INTERPELIACIJA MAN – Sauliaus Lapėno spaudos konferencijoje 2017-12-13

Gavęs interpeliaciją 2017-11-30 (su kuria atidžiau susipažinau tik po, tą dieną, įvykusio tarybos posėdžio), kaip ir žadėjau žiniasklaidai, po savaitės Jurbarko rajono savivaldybės salėje gruodžio 13 dieną 17 val. surengiau spaudos konferenciją,  ir pakviečiau mūsų krašte dirbančius žiniasklaidos atstovus. Esu dėkingas už parodytą mano kvietimui dėmesį ir aktyvų dalyvavimą, aukojant tam daugiau kaip valandą savo laisvalaikio, po oficialiai pasibaigusios darbo dienos. Turėjau norą ne tik supažindinti žurnalistus su tikrosiomis šio reiškiamo nepasitikėjimo manimi priežastimis ir faktais – pabrėžiu – supažindinti su faktais, o ne kaltinimais!  Kaltinimus, jei toks poreikis iškils, formuluos jau teisėsaugos atstovai, o ne aš.

O tai, kad 2017-12-13 konferencijoje mano pateikta informacija iki šiol nebuvo ir tai, kad nėra išsamiai pateikta skaitytojams, vertinu kaip savotišką testą ir pačioms žiniasklaidos priemonėms, jų gebėjimui užtikrinti žodžio ir informacijos sklaidos laisvę. Juk nepaneigsi fakto, kad interpeliacijos autorių tekstas buvo išspausdintas rajono laikraščiuose ir patalpintas internetiniuose portaluose ypač operatyviai (net neišklausius kitos pusės nuomonės, kaip to reikalauja visuomenės informavimo įstatymas) ir man mesti interpeliacijos autorių išdėstyti nepagrįsti teiginiai publikuoti anksčiau, nei šis dokumentas buvo užregistruotas savivaldybėje. Šiais veiksmais buvo pažeistos mano teises ir įstatyme numatytą prievolė, prieš skelbiant panašią informaciją, išklausyti kitą pusę.

Bandydamas užlopyti šias objektyvesnės informacijos pateikimo spragas ir pateikti išsamesnę informaciją apie tikrąsias nepasitikėjimo manimi priežastis, prieš spaudos konferenciją publikavau savo straipsnį „INTERPELIACIJA MAN – apie „milijoną“ – tiesiai ir atvirai„, o apie, vykusioje konferencijoje paliestas kitas temas, siūlau susipažinti ištraukoje iš Balticum TV laidos „Jurbarko žinios“ reportažo, kuriame galite išgirsti mano atsakymus:

Kodėl pasitraukiau iš Darbo partijos ir vengiau kalbėti apie savo išėjimo iš Darbo partijos tikrąsias priežastis?

Interesų konfliktas buvo akivaizdus ir reikalavo greito sprendimo

Aš niekada nuo nieko neslėpiau tikslo, kad bandau išsiaiškinti problemas su Nemano 1 mln. eurų skola. Tačiau mano aktyvūs veiksmai, sprendžiant šias problemas kai ką privertė nerimauti.

Arūnas Čepulis (nuotrauka iš laikršačio "Šviesa"
Arūnas Čepulis (nuotrauka iš laikraščio „Šviesa“

Be to, mano nešališkam aiškinimuisi ir bandymams objektyviai vertinti esamą situaciją trukdė akivaizdus interesų konfliktas, nes Arūnas Čepulis, Jurbarko rajono savivaldybei gavus reikalavimą gražinti milijoną eurų, jau buvo tapęs DP partijos Jurbarko skyriaus pirmininku, t.y. mano viršininku partine prasme. Nepriklausomai nuo šios problemos tyrimo rezultatų ir jos dalyvių atsakomybės, tokia situacija buvo nesuderinama ne tik objektyvių vertinimų prasme.

Todėl, dar prieš vykdamas birželio pradžioje į Kaliningrade organizuojamą forumą, kuriame turėjau tikslą susitikti su atsakingais asmenimis, dar gegužės 23 dieną, nutraukiau bet kokius saitus su Darbo partija. Aš tapau nepartiniu, kad niekas neįtakotų mano veiklos, ginant gyventojų ir mano rinkėjų interesus.

Atsižvelgdamas į būsimam vizitui keliamus tikslus ir temos delikatumą, nusprendžiau nedeklaruoti tikrųjų pasitraukimo iš Darbo partijos priežasčių ir motyvų. Todėl į visus žurnalistų klausimus sąžiningai atsakinėjau: „„Aš rinkausi tarnystę žmonėms, o ne partiniams interesams, kurie paskutiniuoju metu ypač paaštrėjo“, – sakė S. Lapėnas.“ (Šviesa Nr.43 2017.06.03)

Aktyvių derybų dėl pinigų sugražinimo su Sergejumi Voskavčiuku (Nemano miesto administracijos vadovu) metu, politinis triukšmas galėjo stipriai pakenkti mūsų savivaldybės interesams, bei suteikti jiems tam tikrus papildomus argumentus, nenaudingus mūsų pusei. Gražinti pinigus – apsaugant savo mokesčių mokėtojus – buvau ir tebeesu įsitikinęs, kad yra gerokai svarbiau.

Vykimo į Kaliningradą išvakarėse, turint tikslą susitikti su S. Voskavčiuku, neturėjau noro didžiausią dėmesį nuo reikalo esmės nukreipti į tikrąsias partinio skandalo priežastis. Tačiau S. Voskavčiukas vis tik neatvyko ir tai jau buvo gero nežadantis signalas. Na o 2017 m. rugsėjo 19 d. jau ir mums tapo žinoma, kad jis atsistatydino. (http://www.klg.aif.ru/politic/sergey_voskovshchuk_pokidaet_administraciyu_nemanskogo_okruga )

Prie interpeliacijos temų dar sugrįšiu ir ne vieną kartą…

Dar šią savaitę galėsite perskaityti:  „INTERPELIACIJA MAN – Sauliaus Lapėno atsakymai nepasitikėjimo manimi dokumento rengėjams“

==========================

Papildoma informacija,

pateikta spaudos konferencijos dalyviams:

 

1.  Trumpa istorijos dėl „milijono“ santrauka, pateikta spaudos konferencijos dalyviams.

2012 metais buvo sudaryta dvišalė partnerystės sutartis, kurią pasirašė P. Vainauskas (Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktorius) ir Sergejus Voskavčiukas (Nemano miesto administracijos vadovas), kurioje nurodoma, kad mūsų savivaldybė įsipareigoja skirti pinigus Nemano administracijai valymo įrenginių statybai ir prisiima atsakomybę kontroliuoti viso projekto įgyvendinimą ir pinigų panaudojimą. Jokių finansinių įsipareigojimų, kurie būtų matomi kaip galima grėsmė mūsų savivaldybei, šioje sutartyje nėra ir šiai lietuvių kalba surašytai sutarčiai  – 2012 metų pabaigoje vienbalsiai pritarė savivaldybės tarybos nariai. Vietoje Petro Vainausko parašo matosi jo pavaduotojo parašas (kodėl nepasirašė P. Vainauskas reikėtų paklausti jo paties).

2013 metų rugpjūčio mėnesį buvo sudaryta dvišalė finansavimo sutartis tarp Jurbarko rajono savivaldybės ir Lenkijos finansų ir vystymosi ministerijos, kurioje Jurbarko rajono savivaldybė prisiėmė labai aiškiai įvardintus finansinius įsipareigojimus ir įsipareigojo kontroliuoti bet kokį partnerį, įgyvendinant bendradarbiavimo abipus sienos ES remiamos programos tikslus, o reikalui esant, jį ir pakeisti. Šioje sutartyje nėra jokio sąryšio su anksčiau pasirašyta sutartimi, išskyrus užuominą, kad visus finansinius įsipareigojimus susijusius su bendradarbiavimo abipus sienos programos įgyvendinimu prisiima Jurbarko rajono savivaldybė. Teksto lietuvių kalba nėra ir mano turimais duomenimis ji nebuvo apsvarstyta mūsų savivaldybės tarybos posėdyje. Vietoje Petro Vainausko parašo matosi jo pavaduotojo parašas (kodėl nepasirašė P. Vainauskas reikėtų paklausti jo paties).

Pagal šią 2013 metų sutartį, mūsų savivaldybė vieną milijoną eurų privalės sumokėti bet kuriuo atveju – joje nėra numatyta ir aš kol kas nematau jokių kitų mechanizmų, kurių dėka galėtume šią prievolę permesti savo partneriams. (Šios sutarties tekstą jau daugiau kaip mėnesį analizuoja tarptautinės teisės specialistai, kad galėtų mums pateikti savo rekomendacijas, kaip turėtume elgti toliau. Bent jau man susidaro įspūdis, kad tiems, kurie dėjo parašus užteko gerokai trumpesnio laiko angliškai surašyto teksto suvokimui.)

2012 metų sutartyje nėra nieko, kad leistų ar bent jau sudarytų sąlygas, kaip nors susieti šias sutartis į vieną visumą, išskyrus ES remiamos bendradarbiavimo abipus sienos programos pavadinimą. Taip, kad jei nesulauksime tinkamų argumentų iš tarptautinės teisės specialistų, tikimybė sumokėti vieną milijoną eurų gana didelė. Tarp kitko įdomi detalė, net jei partneriai iš Nemano sutiktų sumokėti šį milijoną, tai pusę šios sumos susigrąžins Rusijos Federacija. Jei to nepadarys ir teks mums sumokėti, tai pusę šios sumos Rusijos Federacijai sugrąžinsim mes. Taigi galutinis šio „sandėrio“ finansinis rezultatas 1,5 mln. atiteks Rusijos pusei. Kodėl? Todėl, kad Rusija kartu su ES, kad ir nelygiomis dalimis finansavo visą bendradarbiavimo abipus sienos programą 2007-2013 metais.

2012 metų sutartyje yra punktas, jei partneriai iš Nemano pusės atsisakytų sumokėti – numatomas laukimas – metus laiko, o po to galimybė kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, kuri turėtų sumokėti iš biudžeto ir pareikalauti kompensacijos iš Rusijos federacijos arba iš mūsų savivaldybės. Neabejoju, kad paskutinis variantas daug įtikinamesnis, ypač jei prisiminsime istoriją su Tauragės RATC-o milijonine skola (įsisavinant ES paramą), kurią ir šiandien tebesiekiama užkrauti ant mūsų gyventojų pečių.

Tačiau 2012 metų sutarties su Rusija punktas nenumato ir atsakomybės dėl delspinigių, kuriuos mums priskaičiuos pagal mūsų 2013 metų sutartį su Lenkijos ministerija. Iš Lenkijos ministerijos gautame rašte labai aiškiai parašyta, kad pusę gražintinos sumos nueis į Rusijos fondą, – tokiu būdu, kuo bus ilgesnė pauzė iš Rusijos pusės, tuo didesnius delspinigius išskaičiuos iš mūsų mokesčių mokėtojų pinigų.

2.  Trumpa informacija apie 2012 metų sutarties „partnerį“ Sergejų Voskavčiuką – Nemano savivaldybės administracijos vadovą.

Sergejus Voskavčiukas kaltinamas 2010 – 2012 metais iššvaistęs valstybės pinigus daugiau 300 tūkst rublių. (Сергей Восковщук обвиняется в растрате государственных денег в размере 300 тысяч рублейhttp://www.freekaliningrad.ru/sergey-voskovec-is-accused-of-embezzlement-of-public-money-in-the-amount-of-300-thousand-rubles_article/

Tarptautinės antikorupcinės organizacijos „Transparency Internacional“  filialas Rusijoje (analogiškas filialas veikia ir Lietuvoje) savo ataskaitoje 2017 kovo mėn. 15 d. Nemano administracijos vadovą įvardino „tvirčiausiu Rusijos korupcionieriumi“ – Sergejus Voskavčiukas ir 33 iteresų konfliktai (Сергей Восковщук и 33 конфликта интересов – http://kaliningrad.bezformata.ru/listnews/voskovshuka-rassledovanie-transperensi/55695521/

 

 

Tai pat žiūrėkite

KAS IŠ TIESŲ PRALAIMĖJO ŠIUKŠLIŲ TVARKYTOJAMS

Laikraštyje „Šviesa“ 2018-05-19 d. publikuotame straipsnyje „Šiukšlių tvarkytojams savivaldybė pralaimėjo“ pastebiu visą eilę savaip interpretuojamų …

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *