Sėkmė Pilies kaime prasideda nuo BENDRADARBIAVIMO

Kas valdo mūsų žemę? Kas trukdo tapti savo gyvenimo šeimininkais, savo likimo, savo rajono? – būtent šie klausimai man buvo svarbiausi praeitą savaitę, susitinkant su Pilies kaimo bendruomenės nariais.

Dažnai politikų klausia, ko jie eina į politiką – kokie jų tikslai? Užimti postus? Atstovauti savo partijos interesus?

Asmeniškai man absoliutus prioritetas yra pastovus (kasdieninis) darbas, atstovaujant gyventojų ir savo rinkėjų interesus. Bet štai klausimas – kokie iš tiesų tie interesai? Ir svarbiausia, – kokiu būdu kažkoks nematomas politikas gali juos atstovauti?

Į pirmą klausimą atsakymas paprastas, kokybiškos politikos tikslas – kova su egzistuojančia betvarke valstybės ir savivaldybės lygiuose, kuri veda prie piliečių nuskurdinimo: nesugebėjimo prasmingai paskirstyti ir naudoti turimus resursus, neūkiškumo, abejingumo, be pagrindo auginamų kainų, tarifų ir mokesčių didinimo piliečiams. Visa tai gali per trumpą laikotarpį lengvai pražudyti bet kokią šalį.

Tačiau be kovos su esama betvarke, kiekvieno realaus politiko tikslas – įvairiapusiškai palaikyti aktyvių ir neabejingų visuomenės narių pozityvias iniciatyvas, rasti išėjimą iš beviltiškų akligatvių, galimų sprendimų paieška, kurie iš esmės pagerintų kiekvieno žmogaus padėtį. Tačiau tai įmanoma tik tuo atveju, jei šalyje yra neabejingi piliečiai.

Susitikimas su neabejingais piliečiais.

Penktadienio darbo dienos pabaigoje dalyvavau susitikime Pilies kaimo bendruomenės nariais. Ne tik aš, bet ir Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktorė Vida Rekešienė su jos pavaduotoju Viktoru Ganusausku, matėme akis džiuginančius pokyčius bendruomenei skirtame pastate – suremontuotas patalpas, sutvarkytus sanitarinius mazgus su dušo kabinomis. Visi šie gražūs pokyčiai tapo galimi Jurbarko rajono savivaldybės skirto finansavimo ir bendruomenės sutelktų pastangų dėka. Kartu išgirdome visą eilę Skirsnemunės seniūno bei Pilies kaimo bendruomenės pirmininkės bei susitikime dalyvavusių gyventojų pastebėjimus, iš pirmų lūpų sužinojome kas neramina šios bendruomenės narius.

Tikiuosi, kad ne tik man susidarė įspūdis, kad šiandien Pilies kaimo bendruomenė turi unikalią galimybę išspręsti ne tik savo bendruomenės poreikį kurti prasmingas darbo vietas ir teikti paslaugas, kurios generuotų pajamas bendruomenės patalpų išlaikymui ar bendruomenės poreikių tenkinimui, bet ir sukurtų prielaidas gerokai ambicingesnių projektų įgyvendinimui.

Problemų esmė.

Akivaizdu, kad esant ribotiems finansiniams ištekliams, pačiai bendruomenei būtina apsispręsti dėl savo siekių ir poreikių tenkinimo eiliškumo (prioritetų), o ne tuščiai švaistyti savo jėgas kaltų paieškoms dėl buvusių nevykusių sprendimų ar eikvoti laiką savo ir kitų laiką nepamatuotų pretenzijų kėlimui.

Per lėtas žvyrkelių, gatvių ir viešųjų erdvių tvarkymas, sunkumai su vandens tiekimu ir nuotekų šalinimu, poreikis Pilies kaime kokybiškesniam kultūriniam gyvenimui ir saviveiklos vystymui, neaiškumai ir iš to kylančios baimės dėl Panemunės pilies parko tvarkymo projektų – tai tik dalis temų, kurios buvo paliestos susitikimo metu ir girdint Skirsnemunės seniūno Aido Mozūraičio, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktorės Vidos Rekešienės atsakymus į gyventojų pageidavimus.

Visiems turėtų būti suprantama, kad teikiant paraiškas finansavimui gauti nėra normalu, kai bendruomenė disponuoja pastatu be žemės sklypo ant kurio jis stovi. Ir nors bendruomenė prižiūri visą buvusią lopšelio darželio teritoriją (tvarko, šienauja, valo), tačiau bet kokie jos veiksmai ar net ketinimai teikti paraiškas įvairių projektų finansavimui gauti, kalbėjusių nuomone, „stabdomi“ būtinumo tai iš anksto suderinti su Vilniaus dailės akademija, kuri yra šią teritorijos naudotoja, patikėjimo teise.

Esu įsitikinęs, kad gerai pradžiai būtina Jurbarko rajono savivaldybės bendruomenei skirtą ir šiuo metu jos eksploatuojamą pastatą „nuleisti“ ant žemės tikrąją to žodžio prasme. Kalba eina ne apie nuosavybės sugražinimą, o apie galimybę ištaisyti kažkieno padarytą grubią klaidą, kai realiai esantis pastatas, kurio buvusią teritoriją ženklina išlikusio metalinio tinklo tvoros, liko „pakabintas ore“.

Kaip tai padaryti?

Mano nuomone – Vilniaus dailės akademija ne Marse gyvena ir yra ta pati Lietuvos visuomenės dalis, kaip ir kiti valstybinės žemės plotų naudotojai.

Susitarimas tarp vietos Pilies kaimo bendruomenės ir Vilniaus dailės akademijos neabejotinai butų naudingas abipusiai. Akademija net ir norėdama, negali užsiimti tomis funkcijomis ir tam tikrų paslaugų teikimu čia atvykusiems lankytojams ar turistams, kai bendruomenė tai padaryti gali gana paprastai ir prasmingai. Kalba eina apie galimybę pasiūlyti mokamas paslaugas parkuojant ir saugant automobilius, galimybę pasinaudoti ne tik tualetais, bet ir dušo paslaugomis, pravažiuojantiems dviratininkams. Net ir turgavietės, veikiančios savaitgaliais, įrengimas šalia pilies, leistų ne tik atlaisvinti erdvę pilies kieme VDA ekspozicijoms ir kūrybinėms dirbtuvėms (molio keramikai ar kalvystei), bet ir sukurtų papildomą trauką bei galimybę pilies lankytojams įsigyti kulinarinio paveldo ir tautodailės dirbinių ar suvenyrų.

Ir ko reikia? Ogi tik susivokimo, kad Pilies kaimo bendruomenės sėkmė šalia, jei bus siekiama interesų suderinamumo, o ne tuščiai eikvojamas savo ir kitų laikas betikslėse priešpriešose ar kaltų paieškose.

Panemunės pilies ir jos aplinkos galimybės pritraukti didesnę perkamąją galią turinčius lankytojus, tai unikalus šansas visoms suinteresuotoms pusėms, kai sėkmė galima tik siekiant abipusės naudos, o ne kovojant vienai prieš kitą.

Šalia Nemuno upės esantys ir aktyvią veiklą vykdantys tokie objektai, kaip Gelgaudiškio dvaras su savo renginiais, Raudonės pilis su įvairių galimybių ir paslaugų spektru ir Panemunės pilis su šalia veikiančiu kempingu „Medaus slėnis“ jau šiandien pritraukia didesnę perkamąją galią turinčius atvykėlius, kurių skaičius tik didės. Pilies kaimo bendruomenei tereikia šiuose pokyčiuose rasti savo galimybes gauti papildomas pajamas savo bendruomenės ir jos narių poreikių tenkinimui.

Ką numatau daryti?

Artimiausiu metu numatau, išsiaiškinęs įstatymines galimybes su juristais, inicijuoti derybas su Vilniaus dailės akademijos vadovais dėl abipusiai naudingesnio valstybinės žemės panaudojimo formos ir būdų.

Tikiuosi, kad Pilies kaimo bendruomenės tikslai atitinka Dailės akademijos interesus ir vieni kitus papildo. Sutelkę bendruomenės, Jurbarko rajono savivaldybės ir Vilniaus dailės akademijos pastangas, tenkindami abipusius interesus, mes galime padaryti abipusiai naudingus pokyčius!

https://www.jurbarkas.lt/index.php?1841107958

Tai pat žiūrėkite

Lietuvos valstybės pagrindas – savo kraštą mylintys ir istoriją gerbiantys žmonės!

Širdis džiaugėsi, matant gausiai besirenkančius žmones ant Bišpilio piliakalnio paminėti Liepos 6 – Lietuvos karaliaus …

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *