savivaldybės tarybos nariai, remdamiesi Jurbarko rajono savivaldybės Tarybos veiklos reglamento VIII skyriaus 152 punktu, reiškiame NEPASITIKĖJIMĄ Jurbarko rajono savivaldybės tarybos mero pavaduotoju S. Lapėnu ir prašome Jurbarko rajono savivaldybės merą teikti tarybai svarstyti mero pavaduotojo S. Lapėno atstatydinimo klausimą Jurbarko rajono savivaldybės Tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka.

1. Saulius MEŠKAUSKAS
2. Kazimieras ŠIMKUS
3. Petras VAINAUSKAS
4. Liudmila NORKAITIENĖ
5. Donatas JACKIS
6. Gvidas BYČIUS
7. Stasys MAKŪNAS
8. Vidmantas JUZĖNAS
9. Donatas RAMANAUSKAS
10. Remigijus BRAZAITIS

=====

SVARBI PASTABA:

* – 2017 m. sausio 17 d – BNS/ Delfi – Baltijos AE statybos Lietuvos pašonėje nenutrūko

            Nors prieš kurį laiką Rusija skelbė, kad Baltijos atominės elektrinės (AE) statyba Karaliaučiaus srityje sustabdyta, realybėje darbai vyksta – praėjusią savaitę į statybvietę iš Prancūzijos atvežti penki dyzeliniai generatoriai, kurie turės užtikrinti elektros energijos tiekimą saugumo sistemoms ir pagalbinei įrangai avarijos atveju, rašo „Lietuvos žinios“.

Anot Karaliaučiaus srities žiniasklaidos, nors dar 2013 metais oficialiai paskelbta, kad Baltijos AE statybos stabdomos, realiai, kaip aiškino „Rosatom“ atstovai, sustabdyta tik paties reaktoriaus statyba.

Šiuo metu baigiamas statyti saugyklų priėmimo ir saugojimo įrangos pastatų kompleksas.

„Rosatom“ atstovai tikino, jog statybininkai pasirengę bet kada atnaujinti ir paties reaktoriaus aikštelės statybą.

Lietuvos prašymai Rusijai pateikti atsakymus į esminius klausimus dėl Baltijos AE saugumo iki šiol ignoruojami.

Svarbiausi Lietuvos keliami klausimai, į kuriuos Rusija iki šiol nėra pateikusi moksliniais tyrimais ir tarptautiniais reikalavimais pagrįstų atsakymų, – statybos aikštelių vertinimas ir parinkimas, elektrinės aušinimo sistemos patikimumas, galima Nemuno ir Baltijos jūros tarša radionuklidais, atominės elektrinės konstrukcijų atsparumas sunkaus lėktuvo kritimo atveju, radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro tvarkymas, avarinės parengties planai, tarptautinių ekspertų įtraukimas į projekto vystymą.

            Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/energetika/baltijos-ae-statybos-lietuvos-pasoneje-nenutruko.d?id=73468326