INTERPELIACIJA MAN – apie „milijoną“ – tiesiai ir atvirai

                      Prisiminkim šiais metais – BalticumTV laidoje „Jurbarko žinios“ užduodamą klausimą – iš kur ir kaip atsirado netikėtas reikalavimas sumokėti milijoną eurų iš mūsų Jurbarko rajono gyventojų – mokesčių mokėtojų pinigų?

                      Problemos esmė

2017 metų balandžio 13 dieną, kaip perkūnas iš giedro dangaus, savivaldybę pasiekė raštiškas reikalavimas sugražinti beveik vieną milijoną eurų už netinkamai panaudotas lėšas, įgyvendinant 2007-2013 metų pasienio regionų bendradarbiavimo programą „Nemuno upės ekologinės būklės gerinimas, įrengiant nuotekų surinkimo ir valymo infrastruktūrą Skirsnemunės miestelyje Jurbarko rajone (Lietuvos Respublika) bei Nemano mieste (Rusija)“.

Šis dokumentas anglų kalba, nes 2012 – 2013 metais pasirašytose sutartyse visiškai buvo ignoruota lietuvių kalba ir pasirašomuose dokumentuose panaudotos tik anglų ir rusų kalbos. Iš vienos pusės, valstybinės kalbos įstatymo ignoravimas, galėtų būti pagrindžiamas būtinumu susirašinėti tarp skirtingų valstybių institucijų, tačiau faktas, kad savivaldybėje nėra oficialių (notariškai patvirtintų) pasirašytų sutarčių vertimų, gerokai apsunkina aiškinantis visas su šia istorija susijusias aplinkybes. Ir netgi kyla pagrįstas klausimas, ar tie kurie dėjo savo parašus po milijoniniais įsipareigojimais, tikrai suvokė šiuose dokumentuose išdėstytus teiginius ir jų esmę?  

Šiame dokumente išdėstytas reikalavimas mūsų savivaldybei iki gegužės mėnesio pabaigos pervesti dvi sumas – 500176,70 eurų į europietišką fondą (ERDF) ir 462 071,67 eurų kažkokiam tai rusiškam fondui. Bendroje sumoje, beveik milijoną eurų. Priešingu atveju, mums žada „įjungti skaitliuką“, kurio dėka skola didės kiekvieną dieną.

Pirmas visiškai pagrįstas klausimas – „už ką?“. Tuo labiau, nepamenu tokio atvejo, kad savivaldybė būtų sudariusi, kokią nors sutartį dėl lėšų gavimo iš rusiškų fondų.

Atsiųstame reikalavime, kaip paaiškinimas duodama nuoroda į tai, kad ši suma apskaičiuota, remiantis 2007-2013 metų pasienio regionų bendradarbiavimo programos pagrindu sudarytomis sutartimis 2013-08-30.

Suprantama, kaip ir kiekvieną normalų žmogų, mane sudomino ši tema ir aš pabandžiau išsiaiškinti problemos esmę: peržiūrėti archyvinius dokumentus, anksčiau buvusių savivaldybės vadovų sudarytas sutartis, kad rasčiau argumentus, kuriais remiantis būtų galima išvengti besiformuojančios skolos Jurbarko rajono savivaldybės biudžetui. Tuo labiau, kad investicijų klausimai yra mano, kaip mero pavaduotojo kompetencijai priskirta sritis.

Pavyzdžiui, sekančiame paaiškinamajame laiške, kurį savivaldybė gavo 2017-04-27, aiškiau netapo, nes suma pašoko net iki 2 milijonų eurų (2 114 731,28 EUR). Kas čia per šposai? Vienintelė „raminanti“ aplinkybė ta, kad kaltė dėl šios skolos tenka partnerei iš Kaliningrado srities. Bet kodėl už tai turi mokėti Jurbarko rajono gyventojai ir net pervesti pinigus į kažkokį rusišką fondą?

Susiklosčiusi situacija reikalavo imtis ryžtingų veiksmų.

Dėka aktyvaus susirašinėjimo su europietiško fondo kuratoriais ir su Rusijos partneriu, pavyko gauti apmokėjimo atidėjimą. Tačiau, kas toliau?

                      Ką pavyko išsiaiškinti? Problemos ištakos.

2013-08-30 buvo pasirašyta 13-os puslapių finansavimo sutartis tarp Lenkijos regioninio vystymosi – finansų ministerijos ir Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Petro Vainausko.

Pagal šią sutartį, mums skiriami pinigai pasienio regionų bendradarbiavimo projektų įgyvendinimui, o mūsų savivaldybės administracija prisiėmė visą atsakomybę už projektų įgyvendinimą ir už finansavimą ne tik Lietuvoje, bet ir partnerio Kaliningrado srityje. Sutartyje yra punktas apie tai, kad jei kils įtarimų dėl mūsų ar partnerių sukčiavimo ar dėl lėšų panaudojimo ne pagal paskirtį, tai bet kokiu atveju už viską turės sumokėti Jurbarko rajono savivaldybės mokesčių mokėtojai – rajono gyventojai.

Štai keletas citatų iš šios sutarties 7 str. (Beneficiarijus (Paramos gavėjas) – tai mūsų savivaldybė) skliausteliuose – originalus sutarties tekstas anglų kalba: „Vienintelis Beneficiarijus (Paramos gavėjas) atsakingas prieš JMA už projekto įgyvendinimą.“ (“The Beneficiary alone shall be accountable to the JMA for the implementation of the Action.”)

„Jei skirtų lėšų paskirstymo procedūra arba sutarties rezultatai (gal tiksliau versti būtų – rodikliai?) bus iškraipomi klaidomis, taisyklių nesilaikymu arba sukčiavimu, iš Beneficarijaus ar partnerio pusės, JMA gali atsisakyti išmokėti arba net pareikalauti sugrąžinti sumas, jau išmokėtas, pagal klaidų svarbos proporcijas, taisyklių nesilaikymo arba sukčiavimo.“ („Where the award procedure or performance of the contract is vitiated by substantial errors or irregularities or by fraud attributable to the Beneficiary or its partners, the JMA may refuse to make payments or may recover amounts already paid, in proportion to the seriousness of the errors, irregularities or fraud.”)

„Neteisėtai panaudotos fondo lėšos bus atstatomos Beneficiariaus (Paramos gavėjo) sąskaita.“ (“Unduly spent funds will be recovered from the Beneficiary.“)

Akivaizdu, kad pagal šią sutartį, mūsų savivaldybė 2013 metais iš tiesų prisiėmė įsipareigojimą sumokėti bet kokio dydžio sumą (sutarties apimtyje) Lenkijos ministerijai, pagal pirmą jos pareikalavimą.

Net nežinau ar tuo metu buvo įmanoma, kad savivaldybė, kurios metinis biudžetas nesiekė 22 mln. eurų, galėjo prisiimti įsipareigojimų siekiančių beveik 17 mln. eurų? Tuo labiau, kad šios sutarties pasirašymas vyko, kitos panašios istorijos dėl Tauragės RATC „prarasto“ ir ES fondo reikalavimo sugrąžinti milijoną eurų kontekste.

Iš šio dokumento tampa aišku, kad mūsų savivaldybei 2013 metais buvo suteikti ypatingi įgaliojimai ir didelė valdžia – skirstyti gautas lėšas ir jas kontroliuoti ne ir tai kas vyksta ne mūsų jurisdikcijoje – Rusijos Kaliningrado srityje.

Ar tai buvo išmintinga, ir kas buvo padaryta, kad būtų įgyvendinti prisiimti įsipareigojimai kontrolei? Klausimas ypač svarbus, jei dalyvautume 2014-2020 metų LT-RU pasienio regionų bendradarbiavimo programoje, kuriai teikiamų paraiškų pradžią netrukus turėtų paskelbti. Ar verta dar kartą lipti ant to paties grėblio?

                      Sprendimas

Vienintelė reali galimybė išspręsti šią problemą be nuostolių rajono gyventojams, tai kaip galima greičiau atgauti lėšas iš parnerio Kaliningrado srityje, kaip tai numatyta 2012-2013 metų sutartyse. Šiose sutartyse numatyti keli lėšų sugražinimo scenarijai (apie tai atskira kalba), tačiau bet kuriuo atveju – veikti reikia nedelsiant, nes delspinigiai su kiekviena diena didins gražintinų lėšų sumą.

Mūsų Jurbarko rajono savivaldybės delegacijos dalyvavimas VII tarptautiniame Kaliningrado srities regionų-partnerių forume, buvo puiki proga atkreipti srities vadovų dėmesį į susiklosčiusią situaciją ir galimybė įtakoti Nemano savivaldybės vadovus įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Tačiau prieš dalyvaudamas šioje konferencijoje, privalėjau išspręsti akivaizdų interesų konfliktą, nes tai darant, tenka atsakyti į klausimą – kas atsakingas už kontrolę?

Taigi, kas kontroliavo?

Apie Nemano savivaldybės Kaliningrado srityje atsakomybę aš jau rašiau buvusiame straipsnyje. Tačiau dabar atėjo laikas atsakyti, kas gi buvo atsakingas už šį projektą mūsų savivaldybėje 2013-2014 metais.

Arūnas Čepulis (nuotrauka iš laikraščio "Šviesa")
Arūnas Čepulis (nuotrauka iš laikraščio „Šviesa“)

Pagal 2012 m. partnerystės sutartį su Nemano savivaldybe, visa atsakomybė už projektų įgyvendinimą teko mūsų savivaldybei ir projekto valdymo grupei (7 skirsnis Partnerystės organizacinė struktūra). Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Petro Vainausko įsakymu „Dėl darbo grupės sudarymo“ (Nr.O1-1015) šios projekto valdymo grupės vadovu buvo paskirtas Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vedėjas Arūnas Čepulis. Būtent šis pareigūnas buvo atsakingu  už Projekto valdymą, Projekto eigos koordinavimą ir už konsultavimą, organizuojant ir vykdant Projekto veiklas.

Štai citata iš jo pareigybės aprašyme pateiktų funkcijų sąrašo:

4. Šias pareigas einantis darbuotojas atlieka šias funkcijas:

4.1. kontroliuoja projekto veiklų vykdymą ir procesą;

4.2. inicijuoja projektui reikalingų viešųjų pirkimų vykdymą;

4.3. atlieka paramos sutarties vykdymo priežiūrą;

4.3. dalyvauja organizuojant projekto viešinimo veiklas;

4.4. sprendžia projekto metu kilusias problemas.

4.5. rengia sutarčių projektus su viešųjų pirkimų konkursą laimėjusiais paslaugų teikėjais;

4.6. kontroliuoja paslaugų teikėjų teikiamų paslaugų kokybę, apimtis, veiklų įvykdymą;

4.7. dalyvauja derinant su rangovais darbų vykdymo pakeitimus (techniniame projekte nenumatytus ar papildomus darbus) bei atlikimo laiką;

4.8. derina darbų atlikimo aktus, prieš tai kartu su projekto techninę priežiūrą atliekančiu asmeniu patikrina atliktus darbus bei jų kiekius, kad jie atitiktų projektinėje dokumentacijoje numatytų darbų kiekius bei veiklų įgyvendinimo grafiką visuose darbų etapuose;

4.9. renka ir LR teisės aktų nustatyta tvarka saugo visus su projektu susijusius dokumentus“.

Kaip matosi iš „NEMUNO UPĖS EKOLOGINĖS BŪKLĖS GERINIMAS, ĮRENGIANT NUOTEKŲ SURINKIMO IR VALYMO INFRASTRUKTŪRĄ SKIRSNEMUNĖS MIESTELYJE JURBARKO R. (LIETUVOS RESPUBLIKA) BEI NEMANO MIESTE (RUSIJA)“ projekto vadovo darbo laiko grafiko Arūnas Čepulis šiuos procesus tiesiogiai kontroliavo nuo 2013 metų spalio mėnesio iki 2014 metų pabaigos.  Jo, kaip Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vedėjo parašai matomi visose sutartyse, įskaitant 2013-08-30 sutartį su Lenkijos regionų vystymosi ir finansų ministerija.

2016 metų balandžio 4 dieną, savo paties noru ir be jokio išsamesnio paaiškinimo Arūnas Čepulis paliko Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vedėjo postą, kuriame buvo nuo 2012 metų. Tuo metu savivaldybė dar nebuvo gavusi jokių reikalavimų gražinti milijoną eurų. Gal pasitraukęs iš šio posto, jis ir nebeneša pareiginės atsakomybės už šio projekto įgyvendinimą, tačiau neabejotinai lieka moralinė atsakomybė už atlikto darbo kokybę. Tuo labiau, kad per visą jo vadovavimo projekto valdymo grupei laikotarpį, šalia atlygio už skyriaus vadovo pareigas, jam buvo sumokėta daugiau kaip 22 tūkst. Litų už vadovavimą projekto valdymo grupei.

                      Iškilo akivaizdus interesų konfliktas

                     Aš neturėjau tikslo nuslėpti ir nealėpiau, kad bandau išsiaiškinti šias problemas. Tačiau mano aktyvūs veiksmai, sprendžiant šias problemas kai ką privertė stipriai nerimauti.

                      Be to, mano nešališkam aiškinimuisi ir bandymams objektyviai vertinti esamą situaciją trukdė akivaizdus interesų konfliktas, nes A. Čepulis, Jurbarko rajono savivaldybei gavus reikalavimą gražinti milijoną eurų, jau buvo tapęs Darbo partijos D Jurbarko skyriaus pirmininku, t.y. mano „viršininku“ partine prasme. Nepriklausomai nuo šios problemos tyrimo rezultatų ir jos dalyvių atsakomybės, tokia situacija buvo nesuderinama ne tik objektyvių vertinimų prasme.

Todėl, dar prieš vykdamas į Kaliningrade organizuojamą forumą, kuriame turėjau tikslą susitikti su atsakingais asmenimis dar gegužės 23 dieną, nutraukiau bet kokius saitus su DP. Aš tapau nepartiniu, kad niekas neįtakotų mano veiklos, ginant gyventojų ir mano rinkėjų interesus.

Atsižvelgdamas į būsimam vizitui keliamus tikslus ir temos delikatumą, nusprendžiau nedeklaruoti tikrųjų pasitraukimo iš Darbo partijos priežasčių ir motyvų. Todėl į visus žurnalistų klausimus sąžiningai atsakinėjau: „„Aš rinkausi tarnystę žmonėms, o ne partiniams interesams, kurie paskutiniuoju metu ypač paaštrėjo“, – sakė S. Lapėnas.“ (Šviesa Nr.43 2017.06.03)

                      Skandalas ar kerštas už pareigų vykdymą?

                      Atsako neteko ilgai laukti. Laikraštyje „Šviesa“ buvo publikuotas interviu: „Darbo partijos Jurbarko skyriaus pirmininkas A. Čepulis kategoriškai teigia, kad S. Lapėnas privalo palikti ne tik vicemero postą, bet ir pasitraukti iš rajono tarybos.“

Savo reikalavimą man trauktis, o tuo pačiu ir nutraukti mano darbą aiškinantis „probleminio milijono“ atsiradimo priežastis, A. Čepulis pagrindė mano pasižadėjimu partijos skyriaus nariams, duotu gerokai anksčiau nei jis tapo šio skyriaus pirmininku. Ar tai banalus kerštas ar dar kokios kitos priežastys, nesiimu spręsti.

                       Bet čia glūdi svarbi aplinkybė.

2014 m. gruodžio 19 d. aš iš tiesų pateikiau pasižadėjimą skyriaus nariams (nors ir neturintį jokio teisiškai apibrėžto statuso ir faktiškai veikiantį tol, kol priklausiau šiai partijai ir buvau jos nariu).

Po to 2015 metų balandžio 14 dieną, aš daviau įstatymu numatytą Tarybos nario priesaiką: „Aš, S. Lapėnas, prisiekiu gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai atlikti visas savivaldybės tarybos nario pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius interesus.“

Būtent todėl aš pakartoju – aš renkuosi tarnystę žmonėms, o ne partiniams interesams. Ir tęsiu savo darbą, aiškinantis iškilusias problemas ir būdus joms spręsti.

 

Trumpi atsakymai į klausimus šia tema, kurie man buvo užduoti įvairiu metu:

 – Ar turite visus su šiuo projektu susijusius dokumentus, kurie leistų nustatyti įvykių chronologiją ir kilusių problemų sprendimus, įgyvendinant šį projektą?

– Tai būtent ir aiškinamės. Pagal pasirašytą sutartį dokumentai savivaldybėje turėtų būti saugojami 7 metus po projekto užbaigimo.

Ar yra nustatyti kaltininkai?

– Konkrečių asmenų kaltę nustato tik teismas, o sau keliu tikslą išsaugoti mokesčių mokėtojų lėšas ir pateikti konkrečius siūlymus ir priemones, užkertančias panašių atvejų pasikartojimui.

– Ką numatote daryti su surinkta medžiaga? Ar neverta būtų tai perduoti nagrinėti kokia nors komisijai?

– Esu pasirengęs bendradarbiauti su bet kokia komisija, jei bus sprendimas tokią sudaryti.

– Gal neverta buvo kelti skolos klausimą vizito į Kaliningradą metu? Ar tai nepablogino situacijos?

– Pareiga sumokėti beveik milijoną eurų buvo prisiimta 2013-08-30 sutartyje su Lenkijos regioninio vystymosi ir finansų ministerija, t. y. gerokai seniau, nei mano kelionė į Kaliningradą. Be to, 2012 m. spalio 25 d. partnerystės sutartyje Nr. T2-297 (6 skirsnis. Teisės ir įsipareigojimai), kurį pasirašė Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktorius Petras Vainauskas ir jai pritarė Jurbarko rajono savivaldybės taryba kartu su meru Ričardu Juška, mes privalome informuoti Rusijos pusę apie panašias problemas.

– O gal nevertėjo kelti šį klausimą ir informuoti Lietuvos ministerijas? Gal galima būtų ignoruoti šį prašymą? Esu girdėjęs, kad šiuo atveju skolas padengia valstybė, o ne savivaldybė.

– Tai neteisinga informacija. Pirma, valstybės pinigai – tai mokesčių mokėtojų pinigai, tai yra ir mūsų su Jumis pinigai. Antra, tai tik pablogintų situaciją, o ne ją išspręstų. Nes gražinamai sumai taikomos palūkanos (delspinigiai). Kuo ilgiau tęsis sprendimo paieškos, tuo brangiau kainuos. Pagal pasirašytos bendradarbiavimo sutarties 14 skirsnyje (Bendrosios valdymo institucijos reikalavimas grąžinti paramą) numatytas sąlygas, reikalavimas adresuotas mūsų savivaldybei ir jei nesumokėsime per metus, tai skolą karu su delspinigiais turės padengti Lietuvos Respublika, kuri  „paskui išsireikalauja tą sumą iš Paramos gavėjo (Jurbarko rajono savivaldybės) ar jo Partnerio“.

Tai reiškia, kad po metų skola taps dar didesnė, o problema bumerangu grįš ten pat, nuo kur viskas prasidėjo. Net jei kelsime pretenzijas partneriui, tai teisminis ginčas ir nagrinėjimas gali tęstis dar metus, kol atsiras galimybė pranešti „apie tai Europos Komisijai, kuri, remdamasi išsamia byla, apsiima išieškoti skolą iš šalyje partnerėje įsikūrusio Paramos gavėjo, Partnerio arba tiesiogiai iš tos šalies valdžios institucijų.“ Suprantama, kad su šias subtilybes turėtų aiškintis juristai, tačiau aišku viena, kad kuo greičiau tai išsispręs, tuo geriau bus visiems.

 Prie interpeliacijos temų dar sugrįšiu ir ne vieną kartą.

Norite sužinoti daugiau, skaitykite straipsnius:

INTERPELIACIJA MAN – kas ir kodėl bijo mero pavaduotojo Sauliaus Lapėno?

 


PAPILDOMAI

Ištrauka iš partnerystės sutarties, patvirtintos 2012 m. spalio 25 d. Jurbarko rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-297:

14 skirsnis – Bendrosios valdymo institucijos reikalavimas grąžinti paramą

  1. Jei BVI pagal Paramos sutarties nuostatas pareikalauja grąžinti jau pervestą paramos sumą, Partneris 1 privalo pervesti savo grąžintinos sumos dalį Paramos gavėjui. Paramos gavėjas nedelsdamas pateikia raštą, kuriame BVI patvirtina reikalavimą grąžinti paramą, ir Partneriui 1 praneša apie mokėtinos sumos dydį. Grąžintina suma turi būti grąžinta per 14 dienas (-ų) nuo tos dienos, kai apie tai praneša Paramos gavėjas. Grąžintinai sumai taikomos palūkanos.
  2. Kai lėšų išieškojimas yra susijęs su Paramos gavėju ar jo Partneriu, kuris yra įsikūręs ES valstybėje narėje, pareikštu ieškiniu ir BVI negali išieškoti skolos per vienerius metus nuo išieškojimo pavedimo parengimo, sumą, grąžintiną Bendrajai valdymo institucijai, sumoka ES valstybė narė, kurioje Paramos gavėjas ar jo partneris yra įsikūręs, ir paskui išsireikalauja tą sumą iš Paramos gavėjo ar jo Partnerio.
  3. Kai lėšų išieškojimas yra susijęs su Paramos gavėjui ar jo Partneriui, kuris yra įsikūręs šalyje partnerėje, iškeltu ieškiniu, o BVI negali išieškoti skolos per vienerius metus nuo išieškojimo pavedimo parengimo, BVI praneša apie tai Europos Komisijai, kuri, remdamasi išsamia byla, apsiima išieškoti skolą iš šalyje partnerėje įsikūrusio Paramos gavėjo, Partnerio arba tiesiogiai iš tos šalies valdžios institucijų.

2007–2013 m. Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programoje įgyvenditų projektų apžvalga: enpi (2)

 

Tai pat žiūrėkite

DALINTI LENGVATAS, KAI NESUFORMUOTAS 2019 m. BIUDŽETAS – NEATSAKINGA IR TRUPAREGIŠKA!

„Nuo 2019 m. sausio 1 d. savivaldybė privalės surasti mažiausiai 400 tūkst. eurų socialines paslaugas …

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *