Sauliaus Lapėno tinklaraštis Sauliaus Lapėno straipsniai ir pozicija.
Kas laukia Lietuvos gyventojų, jei bus įgyvendinta nauja reforma „Lietuvos regioninės politikos BALTOJI KNYGA – darniai ir tvariai plėtrai 2017-2027“?
„Kam apgaudinėti, kad savivaldybės ar regionai (kaip juos bedalintum) gali įtakoti centrinės valdžios vykdomą ekonominę politiką? Juk visos problemos, dėl jų tariamo jų sprendimo reformoje pavadinimu „Baltoji knyga“ – migracija, mažėjantis gimstamumas, investicijų trūkumas, kainų augimas (infliacija), dideli mokesčiai, – tarpusavyje susiję ir priklauso nuo valstybinės politikos. Bet įdomiausia, kad tai žino ir pripažįsta patys „reformatoriai“. Bet tada kyla klausimas – KOKIU TIKLSU TAI DAROMA?“
[1] 2017 m. lapkričio 7 d. – DELFI.lt – Perbraižomas Lietuvos žemėlapis: siūlo apsiriboti tik keturiais specializuotais regionais
Galbūt, kai kam tai nesvarbu, bet pirmą kartą pamatęs šią schemą, aš patyriau didelį dvasinį bei moralinį sukrėtimą. Na, tikrai ne dėl to mes kovojom už Lietuvos laisvę, kad po tiek metų jos žemėlapyje, tiesiai ties Kaunu pamatytume totalitarizmo ir okupacijos simbolį. Suprantama, aš sau bandžiau įteigti, kad tai atsitiktinumas ir ministerija visiškai nesiekė užgauti mano jausmus, panaudodama šį gal ir ne visai „raudonos žvaigždės“ simbolį savo oficialiame dokumente. Tačiau, jei net, tai laikysime dizainerio menine išraiška (kiti rajonai ne tokie „raudoni“), kažkaip iš karto prisimenu skandalingą situaciją su juoda žvaigžde ant paminklo.
Apie šį skandalą daug rašo ir net Kultūros paveldo departamentas (KPD) vykdo tyrimą, ir ten žvaigždė tikrai ne raudona. „Šiame kontekste aš esu visiškai tikra, kad tai yra tos didžiulės informacinės atakos, vykdomos prieš Lietuvą, dalis,“ – sakė KPD direktorė D.Varnaitė. [2]
O jei Diana Varnaitė teisi? Jei kita „informacinės atakos“ dalis jau visiems prieš akis, ir šio „naujo padalinimo į Lietuvos regionus“ pasirinktas neatsitiktinai? Tuo labiau, kad čia ne paminklas, paslėptas kapinių gilumoje, o oficialus ministerijos dokumentas, kurio pagrindu Lietuvoje siekiama įvesti „naują tvarką“, kurios dėka Jurbarko rajonas bus perpjautas pusiau. O po to, vakarinės dalies gyventojai, pagal autorių siūlymą (su savivaldybėmis, kiek man žinoma, apie tokius pjaustymus, nebuvo kalbama), turės vergauti naftos produktų fabrike, o rytinės dalies gyventojai – šio fabriko kaminų fone bandys vystyti turizmą?
Tik štai mūsų rajone naftos perdirbimo nėra ir nebuvo! Nors ne, prisiminiau! Girdėjau, kad sovietinės okupacijos metais, rajonui bandė įpiršti naftos perdirbimo įmonės statybą, bet ačiū Dievui, kažkam pakako proto atsisakyti tokios idėjos įgyvendinimo, kad išvengtų rizikos užteršti Nemuno upę naftos produktais.
Tai, ką, dabar kažkas nusprendė iš archyvo ištraukti senus „sovietinius“ projektus?
Gaila, bet neturiu duomenų, kiek kainavo šio „lemtingo“ projekto parengimas mums – mokesčių mokėtojams. Kiekviena nauja „Lietuvos regioninės politikos BALTOJI KNYGA“ reformos redakcija (o jų jau mačiau net tris variantus), tampa vis labiau miglota ir abstrakti. Iš teksto dingsta konkretūs dalykai, buvę pirmoje šio dokumento versijoje, tačiau esmė, nors vis labiau „vyniojami į vatą“ lieka pradinė.
Pavyzdžiui, po mano straipsnio „Baltoji knyga“ – antikonstitucinio perversmo scenarijus Lietuvoje?” naujesnėse versijose dingo absurdiška kritika turizmo sektoriui, tačiau, kaip matosi žemėlapyje, projekto autoriai, prieštaraudami pasauliniams ekonomikos rodikliams ir sveikai nuovokai, įsitikinę, kad nėra prasmės vystyti turizmo šakos visoje Lietuvoje. Iš keturių regionų, tik vienam – po „raudona žvaigžde“ – planuojama leisti nukreipti investicijas šios sferos vystymui. O kitiems kas? Tik „kūjis su pjautuvu“?
Problemos esmė
Tarsi burtų lazdele mostelėjus, projekto autoriai žada, perdalinę Lietuvos teritoriją, išspręsti visas Lietuvos problemas: sumažinti migraciją, pritraukti investicijas, padidinti gimstamumą, ekonomikos augimą. Ir tai būtų galima tik sveikinti. Tačiau, optimistiniai lozungai išskirti naujos reformos projekte nepagrįsti ekonominiais-finansiniais paskaičiavimais, nei apklausų rezultatais. Ir bendrai paėmus, viskas daugiau primena Ostapo Benderio Naujųjų Vasiukų vizijas iš knygos „Dvylika kėdžių“.
Gal aš neteisus, tačiau iš tiesų, norėtųsi pamatyti, išvykstančių iš Lietuvos vardan didesnio atlygio už darbą arba potencialių investuotojų reprezentatyvių apklausų rezultatus apie tai, kuo jiems būtų patraukli Lietuvos padalinimo į keturis regionus idėja. Gal vien tik žinia, apie tokios „lemtingos“ reformos faktą, priverstų juos peržiūrėti savo pasirinktus prioritetus?
Tačiau, panašu, kad net patys reformos autoriai tuo netiki. Todėl tekste ir nėra jokių paaiškinimų, kaip stebuklingu būdu naujas padalinimas į keturis regionus su skirtingomis specializacijomis padidins investicijų pritraukimą, ekonomikos augimą, sumažins migraciją, gimstamumo padidėjimą ir bendrai įtakos Lietuvos piliečių gyvenimą.
Todėl pabandykim tai padaryti patys.
Pažvelkime investuotojo akimis
Citata iš „Lietuvos regioninės politikos BALTOJI KNYGA“ (trečia, 2017-11-15 versija): „Dalyvaujame globaliose XXI amžiaus procesuose, konkuruodami dėl investuotojų ir kvalifikuotų darbuotojų. Konkurencija vyksta tarp įvairaus dydžio gyvenviečių, miestų, regionų ir valstybių, nuo Latvijos ir Lenkijos iki Kinijos ir JAV. Norėdami nugalėti, turime būti ambicingi, kūrybingi ir kartu pragmatiški, veikti kaip komanda, kartu dirbanti ir kartu drąsiai apie nuveiktus darbus ir pasiekimus.“ (11 psl.)
Atkreipkite dėmesį – autorių nuomone, kad pritraukti investicijas privalome „būti ambicingi, kūrybingi ir kartu pragmatiški, veikti kaip komanda…“.
Pilna nesąmonė, apkaišiota lozungais. Visiems senai žinoma, kad investuotojui svarbiausia – minimali biurokratinė našta verslo procese, mažesnė mokestinė našta ir fiskalinės politikos stabilumas. Ir visa tai nepriklauso nuo savivaldybių ar regioninės valdžios, o tik nuo centrinės valdžios ir Seimo priimamų įstatymų.
Taigi, įsivaizduokim, Jūs – stambus užsienio investuotojas ir nusitekęs investuoti Klaipėdos regione lėšas į turizmą ketinate, pavyzdžiui, pastatyti lietuvišką Disneilendą („Disneyland“), kaip veikiantį filialą Prancūzijoje. Jūsų apsisprendimą lemia šalia vienas kito jau esantys kurortai ir uostai, tikėtini turistai iš Skandinavijos šalių, Lenkijos, Latvijos ir t.t. Be abejo tikitės ir ES fondų paramos.
Trumpai tariant, taip viltingai nusiteikęs skubate su pinigais į Lietuvą, tačiau Klaipėdos savivaldybė jus nuliūdina, nes numatomoje šio regiono specializacijoje nėra numatytas pramogų ir turizmo vystymas. Ir jei turite noro į tai investuoti, su savo pinigais važiuokite į kitą regioną. Ir niekas nekvaršins sau galvos, kad ten nėra kurortinių teritorijų ir uostų, o ir pelno lygis bus gerokai menkesnis, nebent visa tai darysite be ES fondų paramos ir savo rizika, todėl kad, jei tokia veikla nenumatyta regiono strateginiame plane, tai ir finansinė pagalba iš ES fondų negali būti skiriama.
Tokiu būdu, jei dabar, „globalizacijos procese“ (kuriame reformų autoriai siūlo mums aktyviai dalyvauti) ir rinkos ekonomikos sąlygomis, pats investuotojas gali rinktis bet kurią vietą Lietuvoje, tai po reformos, tai bus įmanoma tik ten, kur leis kažkieno skubotai parengtas žemėlapis su penkiakampėmis žvaigždutėmis. Ar tokia „laisvė“ nieko neprimena?
Pažvelkime pensininko akimis.
Gerbiami senjorai ir senjorės, Jus ko gero primiršote okupacijos laikais organizuojamas „šeštadienines talkas“ ir džiaugsmą nemokamai dirbti visuomenei naudingus darbus? Nenusiminkite, nes apie tai neleis pamiršti „Lietuvos regioninės politikos BALTOJI KNYGA“ reformos autoriai.
Citata iš „Lietuvos regioninės politikos BALTOJI KNYGA“ (trečia, 2017-11-15 versija): „Siekiama sudaryti palankias sąlygas vyresnio amžiaus asmenims įsitraukti į savanorišką veiklą“ (28 psl. – Trumpojo laikotarpio veiksmai.– Trečias uždavinys: geografiškai subalansuotos kokybiškos gyvenamosios aplinkos ir paslaugų teikimo sukūrimas.)
Tie kas nežino, ką reiškia savanoriška veikla, gali apie tai paskaityti „Lietuvos darbo birža“ portale (https://www.ldb.lt/Informacija/Patarimai/PatarimaiIeskantiemsDarbo/Puslapiai/savanoryste.aspx ): „Savanoriška veikla – savanorio neatlyginamai atliekama visuomenei naudinga veikla, kurios sąlygos nustatomos savanorio ir šios veiklos organizatoriaus susitarimu.“
Reformos autoriai nutyli, kokiu būdu planuojama „sudaryti palankias sąlygas vyresnio amžiaus asmenims įsitraukti“ į „neatlyginamai atliekamą visuomenei naudingą veiklą“. Tačiau tai skamba abejotinai ir ne itin liberaliai. Tuo labiau, kad tai neturi jokio sąryšio su primetama specializacija ir regionų padalijimu. Tuo labiau, kad ir šiuo metu, tai nedraudžiama. Tačiau, atsižvelgiant į aukštas kainas ir maksimalų PVM tarifą pirmo būtinumo prekėms, kai pensijos mažiausios eurozonoje – siekis „įsitraukti“ garbaus amžiaus piliečius į neapmokamus darbus atrodo, kaip pasityčiojimas. Ir tai siūloma dėl tikslo – sumažinti migraciją, pritraukti investicijas, padidinti gimstamumą, ekonomikos augimą. Tik ar „šeštadieninės talkos“ sumažins migraciją ir padidins gimstamumą?
Pažvelkime gyventojo akimis. Apgavystė ar klaidos?
Visi suprantam, jei gydytojas nustatė neteisingą diagnozę, ligonis vargu ar pagis. Todėl labai svarbu atlikti tinkamus tyrimus. Tačiau reformos autoriai tai užmiršta ir pateikia populistinius mitus, kaip savo „tyrimų“ rezultatus.
Autoriai visą kaltę, dėl išvykstančių iš Lietuvos į kitas šalis, suverčia ant savivaldybių. Ir tai daro žongliruodami nesulyginamomis sąvokomis, painiodami natūralios migracijos ir ekonominės migracijos sąvokas. Natūrali migracija iš mažesnių miestų ir kaimų, siekiant aukštesnio išsilavinimo – sena problema, kaip šis pasaulis, ir reforma jai neturės įtakos, nes mažuose miestuose ar kaimuose niekas ir neplanuoja kurti universitetų.
Neatsižvelgdami į tyrimus, kurie parodo, kad „Absoliuti dauguma – 85,4 proc. respondentų – emigruotų dėl didesnio atlyginimo“ (Kas sulaikytų lietuvius nuo emigracijos? https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/kas-sulaikytu-lietuvius-nuo-emigracijos-pageidavimai-sove-i-virsu.d?id=74595330 ), autoriai akcentuoja visai kitas priežastis ir siūlo problemą spręsti nuo kito galo. Štai citata iš reformas žadančio kūrinio „BALTOJI KNYGA“: „Viena iš priežasčių, kodėl žmonės migruoja iš mažesnių miestelių į didmiesčius, o iš ten – į užsienį, yra jų poreikių netenkinanti gyvenamoji aplinka ir kokybiškų, XXI amžiaus dvasią atitinkančių paslaugų trūkumas. Todėl šiame dokumente nustatomi paslaugų planavimo principai, užtikrinantys pakankamą viešųjų paslaugų lygį ir paskatas gyventi, dirbti, mokytis, auginti vaikus visuose Lietuvos regionuose (kokybiškų paslaugų pasiekiamumo standartas).“ (7 psl.)
Iš šios reformos projekto citatų, tampa aišku, kodėl taip parenkami ir pateikiami duomenys:
„Būtina audituoti savivaldos, regionų ir valstybės lygiu teikiamas viešąsias paslaugas ir atrasti joms optimalų teritorinį lygį.“ (13 psl.)
„Peržiūrima visa viešųjų paslaugų sistema, kad būtų surastas optimalus vietos-regiono-valstybės paslaugų modelis.“ (15 psl.)
„Sukūrus įrankį „Sumanūs regionai“, remiantis objektyvia analize vykdomas koordinuotas viešųjų politikų regioninės dimensijos derinimas, užtikrinamas optimalus viešųjų paslaugų pasiekiamumas, vertinamas reorganizuojamų ir naujai steigiamų įstaigų perkėlimas į regionus.“ (15 psl.)
„Būtina atrasti Lietuvos regionų specifiškumą ir atskleisti jų stiprybes, remiant atitinkamų sričių švietimo ir verslo plėtros ir kitas priemones, suformuoti stiprius ir atsakingus už savo plėtrą regionus, jiems perduodant didesnes plėtros planavimo ir valdymo galias – investicijų politikos įgyvendinimą, dalies viešųjų paslaugų valdymą ir didesnį savarankiškumą naudojant finansinius išteklius (ES finansinę paramą, VIP, Kelių priežiūros ir plėtros programą ir finansų inžinerijos priemones)“ (17 psl.)
„Atliekamas išsamus savivaldos, regiono ir valstybės lygiu teikiamų viešųjų paslaugų auditas, identifikuojami skirtumai tarp savivaldybių ir nustatomas optimalus viešųjų paslaugų teikimo lygis (vietos, regiono, valstybės).“ (26 psl.)
„Nustatomas viešųjų paslaugų kokybės standartas, kuris užtikrina, kad paslaugų kokybė visiškai patenkintų šiuolaikinius gyventojų poreikius, nepaisant, kurioje savivaldybėje jie gyventų ir kam būtų pavaldus paslaugos teikėjas.“ (26 psl.)
„Ieškoma alternatyvių viešųjų paslaugų teikėjų, galinčių užtikrinti geriausią kainos ir kokybės santykį“. (26 psl.)
„Konsoliduojami paslaugų teikėjai, siekiant sumažinti valdymo kaštus“ (27 psl.)
„Perteklinės infrastruktūros atsisakymas, antrinio lygio stacionarinių paslaugų regioninio planavimo ir valdymo modelio sukūrimas ir įdiegimas, vykdant antrinio lygio sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pertvarką“ (29 )
Susidaro įspūdis, kad esminis projekto „BALTOJI KNYGA“ tikslas – įrodyti, kad savivaldybės ir jų pavaldume esančios įmonės nesugeba teikti tinkamas paslaugas piliečiams, ir todėl būtinos „reorganizacijos“ (uždarymai), atleidžiant esamus darbuotojus (vietinius gyventojus) o atitinkamą paslaugų rinkos dalį ir jų teikimą būtina perduoti „nenatūraliems monopolistams“ regiono centre.
Autoriai nutyli apie tai, kas ir kaip vykdys „optimizavimą“, kokie bus kriterijai ir kad tokie veiksmai padidins bedarbystę rajonuose ir neabejotinai sukels dar didesnę emigracijos iš Lietuvos bangą. Tokia esamos infrastruktūros rajoninėse savivaldybėse „optimizacija“, neabejotinai neigiamai atsilieps teritorijų investiciniam patrauklumui.
Kaip ir sovietinės okupacijos laikais, tai daroma vardan liaudies labui? Tačiau ar tokia reforma įtakos ekonominę migraciją? Ar ne geriau būtų pasirūpinti sveika ekonomine politika šalyje už kurią atsakinga centrinė valdžia?
Kam apgaudinėti, kad savivaldybės ar regionai (kaip juos bedalintum) gali įtakoti centrinės valdžios vykdomą ekonominę politiką? Juk visos problemos, dėl jų tariamo jų sprendimo reformoje pavadinimu „Baltoji knyga“ – migracija, mažėjantis gimstamumas, investicijų trūkumas, kainų augimas (infliacija), dideli mokesčiai, – tarpusavyje susiję ir priklauso nuo valstybinės politikos. Bet įdomiausia, kad tai žino ir pripažįsta patys „reformatoriai: „Regioninė politika nėra tiesiogiai atsakinga už Lietuvos ekonominę situaciją (tai – viešosios nacionalinės ekonominės politikos sritis).“ (8)
Bet tada kyla klausimas – KOKIU TIKSLU TAI DAROMA?
Negi kažkam nesimiega dėl demokratiško valdžių atskyrimo principo, užfiksuoto mūsų Lietuvos Konstitucijoje ir Europos savivaldybių chartijoje, kuris labai aiškiai apibrėžtas LR Vietos savivaldos įstatymo 52 straipsnyje: „Savivaldybės nėra pavaldžios valstybės institucijoms.“ Nors tik šis principas tepalieka viltį gyventojams, kad nepriklausomai nuo centrinės valdžios klaidų ir išlaidavimų „brangiems žaisliukams“, kiekvienas gyventojas galės naudotis būtinomis paslaugomis už minimalią kainą?
Tarp kitko apie „brangius žaisliukus“ ir išlaidavimus.
Tik už mūsų funkcionierių dalyvavimą kažkokių 125 tarptautinių organizacijų pasitarimuose ir konferencijose (dalyvavimą, kai kuriose iš jų, net pati ministerija pripažįsta, kaip „Nenaudinga“) šalies centrinė valdžia, pagal Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenis , jau įsiskolino – 1,720 mlrd. eurų. (S.L. pastaba – į šį 125 organizacijų tarpą neįeina ES, eurozonos ir NATO struktūros).
Lietuvos narystė tarptautinėse organizacijose ir renkamuose jų organuose
https://www.urm.lt/default/lt/uzsienio-politika/uzsienio-politikos-prioritetai/lietuva-ir-tarptautines-organizacijos/lietuvos-naryste-tarptautinese-organizacijose-ir-renkamuose-ju-organuose
Tai gal nustokime „vaizduoti poną, kai kiauras žiponas“? Ir gal pats laikas, kai ką „optimizuoti“ centrinės valdžios lygyje, kad daugiau lėšų tektų būtinam saugumo užtikrinimui ir Lietuvos valstybės prisidėjimui, dalyvaujant NATO?
O dėl visapusiško regioninio audito, aš esu už, bet tam nereikia regioninės reformos – pakanka savivaldybių tarybos narių, išrinktų gyventojų balsais, noro.
Dar apie turinį.
„Vietos savivaldai nepriskirta ekonominės plėtros skatinimo funkcija ir nenumatytos finansinės paskatos už sėkmingą vietos ekonominę politiką (sukurtas kokybiškas darbo vietas).“ (12 psl.)
Galima būtų sutikti su autoriais, nes iš tiesų šių funkcijų ir nėra tarp 80-ties funkcijų, kurias privalo vykdyti savivaldybės, teikdamos įvairias viešąsias paslaugas gyventojams, pagal LR vietos savivaldos įstatymą. Ir tai suprantama, nes pagrindinė valstybės ekonominės politikos dalis – tai mokestinė politika: lengvatos, „mokestinės atostogos“ ir kiti pritraukiantys investuotojus instrumentai. Be konkurencingų mokestinių lengvatų, kaip visi žinome, investuotojų neprisikviesim. O be investicijų neįmanoma sukurti naujas darbo vietas.
Labai abejoju ar kada nors šį instrumentą centrinė valdžia atiduos į savivaldybių rankas. Tačiau reformos autoriai, neatsižvelgdami į tai ir pernelyg pasitikėdami savimi, visų savivaldybių vardu pareiškia: „Dabar yra laikas, kai savivalda yra pasirengusi prisiimti atsakomybę už kompleksinę teritorijų plėtrą ir perimti į savo rankas vietos ir regionų plėtros skatinimo bei užtikrinimo atsakomybę. “ (12 psl.)
„Peržiūrėtoje Lietuvos regioninėje politikoje savivaldybėms priskiriama savarankiška ekonominės aplinkos gerinimo funkcija…“ (19 psl. – TRUMPOJO LAIKOTARPIO VEIKSMAI), kas čia turima galvoje, buvo gana aiškiai įvardinta pirmoje projekto „Baltoji knyga“ redakcijoje:
„Pakeisti Vietos savivaldos įstatymą nustatant savivaldybių kompetenciją ekonominės plėtros (investicijų pritraukimo, darbo vietų kūrimo) srityje, nustatyti tam skiriamas priemones ir išteklius.“ (14 psl.)
„Iš esmės peržiūrėti valstybės ir savivaldybių vykdomas funkcijas ir (kuomet tai pagrįstą sąnaudomis ir tikslinių grupių poreikiais) dalies jų valdymą perkelti į regioninį lygį (pvz. viešojo transporto organizavimas, regioninių kelių priežiūra, antrinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo funkcijas).“ (17 psl.)
Negi tikrai kas nors nusprendė valstybės ekonominę politiką perduoti į savivaldybių rankas? O gal tai tik patogus pretekstas…? Grįžkime prie siūlomos reformos „Baltoji knyga“ paskutinės (trečiosios) redakcijos teksto:
– „Sukuriama savivaldybių ekonominių ir socialinių pasiekimo rodiklių sistema, pagal kurią planuojamos savivaldybėms skiriamos ES fondų lėšos, valstybės investicijos ir valstybės biudžeto dotacijos.“ (19 psl. – TRUMPOJO LAIKOTARPIO VEIKSMAI)
– „Savivaldai deleguotų funkcijų ir atsakomybių peržiūra, finansinių paskatų sistemos sukūrimas savivaldai siekiant sudaryti sąlygas pritraukti investicijas“ (19 psl. – TRUMPOJO LAIKOTARPIO VEIKSMAI)
– „… įvertinus regioninės politikos peržiūros pasiekimus ir nustačius, kad jie – nepakankami, pradedama Lietuvos apskričių administracinė reforma…“ (15 psl. )
Taigi dabar, viskas tampa aišku.
Jei atmesime gražius lozungus ir naivius samprotavimus, kurie neišvengiami pudrinant smegenis įvairių aptarimų metu, siekiant „demokratiško“ pritarimo, tai „Lietuvos regioninės politikos BALTOJI KNYGA“ projekte likęs turinys, atitinka šią schemą:
– planingai įpareigoti savivaldybes daryti tai, ko tikrai niekada neturės galimybės padaryti (nes tai visiškai priklauso nuo centrinės valdžios veiksmų) ir prieštarauja veikiančiai įstatyminei bazei;
– primesti šio plano rodiklių vertinimo sistemą to, ko tikrai jos niekada negalės padaryti;
– nustatyti priklausomybę ir susieti finansavimo dydį savivaldybių įprastoms funkcijoms vykdyti su plane primestais įpareigojimais ir primesta šio plano rodiklių vertinimo sistema to, ko tikrai jos niekada negalės padaryti;
– ir šio žaidimo pabaigoje: „plano neįvykdėt? – pinigų negausit“, įgyvendinti galimybę perdalinti savivaldybių biudžetus (pažeidžiant konstitucinį, demokratinį valdžių atskyrimo principą) ir apkarpyti finansavimą toms veikloms ir funkcijoms, kurias pagal įstatymą privalo atlikti savivaldybės.
Nesunku suprasti, kad pasekmėje savivaldybių neįvykdymo to, ko savivaldybės tikrai niekada negalės padaryti ir realių galimybių nebuvimas, be pakankamo ir būtino finansavimo, būtinų funkcijų rajono gyventojams atlikimui – savivaldybės bus sukompromituotos, o finansai ir valdžia bus perduota regiono centrinei valdžiai.
Tai leis visiškai „optimizuoti“ paslaugas teikiančias įmones ir įstaigas, kol kas esančias savivaldos pavaldume, ir tai neabejotinai atsilieps gyventojų gerbūviui ir gyvenimo lygiui. Ir neabejotinai, po tokios projekte siūlomos „optimizacijos“, tikėtinas bedarbystės lygio augimas rajoninėse savivaldybėse.
Bet tai teorija. O kas vyksta praktikoje?
„Modus operandi“
Sąvoka „modus operandi“ (lot. veikos metodus) jurisprudencijoje naudojama, aprašant pasikartojančius veiklos metodus, kaip taisyklė, vedančius prie rezultatų pasikartojimo.
Kaip iliustraciją šios tezės apie galimas siūlomos „Lietuvos regioninės politikos BALTOJI KNYGA“ reformos pasekmes, pasižiūrėkim kaip įgyvendinama teismų reforma Lietuvoje.
Iš karto pastebėsiu, kad nei aš, nei savivaldybė šiai reformai neturim jokios įtakos. Ir nesirengiu aptarinėti jos efektyvumo ar būtinumo, nes tai centrinės valdžios kompetencijoje. Tačiau negaliu nematyti faktų, kad dar jai nepasibaigus ir nejaučiant apčiuopiamos naudos, ši reforma jau padarė žalą – padidino bedarbystės lygį (pablogino formalų rodiklį) mūsų rajone.
