SAVIVALDYBĖ RYŽTINGAI ATMETĖ TRATC PROJEKTĄ ĮSISAVINTI PINIGUS BE PRISIIMAMOS ATSAKOMYBĖS UŽ PASEKMES

             Ataskaita rinkėjams –

            APIE TAI, KAS LIEKA NEMATOMA

 

Oficialią informaciją apie visus priimtus sprendimus vasario 23 dieną vykusiame Jurbarko rajono savivaldybės tarybos posėdyje jau šiandien galima rasti ne tik savivaldybės pranešimuose spaudai, bet ir savivaldybės portale. Šiame straipsnyje pasidalinsiu tik keliais pastebėjimais, kurie dažniausiai lieka nematomi Jurbarko krašto žmonėms ir nugula svarbių mūsų kraštui dokumentų „paraštėse“.

Dar vienas TRATC bandymas be atsakomybės disponuoti ES ir savivaldybių lėšomis?

Rašysiu apie sprendimo projektą „Dėl pritarimo jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties, įgyvendinant projektą ,,Tauragės regiono komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra” sudarymui”, tačiau prieš tai turiu priminti, kad rajono savivaldybės tarybos komitetuose ir 2016 m. birželio 30 d. tarybos posėdyje aktyviai prieštaravau ir balsavau prieš tai, kad Tauragės regioniniam atliekų tvarkymo centrui (toliau TRATC) būtų suteikta teisė tapti šio projekto ,,Tauragės regiono komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra” paraiškos teikėju ir vykdytoju. Apie tai gana išsamiai rašiau savo straipsnyje “TRATC nusitaikė į jurbarkiečių pinigus – negalima tam pritarti!”, kuris buvo išspausdintas Jurbarko rajono laikraštyje „ŠVIESA“ (2016-06-29 Nr. 49). Buvau ir lieku įsitikinęs, kad negalima į vienas rankas atiduoti paraiškos teikėjo ir įgyvendintojo funkcijų, savivaldybei pasiliekant tik sąskaitų ir neūkiškumo pasekmių apmokėtojos vaidmenį.

Šį kartą Tauragės RATC-as, praktiškai komitetų posėdžių išvakarėse, pateikė su niekuo nederintą, jau minėtą „jungtinės veiklos (partnerystės)“ sutarties projektą, kuriame be visos eilės klaidų skaičiuose dėl projekte numatomo lėšų ir koofinasuojamos dalies pasiskirstymo tarp savivaldybių, bei keistų juridinių kazusų (S.L.: taupydamas brangų skaitytojo laiką, jų šiame straipsnyje nedetalizuosiu), įvardintos TRATC-pareiškėjo ir savivaldybių-partnerių prievolės:

„2.1.1.  Partneris savivaldybė […] įsipareigoja skirti Jurbarko rajono savivaldybės lėšas, proporcingai Jurbarko rajono savivaldybės turimų akcijų daliai UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centre (planuojama suma apie 117 106,71  Eur).

2.2. Partneris savivaldybė […] sutinka ir neprieštarauja, kad Projekto biudžeto lėšas apskaitytų ir administruotų Pareiškėjas (S.L.: Pareiškėjas – TRATC).

2.3. Lėšas visam Projektui įgyvendinti tiesiogiai gauna tik Pareiškėjas.

2.4. Partneriams (S.L.: savivaldybėms) patyrus netinkamų kompensuoti išlaidų, jei projekto įgyvendinimo eigoje tokias išlaidas nustatys Įgyvendinančioji ar Tarpininkaujančioji institucijos, jas kompensuoja šias išlaidas patyręs Partneris. Pareiškėjas už Partnerių savivaldybių patirtas netinkamas kompensuoti išlaidas neatsako.“

Visą projekto tekstą rasite čia: Partnerystes sutarties projektas

Bent kiek mąstančiam žmogui turėtų būti akivaizdu, kad Tauragės RATC, būdamas ES paramai gauti paraiškos teikėju ir visų lėšų gavėju, ne tik apskaitys ir administruos, bet ir įgyvendindamas šį projektą, už nieką neatsakys! Mano nuomone, toks modelis-„trys viename“ – akivaizdi prielaida neefektyviam ES lėšų panaudojimui, galimiems korupciniams susitarimams ir konkurencijos slopinimui. Ir tik laiko klausimas, kada į tai atkreips dėmesį už tai atsakingos institucijos, bei pareikalaus atsakomybės už akivaizdžiai netinkamus sprendimus.

O kalbant skaičiais, tai reiškia, kad jei, įgyvendinant 2,8 mln. Eur projektą bus padarytos TRATC-o klaidos (teikiant paraišką, vykdant apskaitą, administruojant ir įgyvendinant), tai už tai privalės sumokėti mokesčių mokėtojų pinigais, savivaldybės-partnerės. O TRATC „gebėjimus“ teikti paraiškas ir administruoti ES finansuojamus projektus geriausiai įrodo reikalavimas padengti beveik 1 mln. eurų netinkamai panaudotų ES lėšų, įgyvendinant „Tauragės regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“ projektą, kurį TRATC iki šiol bando įvairiais būdais primesti savivaldybių biudžetams.

Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad šį kartą tarybos nariai ryžtingai ir vieningai šiame etape apgynė savivaldybės ir jos gyventojų interesus. Projektas buvo audringai svarstomas tarybos komitetuose ir tarybos posėdyje buvo išbrauktas iš darbotvarkės.

Tačiau, kol lieka galioti  2016 m. birželio 30 d. sprendimas, kuriame TRATC-ui buvo suteiktos išskirtinės paraiškos teikėjo ir įgyvendintojo funkcijos, tol išliks reali grėsmė Jurbarko rajono savivaldybės biudžetui dengti visas TRATC veiklos pasekmes ir iš to atsirasiančius nuostolius.

Ką reikia daryti?

O gi tai, ką esu siūlęs jau ne vieną kartą – reorganizuoti UAB TRATC į viešąją, ne pelno siekiančia, įmonę arba ieškoti kitų atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugų teikėjų.

Dar 2002 metais pradėta kurti 10-ies regioninių atliekų tvarkymo centrų sistema ir modeliai, nebeatitinka šiandieninių ES reikalavimų ir laisvos konkurencijos sąlygų, neužtikrina savivaldybių galimybių efektyviai kontroliuoti dabartinių UAB-ų, kuriuose neturi kontrolinio akcijų paketo ir t.t. Apie tai ne kartą savo išvadose rašė Valstybės kontrolė ir Konkurencijos taryba.

O pabaigai siūlau susipažinti su visai nesenai 2017-02-23 savivaldybėje gautu Konkurencijos tarnybos prašymu „ne vėliau kaip iki 2017 m. kovo 10 d. pateikti  […] informaciją […] kas šiuo metu savivaldybėje teikia komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas…“ ir reikalavimu : „Savivaldybės privalo peržiūrėti atliekų tvarkymo srityje priimtus sprendimus, siekdamos užtikrinti nediskriminacines sąlygas visiems (esamiems ir potencialiems) komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugų tiekėjams varžytis“.

O kad tai ne šiaip „oro drebinimas“, liudija grėsmingas priminimas, kad nuo 2017-02-01 įsigaliojus naujai Konkurencijos įstatymo redakcijai, pradeda veikti labai konkrečios sankcijos už informacijos nepateikimą: „piniginė bauda iki 6000 eurų“, o už Konkurencijos įstatymo 4 str. pažeidimus „viešojo administravimo subjektams gali būti skiriama bauda iki 0,5 proc. viešojo administravimo subjekto metinio biudžeto einamaisiais metais […], bet ne daugiau negu 60 000 eurų“. Visą tekstą rasite čia: Konkurencijos tarybos raštas dėl atliekų

 

Tai pat žiūrėkite

UŽ KĄ BALSUOTI, O UŽ KĄ GALI BŪTI ITIN PAVOJINGA!

Už ką balsuoti?             Pastarosiomis dienomis šį klausimą man užduoda vis dažniau. Neturiu jokio noro …

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *