Jurbarko krašto sėkmė priklauso nuo kiekvieno gyventojo – „Lietuvos savivaldybių indeksas 2017“

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRĮ) paskelbė suvestinę „Lietuvos savivaldybių indeksas 2017“, kurioje pateikti Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybių veiklos vertinimai pagal tai, kaip savivaldybėse yra užtikrinama žmonių ekonominė laisvė.

Remiantis 2016 m. duomenimis, indeksas ne tik parodo geriau ir prasčiau besitvarkančias savivaldybes, bet ir primena, kad savivaldybių veikla tiesiogiai veikia žmonių gyvenimo ir verslo aplinką savivaldybėse.

Suvestinės sudarytojai rašo: „Lietuvos savivaldybių indeksas yra kasmetinis LLRI leidinys (pradėtas leisti 2011 m.). Jis parodo, kiek ir kaip savivaldybėse yra užtikrinama žmogaus ekonominė laisvė.

                      LLRI šiuo tyrimu siekia padėti savivaldybėms įsivertinti, pasimokyti iš kitų savivaldybių. Taip pat paskatinti keistis ir tobulėti – kad gyventojams, investuotojams ir savivaldybių darbuotojams jų savivaldybėje gyventi ir dirbti būtų geriau, naudingiau, paprasčiau.

                      Vertinamos gyventojams ir investuotojams svarbiausios sritys, kuriose sprendimus priima savivaldybės. Tarp jų – komunalinis ūkis ir transportas, švietimas, sveikata, socialinė rūpyba, mokesčiai, biudžetas, turto valdymas, administracija bei investicijos ir plėtra. Kiekvienoje iš indekso sričių yra pateikiami konkretūs pasiūlymai, kurie padėtų gerinti žmonių gyvenimą ir pritraukti investicijas.“ (https://www.llri.lt/tyrimai/lietuvos-savivaldybiu-indeksas-2017 )

Treti nuo galo

Paskutiniai buvusio mero Ričardo Juškos ir jo komandos valdymo metai Jurbarko rajono savivaldybei pasižymi rekordiniu ir iki to laiko nebuvusiu smukimu – tarp 54 rajoninių savivaldybių mes užėmėme trečią vietą nuo galo. Štai kaip tokio kritimo priežastis aprašo, vertinant savivaldybės ir jos administracijos veiklą už 2014 metus, suvestinės autoriai:

„Jurbarko r. savivaldybė šiemet užima 52 vietą 54 mažųjų savivaldybių gretose, surinkusi 33,6 balo iš 100“. „Administracija“ ir „Biudžetas“ buvo geriausiai įvertintos sritys. Deja, nei vieno balo neskirta „Švietimui“, o „Sveikata ir socialinė rūpyba“ bei „Investicijos ir plėtra“ buvo įvertinta gana prastai.

„Švietimo“ srityje taškų pelnyti sutrukdė prastai moksleivių išlaikyti valstybiniai brandos egzaminai – Jurbarko r. savivaldybėje 2014 m. vidutiniškai surinkta 39,1 balo, kai tuo tarpu mažosiose savivaldybėse vidurkis siekė 41,8 balo. Taip pat Jurbarko r. savivaldybėje 2014 m. buvo didžiausias bendrojo lavinimo mokyklų plotas vienam moksleiviui. Reikėtų atkreipti dėmesį į „Sveikatos ir socialinės rūpybos“ sritį – savivaldybėje fiksuotas vienas didžiausių nedarbo lygių (15,6 bedarbių nuo darbingo amžiaus žmonių lyginant su 11,1 proc. vidurkiu*).

„Investicijos ir plėtra“ mažai balų surinko dėl itin žemo investicijų lygio: 2013 m. materialinės investicijos gyventojui siekė 449 EUR gyventojui (vidurkis* 1166 EUR), o tiesioginės užsienio investicijos – 22 EUR (vidurkis* 1138 EUR).“ – „Lietuvos savivaldybių indeksas 2015“ – nustatyta pagal 2014 metų veiklos duomenis 25 psl.

Toks smūgis Jurbarko rajono prestižui potencialių investuotojų akyse – itin sunkus „paveldas“ kurį teko perimti naujos kadencijos savivaldybės tarybos nariams, administracijai ir naujai išrinktam merui 2015 metų pavasarį.

                      Po 2015 m. rinkimų, įvykęs klaidų taisymas, davė augimą iš 52 į 39 vietą.

Galime įvairiai vertinti kasmetines savivaldybių indeksų suvestinių metodikas, tačiau akivaizdu – indeksas tiesiogiai įtakoja investitorių apsisprendimus, nes demonstruoja ekonominės laisvės lygį rajone.

Projekto „Lietuvos savivaldybių indeksas“ reikšmę ir įtaką potencialiems užsienio investuotojams atspindi tarptautinis šio projekto pripažinimas. „2014 m. Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) rengiamas Lietuvos savivaldybių indeksas laimėjo prestižinį „Templeton Freedom Award“ (JAV) apdovanojimą ir 100 tūkst. JAV dolerių premiją. Tarptautinis apdovanojimas kasmet teikiamas organizacijoms už jų indėlį skatinant konkurenciją ir žmogaus veiklumą.“ (https://www.llri.lt/tyrimai/lietuvos-savivaldybiu-indeksas-2017 )

Todėl naujai suformuota savivaldybės vadovybė dėjo visas pastangas keisti situaciją ir siekė pagerinti mūsų savivaldybės prestižą ne tik investuotojų, bet ir gyventojų akyse. Kam priimtina gyventi tokiame „atsiliekančiame“ ir „nelaisvame“ krašte?

Dalinai tai pavyko. Jau LLRĮ suvestinėje „Lietuvos savivaldybių indeksas 2016“ (kurioje įvertinti 2015 metų duomenys) rajono administracijai pavyko surinkti daugiau teigiamų vertinimų ir juntamai pakilti reitingų lentelėje iš 52 į 39 vietą (nuo 33,6 balų iki 49,9 balų iš 100 galimų – tai pats didžiausias balų skaičius, kurį Jurbarko rajonas yra turėjęs per visą vertinimo Lietuvos savivaldybių indeksais pradžios).

„Jurbarko r. savivaldybė šiemet užima 39 vietą 54 mažųjų savivaldybių reitinge, surinkusi 49,9 balų iš 100. Lyginant su pernykščiu indeksu, labiausiai gerėjo „Sveikatos ir socialinės rūpybos“, „Švietimo“, „Turto valdymo“ įvertinimai. Mažiau balų nei kitos gavo „Mokesčių“ bei „Investicijų ir plėtros“ sritys.

                      „Švietimo“ srityje balą pakėlė tai, kad Jurbarko r. savivaldybės moksleiviai 2015 m. gerai išlaikė valstybinius brandos egzaminus (48,4 balo lyginant su 46,5 balo vidurkiu*). Vis dėto vertėtų atkreipti dėmesį į ne visai optimizuotą mokyklų infrastruktūrą – vienam mokiniui tenka pakankamai didelis mokyklų plotas, o mokyklų aplinkos išlaikymo išlaidos viršija mokinio krepšelio lėšas.                     

Gerai tai, kad situacija gerėja – savivaldybės bendras nuosavas nekilnojamasis turtas (pastatai ir patalpos) 2015 m. valdyti efektyviau nei 2014 m. Savivaldybės duomenimis, smarkiai sumažėjo nuosavo nenaudojamo nekilnojamojo turto plotas. Efektyviau valdant turtą taupomos mokesčių mokėtojų lėšos.

                      Siekiant pakilti reitinge aukštyn, patartina mažinti mokesčius, kurie Jurbarko r. savivaldybėje buvo vieni aukščiausių (NT ir žemės mokesčio tarifai). Be to, nenaudojamas NT ir žemė buvo apmokestinti maksimaliais tarifais. Mokestinės aplinkos gerinimas padėtų skatinti ekonominį aktyvumą. Tai pakeltų balą „Investicijų ir plėtros“ sričiai. Ji šį kartą gavo nedaug balų, nes vienam gyventojui 2014 m. teko mažesnis nei vidutinis* materialinių investicijų kiekis (atitinkamai, 753 EUR/gyv. lyginant su 1327 EUR/gyv. vidurkiu*), taip pat itin žemas buvo vienam gyventojui tenkantis tiesioginių užsienio investicijų kiekis (45 EUR/gyv. lyginant su 966 EUR/gyv. vidurkiu*).“ – „Lietuvos savivaldybių indeksas 2016“ (pagal 2015 metų veiklos duomenis) 24 psl.

                      2016 metai tapo sunkesni visiems Lietuvos gyventojams ir savivaldybėms

Belieka apgailestauti, kad ne visi sprendimai priklauso nuo savivaldybės. Valdžių atskyrimo principas neleidžia savivaldybėms reguliuoti ekonominiam augimui svarbius procesus. Pavyzdžiui mokestinė aplinka, nuo kurios tiesiogiai priklauso investicijų pritraukimas, ekonominis aktyvumas ir naujų darbo vietų sukūrimas. Ši sritis yra LR Vyriausybės ir Seimo kompetencija, kur mūsų rinkti Seimo nariai kažkodėl nelinkę pasinaudoti pozityvia kaimyninių šalių patirtimi ir reguliariai ignoruoja ekspertų pasiūlymus bei rekomendacijas. Šių metų balandžio mėnesį LRT laidoje „Kodėl nuseko užsienio investicijų Lietuvoje upė?“ buvo konstatuota:

„Pastarąjį dešimtmetį tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje siekdavo vidutiniškai 4 proc. BVP, o 2016 m. jos sudarė tik apie 0,9 proc. BVP. Tai rodo, kad lietuviai kol kas sunkiai pritraukia naujų investicijų, sako „Swedbanko“ vyr. ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis.

                      Pašnekovo teigimu, nemažai užsienio įmonių mato vis mažiau galimybių reinvestuoti ir plėsti savo veiklą Lietuvoje.

                      „Čia yra nepalanki mokestinė aplinka. Pavyzdžiui, Estijoje, kol pelnas yra reinvestuojamas, t.y. lieka įmonėje, šalyje, kuriamos naujos darbo vietos ir nauji įrengimai, tol yra visiškai netaikomas pelno mokestis. Lietuva niekaip neprisiverčia tokios sėkmingos praktikos panaudoti“, – mažėjančių užsienio investicijų priežastis įvardija N. Mačiulis.

                      Tiesioginių sukauptų užsienio investicijų, tenkančių vienam gyventojui Estijoje, ir jų santykis su BVP yra trigubai didesnis negu Lietuvoje.“

Akivaizdu, kad tokio investuotojų dėmesio sumažėjimas yra centrinės valdžios žalingos veiklos Lietuvos ekonomikai pasekmė ir neverta tikėtis stebuklų iš vietinių savivaldybių.  To pasekoje…

Jurbarko savivaldybė neteko 1,9 balo reitinge (nuo 49,9 balų iki 48 balų iš 100).

Štai kaip aprašoma situacija „Lietuvos savivaldybių indeksas 2017“ suvestinėje (pagal 2016 metų duomenis):

„Jurbarko r. savivaldybė šiemet užima 44-46 vietas (kartu su Kelmės r. ir Šalčininkų r. sav.) 54 mažųjų savivaldybių indekse (48 balai iš 100). Lyginant su kitomis savivaldybėmis, gerai įvertintos „Biudžeto” ir „Turto valdymo” sritys. Tačiau visos kitos sritys atsiliko nuo vidutinio įvertinimo, labiausiai – „Investicijos ir plėtra”, „Sveikata ir socialinė rūpyba”, „Švietimas”, „Transportas”.

                      Jurbarko r. savivaldybė gerai tvarkosi „Biudžeto” srityje: skola buvo mažesnė nei vidutinė*, beveik visi viešieji pirkimai skelbti, nebuvo vykdyta vidaus sandorių, o savivaldybės administracija nekainavo brangiai (tam skirtų išlaidų dalis nuo patvirtinto biudžeto buvo mažesnė už vidurkį*, atitinkamai, 7 proc. ir 7,8 proc.).

                      Savivaldybė gerai įvertinta ne tik už gerą tvarkymąsi su finansais, bet ir su turtu. Pavyzdžiui, remiantis savivaldybės teiktais duomenimis, 2016 m. jai priklausė palyginus nedaug pastatų ir patalpų (2060 kv. m/1000 gyv. lyginant su 4980 kv. m/1000 gyv. vidurkiu*). O ir iš to ploto bene didžiausia* dalis buvo įtraukta į parduodamų objektų sąrašą.                     

Vis dėlto kaip ir 2016 m. indekse, šiame prasti investiciniai, ekonomikos aktyvumo rodikliai neleido užimti aukštesnės pozicijos. Vienam Jurbarko r. savivaldybės gyventojui tenkančių investicijų kiekis nesiekė vidurkio* (2015 m. materialinių investicijų teko 872 eurai/gyv., vidurkis* 1506 eurai/gyv., o tiesioginių užsienio investicijų tik 48 eurai/gyv., vidurkis* 1127 eurai/gyv.). Verslo liudijimus įsigijusių gyventojų skaičius 1000 gyv. 2016 m. lyginant su 2015 m. sumažėjo ir siekė 28,8 (vidurkis 42,6*). Mažėjo ir išduotų statybos leidimų skaičius 1000 gyventojų. Menkas ekonomikos aktyvumas prisidėjo prie to, kad nedarbo lygis 2016 m. buvo vienas didesnių (13,4 proc. lyginant su 9,7 proc. vidurkiu*). Ilgalaikių bedarbių dalis taip pat viršijo vidurkį*.

                      Skirtingai nei 2015 m., 2016 m. Jurbarko r. savivaldybės moksleiviai palyginus prastai išlaikė valstybinius brandos egzaminus (40 balų lyginant su 44 vidurkiu*)“  – „Lietuvos savivaldybių indeksas 2017“ (pagal 2016 metų duomenis) 24 psl.

                      Ką daryti?

Stebuklų nebūna, ir viskas priklausys nuo kiekvieno iš mūsų darbo bei pastangų:

Tikiuosi, atkreipėte dėmesį į tai, kad savivaldybės reitingą įtakoja net valstybiniai brandos egzaminų rezultatai. Todėl jei norime pagerinti gyvenimą savo krašte ir esame savo krašto patriotai, tai:

Moksleiviai – turi geriau mokytis.

Savivaldybė – turi tobulinti turimų resursų efektyvų valdymą ir administravimą.

Respublikos valdžia (Seimas ir Vyriausybė) – privalo iš esmės keisti nepalankią mokestinę aplinką verslui, investuotojams ir gyventojams.

 

PASTABA:

Norintiems detaliau susipažinti su LLRĮ „Lietuvos savivaldybių indeksas“ vertinimo metodikomis ir kriterijais siūlau pasinaudoti šiomis nuorodomis

2015 metais (pagal 2014 metų duomenis) – 33,6 balo iš 100 –

http://files.lrinka.lt/SI2015.pdf

2016 metais (pagal 2015 metų duomenis) – 49,9 balų iš 100 – http://files.lrinka.lt/Savivaldybiu_indeksas_2016/Lietuvos.savivaldybiu.indeksas.2016.pdf

2017 metais (pagal 2016 metų duomenis) – 48 balai iš 100 – http://files.lrinka.lt/Savivaldybiu_indeksas_2017/Lietuvos.savivaldybiu.indeksas.2017.pdf