Aš sąmoningai atkreipiu jūsų dėmesį į formalų rodiklį, kuris niekaip nepriklauso nuo savivaldybės kokybiško darbo, kai sprendimus priima centrinė valdžia. Būtent formalūs rodikliai yra pagrindas „Baltoji knyga“ autoriams. Be to, jei pasižiūrėsime į Laisvosios rinkos instituto, kasmet publikuojamus, savivaldybių indeksus, tai ir ten, tarp vertinamų rodiklių galime pamatyti tokius, kuriuos savivaldybė vargiai gali įtakoti – pavyzdžiui: egzaminų mokyklose rezultatus (smulkiau apie tai straipsnyje: „Jurbarko krašto sėkmė priklauso nuo kiekvieno gyventojo“.
Bet grįžkime prie „modus operandi“.
Kaip buvo rašoma straipsnyje „Jurbarko teismas priklausys Marijampolei“ laikraštyje „Šviesa“ 2017 metų lapkričio 15 d (Nr. 88), su nuoroda į Jurbarko r. apylinkės teismo informaciją:
„Paskutiniai šių metų mėnesiai šalies teismams intensyvių darbų metas: ne tik nagrinėjamos bylos, bet ir diegiamos teismų administravimo naujovės – rengiamasi teismų reformai, kurią įgyvendinus nuo 2018 m. sausio 1 d. šalyje veiks 22 teismai vietoj šiuo metu funkcionuojančių 62. Pasak Teisėjų tarybos pirmininko Rimvydo Norkaus, pasirengimas reformai vyksta sklandžiai ir kitus metus teismai pasitiks su aukštesne darbo kokybe, efektyvesniu žmogiškųjų ir finansinių išteklių valdymu, lengvesnėmis galimybėmis gyventojams kreiptis į teismą ir greitesniu bei pigesniu teismo procesu.
Nuo kitų metų šalyje vietoj 49 apylinkių teismų liks 12 […] Dėl vykdomos reformos dvi ilgametės teismo darbuotojos bus atleistos iš darbo…“
Labai tikiuosi, kad šie patyrę darbuotojai sugebės rasti darbo, pagal savo kvalifikaciją. Tačiau faktas lieka faktu – juos atleido. Ir kas žino, kiek jų kolegų ištiko panašus likimas?
Ir jei kam nors atrodo, kad gerbūvis ir šių dviejų Lietuvos piliečių likimas – „nereikšminga žala, vardan bendro gėrio“, tai jūs turite suprasti, kad būtent nuo tokių minčių ir prasideda tikras Tėvynės išdavimas, ir visai nesvarbu kokios spalvos žvaigždę jūs per klaidą, nupiešite savo projekte.
(prie šios temos aš dar sugrįšiu).
– Nuorodos:
[1] 2017 m. lapkričio 7 d. – DELFI.lt – Perbraižomas Lietuvos žemėlapis: siūlo apsiriboti tik keturiais specializuotais regionais [2] 2017 lapkričio 14d. Skandalas dėl paminklo Antakalnio kapinėse: ar neraudona žvaigždė yra sovietinė?Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/skandalas-del-paminklo-antakalnio-kapinese-ar-neraudona-zvaigzde-yra-sovietine-56-881276
LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMAS
Suvestinė redakcija nuo 2017-07-01 iki 2017-12-31
https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.D0CD0966D67F/KOvWuQDrjs
Įstatymas paskelbtas: Žin. 1994, Nr. 55-1049, i. k. 0941010ISTA000I-533
52 straipsnis. Savivaldybių santykiai su valstybės institucijomis ir įstaigomis
„Savivaldybės nėra pavaldžios valstybės institucijoms.“
– šalies centrinė valdžia jau įsiskolino – 1,720 mlrd. eurų . http://finmin.lrv.lt/lt/naujienos/centrines-valdzios-sektoriaus-skola-pernai-15-7-mlrd-euru .
